Кукрыниксы – XXX [2007] ir šiek tiek apie rusišką muziką 2007-aisiais.
Nesu rusofobas, bet kuo toliau, tuo mažiau klausau rusiškos muzikos. Paskutiniu metu mano mėgti Rusijos stabukai, tokie kaip „Мумий Тролль“, „Сплин“ ir „Смысловые Галлюцинации” nusivažiuoja į išsisėmimo ir nuobodybės lankas. Taip, „Mumiai“ su „AMBA“ kiek reanimavo savo markę, bet dar ne tiek, kad galėčiau klausytis keletą kartų „ant repyto“.
Bendrą reikalą kiek pagerino seniau pasirodę, bet pernai vis pazulinami Би-2 “Mоlоко” (2006) ir solinis Кипелов‘o “Реки времен” (2005) darbai.
Apžvelgiant praeitų metų derlių, verta paminėti perdėm pianininį Земфира‘os “Спасибо”, stipriai gyvai skambantį “Animal ДжаZ” – “1-0 в пользу осени”, niūrų synthindustrinį “Дельфин” – “Юность” ir paskutinįjį atradimą “Кукрыниксы” – “XXX”.
Nežinia, ką reiškia tie trys iksai ir neskoningas pastarojo albumo viršelis, bet minėtas rokerių darbas užstrigo labiausiai ir nenori pasitraukti iš mano klausomiausių paskutiniųjų poros savaičių albumų.
Pasiskolinę pavadinimą iš sovietinių karikatūristų trio, Кукрыниксы groja jau 10 metų: iš pradžių kalė daugiau panką nei roką, o paskutiniame albume nusuko lyriško gotikinio poproko pievomis, kuriose įsodino šiek tiek grunge ir šalto kvėpavimo („Холодно”), synthelektronikos („Карнавал”), industrialo (“Темный город”) ir balto veido moters balsą piangendo baladėje “Мой новый мир”. Anksčiau negirdėjusiems „kukriniksų“ vokalisto balsas 90 proc. bus panašus į Boriso Grebenščikovo (po velnių, Boria, imkis gotikos, nes turi sau rimtų konkurentų!!!), o kai kuriose dainose vokalas pastatomas identiškai Alexander‘iui Veljanov‘ui (iš „Deine Lakaien“).
„XXX“ – vientisos nuotaikos darbas: kaip įžengia su „Брат“ garso takeliui tinkančiu “Мастер-киллер”, taip išeina bosine linija imituojančiais žingsniais – “Шаги”; melancholiškos auros neišardo net skirtinga dainų ritmika ir muzikiniai stiliai.
Suprantu, kad Lietuvoje pernai buvo populiariausia “МакSим”, bet leiskit man jos vardą gretinti tik draugiškai pasiunčiant kaimyną „иди ты послушать МакSим”.
xxx linkų kruva cia ir kitur.
o kaip akvarium?man atrodo, kad jie vis neissisemia:)
o man atrodo, kad BG su savo “Brodiaga” papuole visai ne i savo roges, o ir Zoom jau buvo toks siaip sau.
DDT prastokas koncertas buvo Siemense.
kertuk , cia apie studijinius reikalus kalba, ne apie koncertus ;)
offca, jeigu tas studijinis reikalas nepasirode dvd pavidalu, kertukas jo negirdėjo.
o man ir “Brodiaga” ir “zoomzoomzoom” atrodo kaip tik bg vezios. aisku, kiek kitokios nei, tarkim, sestra chaos, lilit ar dar dvidesimt ankstesniu:) bet toks boria irgi boria. ir labai grazus. o del tu veziu… labai subjektyvu sakyt, kad jie nepapuole. jie neabejotinai papuole vien del to, kad jie patys ir toliau groja, irasineja, koncertuoja ir tt. tai jau ir ju vezios, o niekieno kito. o kad stilistiskai truputi kitokia muzika, tai dar nereiskia, kad vezios ne ju, nes jie, gliausiai, islaiko nuotaikas, kompozicijas, strukturas ir fakturas abiejuose situose albumuose nuo pradzios iki galo.
nesu ir as rusofobas, isskyrus rusu roka. uztat smagu pamatyt, ka praziopsojo kritikai, rinkdami blogiausia metu muzikinio albumo virseli.
off, puiki apžvalga ir REIKALINGA.
Suprantu. Konstatuoju kaip faktą-priedą prie krizinių reikalų.
labai pavirsutiniskai apzvelgta.. labai… bet nors us “junost” paminejima galima trejeta parasyti..