Bevardžiai atsilikėliai.. Video.

Švenčiant savo “trisdešimtmetį” susimąstai, kad dažnai pro akis praslenka per daug vertingų dalykų. Kitąsyk gi patys kolegos apsižioplina ir neįmeta to, ką rasite šitoj žinutėj. Leidžiu ginčytis, kad klipai (vėl) nėra tikslūs deimanto atspindžiai, bet tiems, kas jų niekur kitur nematėt – pasimėgauti nebus sunku.

Kai kur išgirsite “The Cure” skambesį, tai normalu. Grupė, kuri naują albumą spaudai pateikė kartu su vienu depresyviausių ever pranešimu apie tai, kaip juos praspyrė vienas prodiuseris, kaip viskas, rodės, galutinai sugriuvo, bet pasirodo dar ne – jie prarado ir antrąjį įrašo kontraktą, ir t.t. Galiausiai net išplaukus iš viso šito, pranešime nenutrūksta “nelaimingų” žodžių srautas. Et, užtad kitur gali atsipūsti ir penkias minutes klausytis laukimo pasakos apie tai, kaip kažkas laukia, kažko laukia, ir tai į nieką nepanašus jausmas.

Ak taip, lyg tarp kitko galėčiau dar užsimint apie vieną madingiausių šių metų trend‘ų. Nukreipti į save visų akis ir nuorodas yra daugiau nei paprasta – paimi atlikėjo būsimą singlą, neprašytas padarai kažkokią makalynę ir paskelbi – New, Promo, Video. Sėdi ir stebi pašėlusį skaitliuką… Užkibot ant tokių? Žinoma, jų yra net čia, G., nors aršių užginčijimų nesulaukėm – matyt tos grupės gerbėjai tiesiog nėra aktyvūs šiam bloge. Bet kai toks klipas išbado akis ir išsišoka iš grupės videografijos, manau atlikėjui tai tedaro gėdą, o nemokšiški “laisvieji” žurnalistai tik taip ir užkimba. Čia, tiesa, atvirkščias variantas, kai daftpunkiškiems elektronščikams, ilgą laiką gerbiamiems indie remiksuotojams, kurių ankstesni vaizdiniai darbai kokybe ir ekspresija vos ne lenkia pačias dainas, kažkas sugeba susukt nežiūrėkite-į-mane serijos klipą. Ir viešinu jį tik dėl savo naivaus įsitikinimo, kad retsykiais man trūksta tos trečiosios akies. Tikiuos turit ne tik ją, bet ir saują kantrybės, nes mano sąraše net po šito įrašo lieka dvidešimt neskelbtų klipų…

Taigi, pagaliau priartėjus prie esmės – mieliausi šios dienos “atsilikėliai”. Jų animaciniai klipai visuomet spalvoti. Jie skamba kaip “Architecture In Helsinki” ir “Broken Social Scene” susirinkę į vieną studiją, ir visgi jie groja britroką. Be viso to, praeitą sykį mėtęsi vakarėliais ir skatinę jus atgal mėtytis peiliais, šią popietę.. Mes juos tiesiog žiūrim!

Los Campesinos – You! Me! Dancing!

[video]http://youtube.com/watch?v=Nj6SO_yKMe8[/video]
Skaityti toliau…

Renginiai: Birželis

Gegužės 25 d. – rugpjūčio 12 d. Tarptautinė paroda “Ekstremalūs amatai”
� MC

1 d. Nokia Trends Lab koncertas su “Pieno Lazeriais“, „Ladytron“, „Audio Bullys“, „Nesakyk Mamai! DJs“, DJ Hell.
Bilietai čia.
Litexpo parodų centras

1 d. Jurgos koncertas klube “Tamsta”.

2 d. 18 val. Tarptautinis industrial ambient muzikos festivalis „Icetodiron 2007 Second Editon“. Festivalyje gros pasaulinės žvaigždės: ARCANA (švedija), BAD SECTOR (italija), FROZEN FACES (švedija), DONIS (lietuva), ORO!ORO! (lietuva), GUSTAF HILDEBRAND & PETER BJARGO (švedija).
Rusų dramos teatras

3 d. – rugsėjo 2 d. XII tarptautinis Pažaislio festivalis

6 – 10 d. Studentų filmų festivalis „Vilniaus kino šortai 2007“.
Skalvijos kino centras

6 d. 21.15 val. “Hienos” (Hyenes), rež. Djibril Diop Mambety
Vilniaus mokytojų namų kieme (čia ir toliau – “Kinas po atviru dangumi 15min po devintos” nemokamų renginių ciklas)

7 d. 19 val. Improvizacijos užsimerkus
� v. Kotrynos bažnyčia

7 d. 19 val.Islandijos muzikai ir kultūrai skirtas vakarėlis “Islandija šildo mus”
� MC kavinė.

