19 – ASIS tarptautinis modernaus šokio festivalis

19-hed

Baigiantis rugsėjui jau 19-ąjį kartą savo pradžią paskelbs Kauno šokio teatro „Aura“ tradiciškai rengiamas tarptautinis modernaus šokio festivalis. Šiais metais jis vyks rugsėjo 27 – spalio 4 dienomis Vilniuje, Kaune ir Birštone.
Nepaisant sunkmečio žiūrovų laukia išties įspūdinga, aistros ir egzotikos kupina programa, atskleisianti margaspalvę šokio paletę. Pernai pilnametystės sulaukęs „Auros“ festivalis šiais metais elgsis dar drąsiau ir laisviau. Modernaus šokio gurmanų vaizduotę trikdys ne tik naujos žanrinės formos, įvairios kultūrinės patirtys, bet ir pasirodymai, intriguojantys nuorodomis N-14 ar net N-18.
Per penkias dienas trijų šalies miestų keturiose scenose pasirodys septynios trupės iš septynių pasaulio šalių: JAV, Venesuelos, Ispanijos, Šveicarijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos. Taigi, žiūrovai turės galimybę susipažinti arba pratęsti pažintį ne tik su Europos, bet ir su Šiaurės bei Pietų Amerikos šiuolaikinio šokio menu.

FESTIVALIO PROGRAMOJE:


BEN J. RIEPE  | Vokietija

Tai nepriklausoma Vokietijos šokio trupė, kurią 2005 m. Diuseldorfe įkūrė vienas geriausių šiuo metu Vokietijos choreografų Ben J. Riepe. Savo laiku kaip kviestinis šokėjas jis yra šokęs Pinos Bauš (Pina Bausch), žymiausios šiuolaikinio šokio kūrėjos,  šokio teatre. Trupė yra sukūrusi ir parodžiusi daug ilgos trukmės spektaklių įvairiose tarptautinėse scenose.

„amour espace“
Choreografija: Ben J. Riepe
Šokis: Fa-Hsuan Chen, Simon Hartmann, Deborah Gassmann, Linda Nordström, Daniel Ernesto Müller Torres
Muzika: Alex Alves Tolkmitt
Scenografija: Guido Panreck
Kostiumai: Anna Kleihues
Apšvietimas: Dimitar Evtimov
Trukmė: 60`
Premjera: 2007 m.

Spektaklyje „amour espace” (išvertus iš pranc. k. – „meilės erdvė“) analizuojama žmogaus kūno ateitis. Nenudailintos formos, atviros struktūros, pilkų atspalvių štrichai aiškioje, ryškioje šviesoje. Kūnai, plaukiantys tarp žinomybės ir nežinomybės. Figūros, siekiančios būti arba tapti skirtingomis. Teatrališkai pristatomi individai reflektuoja savojo „aš“ kūrimą bei nuolat tikrina ribas tarp fikcijos ir realybės.
Trokšdami tapti didingesni personažai nuolat konfrontuoja, sukeldami dramaturginius lūžius. Tuo būdu jie visą laiką išlieka savo potraukių ir siekių nelaisvėje – tarsi supanašėję meilužiai kelyje į niekada neįvykstantį bučinį.
Kūno dekonstrukcija ir rekonstrukcija. Savo choreografijoje Benas J. Riepe analizuoja stiprios emocinės galios ir abstrakčių modelių sintezę – meninis fiziškumas kontrastuoja su gyvuliškais ir libidiškais proveržiais.

httpv://www.youtube.com/watch?v=4-QnNzXZgqc

Daugiau informacijos: www.benjriepe.com


MARCEL LEEMANN fizinis šokio teatras | Šveicarija

Marselio Lymano (Marcel Leemann) fizinis šokio teatras kuria emocionalų, nemenkų fizinių pastangų reikalaujantį šokio teatrą, kuris kaskart surengia publikai akistatą su humoru, aistra ir netikėtu nepatyrimu.
M. Lymano kūrybiniai darbai remiasi struktūruotomis improvizacijomis, kurios realizuojamos individualia judesio kalba. Kūrybinį procesą pratutina bendradarbiavimas su didžėjais, vidžėjais, kompozitoriais ir rašytojais. Teatras dirba su pagrindine šokėjų trupe, taip pat su kviestiniais šokėjais.

„100 m 2“

Choreografija: Marcel Leemann
Šokis: Marcel Leemann, Asuza Nishimura
Muzika: Iker Gomez de la Hoz
Video: Oliver Neubert
Šviesos: Silas Bieri
Trukmė: 55`
Premjera: 2006 m.

Plienas yra tvirtas. Netgi jeigu plienas yra kulka. Ar žmogus jaučia kulkos šilumą, jai smingant į smegenis? Ar vis dar girdi šūvį? Ar norisi verkti, kai persmelkia supratimas: „Tai neturėjo atsitikti!“?! Du šokėjai šimte kvadratinių metrų atskleidžia fobijų galią. „Nenoriu gyventi“, „noriu mirti“ – tamsos kupini žodžiai savižudybe kvepiančioje atmosferoje. Įspūdį dar labiau sustiprina išradingai sumontuoti vaizdo epizodai.

Šokėjai patiria pavojaus kerų bei savo kūno judėjimo malonumą. Ir kodėl gi kažkas, taip pasitikintis savimi, turėtų nusižudyti – netgi vardan spektaklio?..

httpv://www.youtube.com/watch?v=u1XCyVLuqUs&feature=PlayList&p=8EC8F69D12FA985A&index=3

LIUBLINO ŠOKIO TEATRAS | Lenkija
„NN. Dovana Vaclavui Nižinskiui*“

Choreografija: Ryszard Kalinowski
Šokis: Wojciech Kaproń, Ryszard Kalinowski
Muzika: Piotr Kurek
Šviesos: James Clotfelter, Grzegorz Polak
Vizualizacija: Aleksander Janas
Trukmė: 45`
Prodiuseris: Liublino kultūros centras
Premjera: 2008 m.

nizinskis„Liublino šokio teatras sužavėjo duetu. Tai buvo dvi vyriškos figūros, kurių pasaulyje vyravo balta spalva. Jie netgi vilkėjo baltai: vienas jų – baltais naktiniais marškiniais, kitas – aptemptomis baltomis kelnėmis. Judėdami jie dažnai atkreipdavo dėmesį vienas į kitą, nors abu atrodė susitelkę tik į save. Tiek individualios, tiek bendros kombinacijos stiprino deklaratyvumo įspūdį. Energingai judindami galūnes, kaklą ir liemenį, primenančius Mikelandželo skulptūras, jie kūrė šiek tiek nerimastingą, epišką erdvę. Abu vyrai demonstravo puikią fizinę formą, kuri dar labiau išryškėjo jiems apsinuoginus iki baltų drobinių trumpikių. Jų tarpusavio santykis scenoje vertė susimąstyti, kas iš tikrųjų jie buvo vienas kitam: meilužiai, kambariokai, pacientas ir slaugytojas, viskas kartu ar niekas. Kas nutiko? Kad judėjimo temos augo, keitėsi, vystėsi. Kad buvo ir nuoseklumas, ir išradingumas. Kad buvo sukurta dinamiška logika. Ir kad radosi kontrapunktas (kelių kartu skambančių savarankiškų melodijų junginys – red. past.) tarp dviejų vyrų individualių jausmų ir sakmės apie jausmą.“ (George Jackson, danceviewtimes.com, JAV)

*Vaclavas Nižinskis (1888–1950) – neeilinė asmenybė, šokėjas, moderniosios choreografijos pradininkas. Diagnozavus šizofreniją jis buvo priverstas baigti šokėjo karjerą ir paguldytas psichiatrinę kliniką Šveicarijoje. Ten parašė savo „Dienoraščius“, įkvėpusius ne vieną menininką. Įvairiose psichinės sveikatos gydymo įstaigose jis praleido apie trisdešimt metų – iki pat mirties 1950-aisiais.

OHANNES WIELAND | JAV
Ši šokio trupė realizuoja savo įkūrėjo, vokiečių kilmės choreografo Johaneso Vylando (Johannes Wieland) kūrybines vizijas, kurios grindžiamos architektūriniu kūno, judesio ir erdvės supratimu, panyrančiu į pačias intymiausias žmogaus sielos gelmes. Taip sukuriamas abstrakcijų ir metaforų kupinas trupės repertuaras.
Johaneso Vylando trupę vienija bendras požiūris į scenos meną – kaip kruopštų tobulėjimo procesą, kuriame analizuojamos įvairių situacijų priežastys. Intensyvus darbas skatina glaudų šokėjų, kompozitorių, dizainerių ir kitų menininkų kūrybinį santykį.

„newyou“
Choreografija: Johannes Wieland
Šokis: Brea Cali, Ryan Mason, Eva Mohn, Isadora Wolfe
Muzika: Barry White, phonophani, Bert Kaempfert
Šviesos: James Clotfelter
Scenos vadyba: Marijke Eliasberg
Scenografija: Johannes Wieland
Kostiumai: Johannes Wieland
Video pritaikymas: Monica Gillette
Trukmė: 70`
Premjera: 2008 m.
Johaneso Vylando spektaklis “newyou” („kitas aš”) nukelia publiką į filosofinę melo ir laimės realybę. Spektaklio premjera įvyko 2008 metų birželį Niujorke. Scenoje penki atlikėjams talkino videografas ir Multimedinis šokio teatras. Netrukus  trupė su „johannes wieland” su šiuo spektakliu išvyko į gastrolinį turą po Europą.

„Vylandas analizuoja slapta aistra ir smurtu pulsuojančius įvykius, apvalydamas, skrosdamas juos ir vėl mikliai užsiūdamas – tarsi įgudęs chirurgas “. (Deborah Jowitt, The Village Voice).
Jis tiria laimę kaip emocinę būseną, mėgindamas žvelgti giliau ir klausdamas: „…ar mes išduodame save, idant taptume laimingi?“.
Europos šokio kritikos 2007–2008 m. apžvalgoje Stiuartas Svynis šokėjos Evos Mon pasirodymą spektaklyje „newyou“ apibūdina kaip išskirtinį.
httpv://www.youtube.com/watch?v=1YTJO1QNrss&feature=player_embedded

Daugiau informacijos: www.johanneswieland.org


Teatras MANANTIALES | Ispanija

Tai kūrybinė erdvė, kurioje susitinka įvairių disciplinų menininkai, siekiantys atrasti tikrų šiuolaikinių projektų ištroškusią publiką; o taip pat išsaugoti tą kelią, kurį trupės nariai pradėjo tiesti 1995 metais.
Teatro, meno ir kultūros atsinaujinimas sustojo laike. 2002 metais trupė atvėrė naują, trečiąją erdvę, kurioje srovena amžina kūrybos versmė. Būtent šie menininkai yra tie neišsenkantys intakai, kuriems nereikalingos abejotinos milijonierių investicijos. Teatras „Manantiales“ turi tai, kas reikalinga kultūrinei rezistencijai.

„Spekuliacijos“
Choreografija: Ximo Flores
Šokis: Cristina Nunez, Rafa Linares
Šviesos: Ximo Rojo
Trukmė: 45`
Premjera: 2004 m.

Spektaklio choreografas analizuoja šiek tiek keistoką festivalio „La Tomatina“, kuris rengiamas mažame Ispanijos miestelyje Bunol, esančiame netoli Valensijos, tradiciją – apsimėtyti iki pat bambos prinokusiais pomidorais…
Tarp pajuokos ir rimtumo balansuojanti anų laikų „Tomatina“ rodoma per viso pasaulio televiziją iki šiol. Ji teikia impulsų apmąstyti buvimą „kartu ir atskirai“, taip pat kūnų tarpusavio santykius, smurto ritualizavimą.
Nuostabiai didinga regėti, kai per sceną slysta dviejų energingų atlikėjų raudoni ir nuogi kūnai. „Spekuliacijos“ puikiai išreiškia pastarųjų metų Iberijos judėjimą, siejamą su liberalizmo ir anarchizmo idėjomis; demaskavimas ir humoras čia perteikiamas kategoriška estetika.

ispanai

Kauno šokio teatras AURA | Lietuva
„Interjerai”

Šokio spektaklis „Interjerai“ buvo pastatytas 2008 m. rudenį Bonoje kartu su šiame Vokietijos mieste reziduojančiu čekų kilmės choreografu Karelu Vaneku (Karel Vanek). Šis šokio projektas specialiai rengtas Baltijos šalių kultūros metams Vokietijoje. Premjera įvyko 2008 m. lapkritį Bonoje.
Kuriant spektaklį daug dėmesio buvo skiriama laisvai improvizacijai – siekta atskleisti šokėjų individualumą, jų judėjimo, erdvės pojūčio savitumą. Spektaklyje skamba talentingo vokiečių kompozitoriaus, minimalistinės ir eksperimentinės muzikos kūrėjo Carsten Nikolai (dar žinomo Alva Noto slapyvardžiu) muzika. Šokio įtaigą sustiprina įdomus Markuso Bekerio (Markus Becker) apšvietimas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=U6Zl1JLQ3ps

Teatras DRAMO | Venesuela
Pavadinimas „Dramo“ yra „Dramaturgy of Movement“ (liet. „judesio dramaturgija“) trumpinys. Ši trupė pelnė pripažinimą dėl spalvingų ir poetiškų kūrybinių darbų.

Teatrui vadovaujantys Miguel Issa ir Leyson Ponce mėgina sukurti naują Lotynų Amerikos scenos meno išraišką. Choreografinei koncepcijai realizuoti yra apjungiamas šokis, teatras, muzika, opera, kabaretas ir multimedijos elementai. Kūrybinė energija nukreipiama sukurti darnią meninę vienovę – įvairių meno kalbų sintezę.

„Belaukiant dviejų“

Choreografija / režisūra:  Miguel Issa
Atlikimas: Eliana Santander, Miguel Issa
Muzika: Collage Musical
Šviesos: Geronimo Reyes
Kostiumai: Edgar Gil
Scenografija: Edgar Gil
Trukmė: 60`
Premjera: 2006 m.

Šiame spektaklyje – du personažai, kurie reprezentuoja žmones, dirbančius šalia teatro scenos. Nesulaukę aktorių, turėjusių vaidinti tą dieną, jie patys imasi kurti naują spektaklį tam, kad publika neišsivaikščiotų. Kūrybiniu impulsu jiems tampa vis tai, kas atsitinka teatre.
Šis spektaklis – tarsi duoklė, dovana tiems teatro amatininkams, anapus uždangos esantiems darbininkams, žmonėms, kurie žino apie teatrą daugiau negu bet kuris kritikas. Dėl savo ypatingos teatrinės patirties jie dažnai tampa tikruoju spektaklio kokybės matu.

httpv://www.youtube.com/watch?v=oc5dOB4SkNw&feature=player_embedded

*****

Daugiau informacijos kas, kada ir kur vyks, rasite čia.

fb-share-icon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.