Spalį Vilniuje koncertuos Underworld, Seal, Kenny Garrett

Tiesiog priminimas, trumpa informacija apie tai, kad spalį bus galima ošti tris dienas, tris naktis:

Spalio 17 d. su Sealu “Utenos pramogų arenoj”.
Spalio 18 d. su “Underworld” “Litexpo”.
Spalio 19 d. su Kenny Garrett “Forum Palace”.

Ką gi, po vienu dangum turėsim viską – nuo džiazo iki elektronikos.

http://www.seal.com/

http://www.dirty.org/underworld/

http://www.kennygarrett.com/

5R šokių seminaras (Vilniuje, rugsėjo 8-10 d.)

 

Gal kiek ir pavėluotai, tačiau pranešu – jis nenumaldomai artėja. 5R šokių seminaras. Apie 5R (Five Rhythms) išgirdau prieš porą mėnesių, gavau DVD ir knygą apie tą savotišką filosofiją-laisvalaikį, tad tvirtai tariu – įdomus daiktas. Žmonėms, kurie nebijo atsipalaiduoti ir palikti energijos (bei tuo pačiu pasisemti jos) šokių aikštelėje. 5R yra subalansuota judesio, jogos ir jausmų (3J?) terapija. Juokinga (4-ta J?) būtų pasakot apie tai neišbandžius (bet bent į introduction‘ą bilietą nusipirkau), todėl raštišką sudominimą palieku pranešimui spaudai. Kas tai, kada ir kur tai vyks paskaitysite žemiau, o aš tiesiog išreikšiu viltį, jog kažkas padarys kažką panašaus Lietuvoje paprastiems žmonėms, kuriems šokis yra daugiau nei tiesiog šokis, bet lieka užgniaužtas ar iškreiptas tose populiariose vietose, vadinamomis klubais ar disko barais.

Pranešimas spaudai apie 5 RITMŲ™ judesio ir šokio seminarą: Skaityti toliau…

Rugsėjo 1 dieną startuoja nauja radijos stotis “Opus 3″

Rugsėjo 1 dieną startuoja nauja Lietuvos radijo programa jaunimui „Opus 3″. Naujajai radijo stočiai, kuri skirta šiuolaikinį roką ir elektroninę muziką mėgstantiems 20-35 metų žmonėms, vadovaus muzikologas Darius Užkuraitis.

Daugiau info ir interviu su D. Užkuraičiu:

http://www.lrt.lt/news.php?strid=586866&id=2349332

“Asobi Seksu” – “Citrus” [2006]

“Asobi Seksu” – “Citrus” [2006]
2006 05 30 / Friendly Fire

Jeigu naujasis ketvertuko iš Niujorko darbas įšautų į geriausių albumų topą, koks madingesnis muzikinis skaitalas, neabejoju, skeltų antraštę: “Asobi Seksu su triukšmu šturmavo viršūnę”. Ne, “Citrus” tai ne “death metal”, Pop su per smegenis pjaunančių gitarų pabarstukais? – Šilčiau.

“Jus vadina “shoegaze” grupe. Manai tai tikslu?” – grupės vokalistės ir klavišininkės Yuki Chikudate klausia “CMJ”. “Ir taip, ir ne” – prisipažįsta ji, bet galvoje skraidant “My Bloody Valentine” bei “Yo La Tengo” triukšmingiems ir beprotiškiems elektrinės gitaros rifams, dangų praskrodžia niekur negirdėtas seksualus, hipnotizuojantis, laisvai sklandantis japoniškas vokalas. O velnias, čia juk beveik ankstyvųjų “Cocteau Twins” reinkarnacija daranti naują įrašą Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartale! Atsiprašau, panašu, kad nesąmoningai prisipažinau apie ką galvoju žiūrėdamas į Yuki veidelį neoniniame albumo lange…

Taip, Yuki, tu, tavo balsas, tempia grupę iš tų “tai jau girdėtą tūkstančius kartų” gilumų. Kartais jis primena pasivaikščiojimą basomis pievoje (“Strawberies”), kartais pasiklydusią meilę baltuose debesyse (“Thursday”, “Strings”), kartais – kaip “punk” užkariauja Japonijos šokių aikšteles (“Mizu Asobi”). Tiesa, šie saldūs žodžiai neturėtų pavergti Keiko Matsui fanų – Yuki vokalą lydi aršios, efektais perpildytos elektrinės gitaros (bandyti “Red Sea”) ir kieta, dinamiška mušamųjų sekcija. Kitais žodžiais – ne pats geriausias dalykas prieš užmiegant.