8 d. 20 val. Alinos Orlovos koncertas Mulen Ružas, Mažoji salė (V.M. Putino g. 5)

10 d. Lietuviu choreografes Airos Naginevičiūtės šokio spektaklis “Egi ir ID”. Tai diplominis Lietuvos muzikos akademijos šokėjų-aktorių spektaklis.
Valstybinis Jaunimo teatras

12 d. “Didžioji elegija Džonui Donui”. Josifo Brodzkio eiles, skambant J.S. Bacho ir V. Tarasovo muzikai, skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.
Valstybinis Jaunimo teatras

13 d. 21.15 val. “Iki greito” (A tout de suite), rež. Benoit Jacquot
Vilniaus mokytojų namų kieme

14 d. – liepos 3 d. Vilniaus festivalis 2007
Bilietai čia, G. apie festivalį.

14 d. 19 val. pirmasis broliškas „indie” roko grupių koncertas iš serijos „The Indie Fraternity” su vilniečiais „The Fly” ir „Utopia” bei „Colours Of Bubbles” iš � iaulių.
Vilniaus bare „BIX” (Etmonų g. 6)

15 – 21 d. Ispanų kino savaitė „Garsiausi vardai” (tarp kitų, „Tamsiaimėlynabeveikjuoda“)
Skalvijos kino centras

16 d. Pieno lazerių koncertas
Tamsta club.

16 d. 21 val. Andriaus Mamontovo ir grupės gyvo garso koncertas (bilietai čia), kuriuo prasideda Druskininkų teatro festivalis (programa čia).
Vasaros amfiteatras, Druskininkai

19 d. 19 val. Aido Giniočio autorinių dainų vakaras “Juodraštis“.
Režisierius ir aktorius Aidas Giniotis – visiems gerai pažįstamas tekstų bei dainų kūrėjas, kartu su savo studentais, teatro laboratorijos ATVIRO RATO aktoriais, pristato savo autorinių dainų koncertą “Juodraštis”. Atvirai ir nuoširdžiai, šmaikščiai ir betarpiškai skambės dainos iš Keistuolių teatro spektaklių, visiems gerai žinomų bardų šlageriai, ir, kaip tikrame juodraštyje – dar negirdėtos, nebaigtos, bet vertos išgirsti Aido Giniočio autorinės dainos.
Mokytojų namų kiemelis

20 d. 21.15 val. „Laimės belaukiant“ (En attendant le bonheur), rež. Abderrahmane Sissako
Vilniaus mokytojų namų kieme

22 – 23 d. 18 val. – 6 val. “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ renginys “Tebūnie naktis!” ir jo įspūdinga programa čia.

25 d. – liepos 1 d. “Kino atostogos 2“, šių metų tema – Lietuvos kino istorija. Svarbią programos dalį sudarys lietuviškų kino filmų peržiūros, prieš kurias vyks jaunimo susitikimai su filmų kūrėjais ir kino kritikais. Filmų programa ir aprašymai čia pat.

27 d. 21.15 val. “Balius” (La Bal, Ballanda ballanda), rež. Ettore Scola
Vilniaus mokytojų namų kieme

27 – 30 d. Antrasis Baltijos tango festivalis

29 d. (Druskininkų teatro festivalis)
Keistuolių teatras ir Intymi(ų) vyrų trupė „Erelis“
Opera -kantata BRISIAUS GALAS ir tautinis pokalbis-disputas SAKMĖ PAGAL JUZĄ

Ką dar kas turit pasižymėję?

Aš ir tu, ir kiti (Me and You and Everyone We Know) [Rež. Miranda July]

„Dienos ilgos, bet gyvenimas trumpas“ – tai iš puslapio savipaaiškinačiu pavadinimu http://www.happiness-project.com paimta citata puikiai tinkanti kaip įvadas į debiutantės Mirandos July darbą. Ir, manau, nereikia spėlioti apie ką tai – už visų gražių žodžių slepiasi meilė, mintys apie tą žmogų, noras būt kažkam reikalingu.

Išsiskyręs batų pardavėjas, jį įsimylėjusi drovi menininkė, dvi šešiolikmetės, mergaitė perkanti daiktus savo kraičiui, šmc centro vadovė nuostabiame meno pasaulyje užmiršusi save ir daugybė kitų žmonių ekrane atskleidžia savo istorijas. Visi siekia to paties, bet daro tai savais būdais, turėdami skirtingas patirtis, skirtingas baimes.

Nesunku pastebėti, kad istorija, kurioje visi herojai kažkaip susiję, iš tiesų yra daugybė skirtingų istorijų (apie tą patį). Miranda July tai pasakoja iš įvairaus amžiaus žmonių perspektyvos – nuo 8 metų vaiko, iki 70 senuko. Kas juos visus jungia, tai netobulumas, trapumas. Kiekvieną akimirką gali tikėtis, kad kažkas suklups, suklys, apsiverks. