Renginiai: Gegužė

Likę gegužės renginiai:

13-27 d. Tarptautinis poezijos festivalis “POEZIJOS PAVASARIS 2007″

15 d. 18 val. Yana Ross (Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir OKT/Vilniaus miesto teatro koprodukcija) spektaklis “BEMBILENDAS” (Elfriede Jelinek). LNDT

15 d. 20 val. Lotynų Amerikos kolektyvas, sukūręs grupę Europoje – MERCADONEGRO. Kongresų rūmai.

17-25 d. Tarptautinis naujosios dramaturgijos ir teatro festivalis “NAUJOSIOS DRAMOS AKCIJA ‘07″

17 d. (Vilnius, Siemens Arena, 20 val.)
FOJE. GALI SKAMBĖTI KITAIP (Tribute koncertas)

19 d. profesoriaus Luko Van den Drieso paskaita „Gyvenimo geismas. Kūno vaizdai Jano Fabre kūryboje“, � iuolaikinio meno centre 17 val.

19 d. 16 – 20 val. koncertas „Pasilik Lietuvoje“ (Vilnius, Baltas Tiltas); dalyvauja: This, Arbata, Creeptor, Wozu, Soul Brothers, IR, Medonas, Omerta, Nasty Shit, Kampas, Skyders, Kaštonai.

20 d. 19 val. Vienos žymiausių Kubos muzikinių grupių SIERRA MAESTRA sugrįžimas ir naujo albumo “Son – Soul of A Nation“ turas. Kongresų rūmai

23 – 27 d. 35 – asis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai”

23-27 d. Jubiliejinės Maskvos dramos teatro, vadovaujamo Armeno Džigarchaniano, didžiosios gastrolės. Gastrolės skirtos Armeno Džigarchaniano 70-mečiui, aktoriaus veiklos scenoje ir kine 50-mečiui ir teatro 10-mečiui. Gastrolių metu teatras parodys šešis geriausius savo repertuaro spektaklius:
23 d. 19 val. spektaklis „Don Žuanas, arba Akmeninis svečias“ pagal J. B. Moliere pjesę, Rusų dramos teatre
24 d. 19 val. spektaklis „Trys seserys“ pagal A. Čechovo pjesę, Rusų dramos teatre
25 d. 19 val. komedija „Reikalingas melagis!“ D. Psafas pjesės motyvais, Rusų dramos teatre
26 d. 18 val. Pierre Beaumarchais. “Beprotiška diena, arga Figaro vedybos“, NDT
27 d. 18 val. Edvard Radzinskij. “Ji be meilės ir mirties”, NDT
25 d. ir 26 d. 19.00 val. – Loros Cunningham komedija “Trūksta poros vyrukų” Vilniaus mažajame teatre

24–25 d. (Forum Palace, Vilnius)
Baltijos muzikos industrijos konferencija

30 d. 21.15 val. Nemokamų kino peržiūrų po atviru dangumi ciklas “Kinas po atviru dangum 15min. po devintos”: „Žiulis ir Džimas“ (Jules et Jim), rež. François Truffaut
Vilniaus mokytojų namų kieme

31 d. 19 val. NAUJASIS BALTIJOS � OKIS 2007, encore renginys: Käfig trupė (Prancūzija). “Dykynė”, LNDT.

31 d. 19:30 val. Placebo koncertas, Utenos pramogų arena.

Šios savaitės video buzz’as: vėlyvas Beirut ir… paskutinis toks edition

Kągi, vedančioji G plunksa eilinį sykį perduoda savaitinės video rubrikėlės vadžias man, aš aišku visada turiu ką pasakyt, ne veltui užsitarnavau smagią pravardę :) Tad – atidarom šios savaitės žiūrimiausių vaizdo singlų temą!

Kaip jūs manot, lengva ar sunku rankioti vaizdo klipus už savaitę? Žinoma, lengva juos gauti tiesiai į savo pašto dėžutę kartu su trash’iniais newsletteriais. Sunku sulaukti TO, jūsų video. Jau gerus porą mėnesių po keletą sykių į savaitę išnaršydavau Youtube ieškodama šito klipo, žinojau, kad tuoj tuoj tuoj. Vasarį tesumedžiojau patvirkusio skonio foto iš filmavimo aikštelės ir trumpą koncertą fanams iškart po filmavimo. Ir še tau – taip ilgai lauktas jis tiesiog nukrenta su trenksmu kaip bomba pacifistinėj Sveičarijoj – iškart per visus p4kus, blogus, videocastus,.. Tas žinoma jam nenuėmė karūnos – kelias dienas mėgavaus vienos iš mylimiausių praeitų metų dainos (“Postcards from Italy”) kūrėju, jaunučiu Zach’u Condon (taip, jis net 2 metais jaunesnis už kitą spaudos mylimą berniuką Patrick Wolf!) ir jo pirmuoju oficialiu video – “Elephant Gun”. Tokius nerealius užlaikymo pokštus Zach’as krečia ne pirmą sykį – Niujorke rudenį filmuotas “Scenic World” kažkur dingo dėl copyright pažeidimų, nufilmuoto “Postcards” likimas irgi neaiškus… Bet, jei atvirai, šios balkaniškos balalaikos atperka viską, galit imt youtube bet pilnam malonumui primygtinai siūlau puikios kokybės versiją atsiimti čia . Skaityti toliau…

The God, the man and his machines: Godfried-Willem Raes

Aš tikrai nieko apie jį nežinojau iki tos mažytės žinutės balandžio renginių skrajutėje, rašytos tikslu parduoti nors keliems G lankytojams šį renginį. Mane suvilioti lengva – įdedi smaugaus spalvoto žaisliuko paveikslėlį ir aš jau ten. Šio “Jauna muzika” festivalio svečio belgiški žaisliukai vidutiniškai sveria apie 100-150 kilogramėlių kiekvienas ir apie juos jų kūrėjas man pripasakojo keliskart daugiau, nei sugebėjau suprast. Ką jau ten, juk net neklausiau – pats pradėjo pokalbį ir paviešino, kad tokiems “atvejams” sukurti prireikia pusės, metų ar kelerių – nubrėžti projektą, surinkti detales, konstrukcijas, testavimas ir pan. Panašia veikla beje užsiima ir pernykštis Gaidos festivalio svečias kanadietis Jean Francois Laporte, tik ten viskas grojama rankutėmis ir vienu instrumentu, čia – visas mechaninių dėžių, bevielių judesių detektorių, radarų ir kitų man astronomiškai atrodančių įrenginių orkestras, valdomas paties Godfriedo sukurtos kompiuterinės programos (kurią dar priedo jis siūlo nemokamai parsipūst iš jo svetainės).

Iš arčiau Godfriedas atrodo lyg išprotėjęs fizikas, su freak’iškai išsitaršiusiais plaukais, kaulėtu, lieknu kūnu ir pavojingai degančiom rudom akutėm – bendraujant nereikia galvot klišinių žurnalistinių klausimų, jis gali kalbėti valandų valandas ir visiškai neprieštarauti, kai iš arti fotografuojami, liečiami jo instrumentai. Jis man pasako, kad pasaulyje yra ne vienas panašios mechaninės muzikos kūrėjas, bet jo instrumentai – vieni kokybiškiausių, sukurti iš plieno, tvirtų konstrukcijų ir leidžiasi transportuojami tik žeminiu transportu. Maža to, jis tikrai pasiūlo man apsilankyti Logos Foundation ir pasinagrinėti schemas, projektus, kaip yra sukurti ir kokiu principu veikia visi mechanizmai… Tarp jų yra tokių unikumų kaip Pneumafonas – prietaisas, generuojantis fleitų, sirenų, švilpukų, lūpų, liežuvio ir panašius garsus, vadinamus vėjo orkestru; groti juo prireikia keliolikos ant pripūstų trapecinių “pagalvių” šokinėjančių žmonių.. Taip, jei jūs galite sugalvoti garsą, šis žmogus greičiausiai galės jį sukurti mechaninio instrumento skulptūros pavidalu. Skaityti toliau…

Nauji video: Bjork, Bjork ir kiti.

Nesu tikra kokiu dažnumu Paulius buvo sumanęs naujinti video skyrelį, bet norisi tikėti, kad jūs spėjat jo pasiilgt greičiau nei anam rankos prieina :)

Šią savaitę, kaip ir prieš tai buvusią, kaip ir dar prieš tai… nori nenori tęsi šurmulį aplink Volta . Prieš kelias dienas užtiktas leaked “Earth intruders” klipas žinoma dingo kaip į balą, užtad nespėjusiems susigaudyti siūlau “SNL” studijoje atliktą gyvą versiją bei nuorodą į laiku išsaugotą mažo formato originalą (skubėkit pasiimt abudu!!!).

[video]http://www.youtube.com/v/SW8GsscdBnA[/video]

Daug kur jau skaičiau apie asociacijas su 1993 metų ir kitais ankstyvais jos albumais, dėl ko turėjau pagrindo tikėtis bendro darbo su žinomu prancūzų kino kūrėju Michel Gondre. Bet šiam klipui buvo pasirinktas kitas, spalvingųjų animacinių darbų meistras, kurio filmų matėme ir Lietuvoje, Michel Ocelot. Ar toks žingsnis pasiteisino, įvertinkit patys, bet aš iki šiol ginčijuos, ar čia puikus montažas ar lengvos rankos piešiniai…

Daugiau savaitės vaizdų: Feist (šitas klipas tikrai į nieką nepanašus), Scissor Sisters, Half-Handed Cloud, Snow Patrol, Rufus Wainwright, Great Lake Swimmers.
Skaityti toliau…

Elektroekstazė užmerktomis akimis: Christian Fennesz

Oh, Fennesz … Įtemptu, pavargusių veido bruožų austras, leidžiantis sau bendradarbiauti su tokiais vardais kaip Ryuichi Sakamoto, Jim O’Rourke (dirbo ties Joanna Newsom paskutiniu “kultiniu” albumu), Peter Rehberg, Sparklehorse, David Sylvian ir dar galima vardint toliau ir toliau. Apie jį rašė jūsų reguliariai skaitomi magazinai – Pitchfork , Milk Factory , Sutemos, etc, etc. Kuom “Jaunos muzikos” festivalis prisiviliojo šį nepaprastai talentingą kūrėją, kuris šiuo metu pakviestas dalyvauti įvairiuose Europos skirtingų žanrų muzikos festivaliuose (tam pačiam Primavera Ispanijoje), ir kokiu būdu minimalistišką ŠMC erdvę pripildė dauguma turinčiųjų pakvietimus? Galima sumąstyti, kad didžioji dalis ne ką daugiau prinokę nei aš, tik bepradedantys gilintis į eksperimentinę elektroninių mazgelių muziką, tad šįvakar – labai trumpai ir nuoširdžiai. Juk kažkas be manęs tikrai turėjo lankytis šiame koncerte!

Pasirodymo metu buvo atlikti keli kūriniai iš dar tik įrašomo studijoje albumo, dauguma girdėtų kompozicijų yra išliaupsinto kritikų “Venice” repertuaro paveldas. Atskirti juos anaiptol nėra lengva užduotis, nors vadovautis galima masyviais, giliais elektrinės gitaros rifais ir jų crescendo, kuris baigdavosi dažniausiai dusliu supakavimu atgal į kartoninę elektrodų dėžutę. Nepaprastai vaizdinga “laptopinė” muzika, kurios spinduliuojanti akustika vos “tilpo” didžiulėje salėje, viso koncerto metu skamba lyg magiška mantra – nuo lėktuvo reaktoriaus dūzgesio, vibracijų ji sluoksniuojasi, vis gilyn ir gilyn, auga 1000 plaktuko dūžių per sekundę greičiu ir baigiasi.. Baigiasi taip, kad pasijunti lakstanti basom kojom ant sviežiai sukaltų vinių pievos. Aštru? Šitokių pojūčių dėka niekas neišdrįstų pavadinti Fenneszo elektronikos monotoniška ar besikartojančia – su kiekvienu akordu ji skamba kaip visiškai skirtinga kompozicija, skirtinga kalba.

Turiu liudininkų – taip, iš tikrųjų muzikai gęstant ir Fenneszui nulipus nuo scenos, ne vienas aplink pajuto lyg nutrenktas elektros srovės. Ir to jūs nepatirsite myspace.

Daugiau vaizdų: http://public.fotki.com/se-e/fennesz-magician/

Jurga. Albumo pristatymas.

Kažkada Jurga davė interviu “Lietuvos ryto” priedui vaikams. Tekste iššifravau, kad jos zodiako ženklas – vandenis. Mėgstu po tuo ženklų gimusius žmones. Tądien įsimylėjau (Jurga, neprarask vilties). Šiandien džiaugiuos, kad turiu fotografijų, kuriose ji žvelgia į mane.

Po tokios romantiškos įžangos, nepaisant to, ką parašysiu, smerkti manęs negalit – šį kartą viskas atrodė taip…

Tikiuosi per televiziją manęs nerodys. Stovėjau pirmoje eilėje, kartu su jaunutėmis Jurgos gerbėjomis. Viena gyrėsi, kad rytdienai turi parašyti „Altorių šešėlyje“ interpretacija, kita nesijaudindama dėl savo figūros, kabių papuoštu dainavimo aparatu traukė „Nebijok“ – duok dieve, Jurgos dainos prisidės prie kompleksų išmušimo. Aš, kaip ir už manęs stovėjusios merginos, esu per senas – kompleksavau, kad ne mano amžiuje būti tokioje vietoje (cha, cha).

Jurga scenoje pasirodė į pasimatymą su klausytojais pavėlavusi 20 minučių. Iš salės gilumos pasigirdo muzikantus greičiausiai jau vimdantis „X, ar tekėsi už manęs“. Jurga akimirkai niekam nematant nusišypso, žvilgsnį nukreipia žemyn, susikaupia ir pradeda… Skaityti toliau…

GRAVEL@Tamsta, 2007.04.12

2006 metų lietuviškosios Eurovizijos atrankos atradimu tapę naujavilniečiai GRAVEL – jau kone kultinė grupė. To įrodymai: debiutinio albumo nuotykiai parduotuvių lentynose, priminę Lietuvai žodžio „deficitas“ reikšmę, bei ketvirtadienį gyvos muzikos klube Tamsta susirinkusi publika, apėmusi visas amžiaus kategorijas, bei „užtvankinusi“ klubo erdvę. Post factum, galima pasakyti, jog renginiui visgi reikėjo didesnių plotų, tačiau buvo taip, kaip buvo, o GRAVEL grojo gerai. Nors grupės frontmenas Tomasz Sinitzky vėliau grupės bloge rašė, jog buvo sunku įsivažiuoti, tikrai neatrodė, kad tai kažkas pastebėjo. Koncertą pradėję nauju kūriniu „Kur žiūri mamos, kur žiūri tėvai“ GRAVEL’iai iškart stvėrė susirinkusius „už kiaušų“ ir nežinau kaip kitiems, bet man galvoje iškėlė nemažą klaustuką dėl to, kas yra grupės stiprioji pusė – akustinė lyrika, ar triukšmingas rokenrolas. Taip, Tomasz’o solo atliekamas „When there’s nothing left“ susilaukė, ko gero, daugiausiai aplodismentų, tačiau kai Tamstos sienos drebėjo nuo „Easter song“, „For the first time“, ar „GFC”, jau galėjai matyti grupę, štai taip, vos per keletą mėnesėlių, išaugusią Tamstos lygio klubų-pubų kelnes. Ir apskritai, kiekvieną kartą juos girdint matosi progresas. Štai, pavyzdžiui, vokalas, šiaip jau, mano nuomone, silpniausia GRAVEL vieta, šįkart jau (beveik) neužkliūna. O skambant galingąjai naująjai „Foreign policy“, akimirkai užsisvajojęs jau mačiau juos grojančius didžiuliame stadione, a la Wembley ir, bliamba, tai atrodė nuostabiai! Ech, kad taip dar vyriokai pasirūpintų „teisingesne“ scenine apranga… Anyway.

Skaityti toliau…

Festivalis “AD HOC: Nepatogus kinas” (balandžio 26 – gegužės 5 d.)

Įdomiais kino-žmogaus teisių renginio plakatais šiandien pasipuošė eniolika Vilniaus troleibusų stotelių. Tai Žmogaus teisių centro renginys skirtas 2007-iesiems – Europos lygių galimybių visiems metams. Atsainiai užmetus akį nesimato tokių paskutiniu metu garsių filmų kaip “Kelias į Guantanamą”, bet..

Spręskit patys. Festivalis vyks:

Vilniuje (balandžio 26 – 29 d.)
Kino centruose “Coca Cola Plaza” (3 salė) , “Skalvija” ir Taikomosios dailės galerijoje

Kaune (gegužės 2 – 4 d.)
M. Žilinsko dailės galerijoje

Klaipėdoje (gegužės 5 – 6 d.)
LCC patalpose, Kretingos g. 36

http://manoteises.lt/

KINGS OF LEON „Because Of The Times“

Vienas iš mėgstamiausių kino žanrų man yra taip vadinamieji „kelio filmai“. Tipiškas tokių filmų paveikslas toks: kaitri saulė, bekraščiai smėlynai ir nesibaigianti asfalto juosta, kuria rieda vienišas klasikinis amerikietiškas automobilis. Tačiau svarbiausia – garsas: burzgia mašinos variklis, dykumos vėjas švilpia pro ausis, o iš traškančių kolonėlių skamba muzika. Ne ne, tai ne kokie country mekenimai apie „Route 66“ – garsiakalbius drasko rokas. KINGS OF LEON rokas.

Skaityti toliau…

Nauji video [Deluxe Edition]

Po “G.” lūžimo tenka stotis ir kompensuoti už tuščias dienas klipų pertekliumi.
11 savo varžovų šią savaitę įveikė “The Shins” balionų gelbėjimo akcija – tokia pati lengva ir nuotaikinga, kaip ir visa jų kūryba.

O paspaudę “daugiau”, matysite: Feist, CocoRosie, kažkieno pernai metų mylimiausius Whitest Boy Alive, Low, BRMC, Mark Ronson, Field Music, The Cooper Temple Clause (ką aš žinau – pats tik šiandien radau) ir kelias senienas – Bloc Party ir Client. Taip norisi visus juos pakomentuoti, bet nepalyginamai labiau tingisi, tad.. Žiūrim.

The Shins – Australia
[video]http://www.youtube.com/watch?v=OHTSxw6zN1E[/video]
Skaityti toliau…

Kitas puslapis »