Apžvalga dedikuojama Lietuvos rinktinei dalyvaujančiai pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje.

http://www.asobiseksu.com/
http://www.myspace.com/asobiseksu

“Casiotone for the Painfully Alone” – “Etiquette”

“Casiotone for the Painfully Alone” – “Etiquette”
2006 03 07 / Tomlab

Kaip “The Russian Futurists is Matthew Adam Hart”, taip “Casiotone for the Painfully Alone” yra Owenas Ashworthas. Naktimis tokie vyrukai užsidaro miegamuosiuose ir farširuoja albumus tik jų vienų galvose skambančiais instrumentais ir tekstais. Sunku tikėtis, kad padėkų puslapyje jie dėkos 40 dalių Londono simfoniniam orkestrui, bet originalaus skambesio – galima.

Lyg Matthew Herbertas su muzikiniu manifestu “P.C.C.O.M“, Ashworthas karjeros pradžioje užsideda krūvą muzikinių pančių: “it’s all Casios”,”every song is super fucking depressing, no happy songs allowed.” ir kt. Tai veikia, bet… Muzikinės ambicijos daro savo, o ir, kaip teigia atlikėjas, 100% “Casio” dominavimas jau seniai buvo paskaičiuotas tik pirmiem 3 albumam (“Etiquette” – nr.4). Taip naujajame darbe atsiranda kelios pavienės pianino natos, gitaros rifai, gyvi mušamieji, bosas, vokalai. Bet tai vis dar įvairiais “Casio” klavišais varomas melancholiškas elektropop. Jeigu kada teko girdėti “Postal Service” “Recycle Air” eilutes “I’m feeling green like teenage lovers between the sheets”, Etiquette yra būtent tai – nuotaika, kuri trečią dešimtmetį horizonte jau matantį barzdočių perkelia į nostalgiškus jaunystės laikus. Su pakankamu kiekiu ironijos, išgrynintais ir trumpais “prisiminimais”. “Dainos apie gerą nuotaiką, gerai leidžiamą laiką, peržengia nuobodumo ribas” – teigia Owenas Ashworthas – “Yra milijonai būdų parašyti liūdną dainą”. Klausai disco dvasia atsiduodantį “Scattered Pearls” ir supranti, kad tiesa jo pusėje – liūdesys gali ne tik pribaigti, bet ir išjudinti, pažadinti.

Taip ir džliūdina “Casiotone for the Painfully Alone” klausytojus. Kartais padeda “The Rapture”, “Xiu Xiu”. Kai kam atrodo, kad tai vienas įdomesnių albumų šiais metais.

http://www.cftpa.org

Rygoje koncertuos Covenant

Latvijos alternatyvinė radijo stotis Naba pristato EBM (electronic body music) grojančią švedų grupę Covenant. Covenant koncertas įvyks rugsėjo 3 d. (sekmadienis), Rygoje, mokslo komplekse Andrejsala. Koncertą apšildys taip pat elektroninę muziką grojanti Latvijos grupė Jumprava.

Koncerto metu Covenant pristatys naujausią savo albumą “Skyshaper”. Ši grupė lyginama su Front 242, Frontline Assembly, Depeche Mode ir kitomis panašiomis komandomis.

Bilietus galima įsigyti www.ticketservice.lv Kaina 5-7 LVL.

www.covenant.se

www.naba.lv

Aleksandro Rogožkino „Sibiro tranzitas“

Paskutinį vasaros mėnesį sulaukėme visais atžvilgiais vertingo filmo. Ruso Aleksandro Ragožkino (Александр Рогожкин) pavardė (nedažnas atvejis – jis stato filmus tik pagal savo, be pagalbininkų, parašytus scenarijus) turėtų daug lemti sprendžiant ar žiūrėti naują autoriaus filmą…

Jeigu kas primiršo, ar neidentifikuoja šio ruso, privalau pasakyti, kad žiūrovų meilę jis išsikovojo prieš dešimtmetį sukūręs filmą „Nacionalinės medžioklės ypatumai“. Vėliau, aišku, ir tęsinius. Kaloringi tipažai, atpažįstami įvykiai ir didelė humoro dozė tapo šviesuliu tuomet dar krizinėje situacijoje buvusiam Rusijos kinui. Tiesa, kritikai raukėsi dėl akivaizdaus kino darymo iš anekdotų, bet kūrėjų populiarumo tai nesumažino.

Prisipažįstu, mažai mačiau visai stilistiką keičiančio režisieriaus darbą „Blokpostas“, bet 2004 m. pasauliui išvydus „Gegutę“ („Кукушка“), tapo akivaizdu koks stiprus autorius yra Aleksandr Rogožkin. Kamerinis filmas kupinas skoningo humoro apie trijų tautų nesusikalbėjimą, charakterio savybes ir istorinę lemtį, parodant tai vos per tris veikėjus atstovaujančius savo tautoms, buvo šiltai priimtas ne tik žiūrovų bet ir kritikų – gavo geriausio Rusijos metų filmo prizą.

Ir naujausiame filme „Sibiro tranzitas“ („Перегон“) režisierius-scenaristas A. Rogožkinas daug dėmesio skiria tautų kultūriniams skirtumams, įpročiams ir, žinoma, nesusikalbėjimui. Šiuo atveju, ypač tiesioginiam. Vėl trijų tautų atstovai, tačiau labai skirtinga filmo atmosfera – trims tautoms atstovauja trys dešimtys veikėjų. Per beveik 2,5 val. filmo autorius sugeba puikiai juos atskleisti.

Veiksmo pagrindas – tikras epizodas II Pasaulinio karo metais, kurį Rogožkinas perdirba į išraiškingą filmą. SSSR sąjungininkai (JAV) neskubėdami atidaryti antrą frontą, įvairiais būdais teikė materialią pagalbą. Tolimojoje Čiukotkoje, buvusių politinių kalinių, jaunų karo lakūnų bei vietinių čiukčių apgyvendintoje bazėje „Dalnyj“ priimami prastoki JAV lėktuvai, kuriuos pilotuoja simpatiškos amerikietės. Tai tikras faktas. A. Ragožkinas iš to padaro tarsi dokumentinį tų laikų įvykių demonstravimą (pats nesistengia aiškia nurodyti, kurie herojai jam patinka, o kurie yra blogi – tai paliekama žiūrovui) teigdamas, kad net tragiškiausiose gyvenimo epizoduose žmogus išlieka savimi. Niekur nedingsta humoras, meilės troškimas, pavydas, karjerizmas, padlaižūniškumas, kvailumas ir kitos neišvardytos charakterio savybės. Atseit, žmogus vis tiek susitaiko su esama situacija ir „net ir kariamas pripranta”. Todėl susidaro nuomonė, kad net į akivaizdžiai nykių personažų lūpas bei veiksmus įdedama kažko žmogiško, kartais net ir išminties. Pvz., nežmoniška nuomonė apie simpatiškąjį paršiuką Tarasiką, galiausiai pasirodo buvusi logiška – amerikonai išaiškino. Arba, atrodytu, nesimpatingas, pasipūtęs dėl pareigų bei tautybės, NKVD (tuometinės KGB, jei jaunimas nežinos) karininkas, „pasuka“ filmą iš komedijos į detektyvą (!), beveik visiems bazės gyventojams išrėždamas kone viską, ką apie juos galvoja. Autorius neapsiribojo vien neigiamybių suteikimu personažui – „įdėjo“ jam ir aštrų protą. Daugiau kalbėti apie filmą – nusikaltimas. Reikia pamatyti…

A. Rogožkinas pripažįsta, kad visi personažai yra sugalvoti, nes „nieks neatsimena kiek iš tikrųjų tuo laikmečiu kainavo pvz. duonos kepaliukas“. Žiūrint priekabiai, galima įžiūrėti rodomų SSSR šiaurės žemės žmonių tipažų schematiškumą. Jauniems žiūrovams prieš 15-a ar daugiau metų neturėjusiems jokių kontaktų su sovietinės armijos figūromis, filmas gali pasirodyti ir patęstas, tačiau, kad tai stiprus kinas, nuginčyti būtų sunku. Darbas jungiantis savy „Blokposto“ ir „Gegutės“ stilistikas, tikrai vertas dėmesio ir svarstymų. Neabejoju, kad jis irgi bus tarp pretendentų teikiant Rusijos kino apdovanojimus už 2006metus…

http://www.peregonfilm.ru/

„TV On The Radio” – „Return to Cookie Mountain” [2006]

4ad Records UK / 2006 07 03

Pamenu, kaip prieš keletą metų svaigau nuo lo-fi triukšmų ir ekscentriškų, tingių bosinių bangų „Young Liars” (EP), „Desperate Youth”. Anuomet šie niujorkiečiai lyg gospelo choru įdainavo džiazines balades tamsiosioms paros minutėms, tuo patraukdami amerikietiškos ala „Mercury” žiuri dėmesį. Jų muzikoje nesunku išgirsti skolintą post-funkiškumą iš „The Fall”, įsivaizduoti „The Fiery Furnaces” teatro grimą bei agresyvias „Yeah Yeah Yeahs” provokacijas. Atkreipkite dėmesį į mano pasirinktus apibūdinimus – iš minimų grupių jie pasisavina ne daugiau, nei reikia skoningam garsų mišiniui.

Šiųmetinis grupės albumas – „Return to Cookie Mountain” – prasideda pašėlusiu režimu Skaityti toliau…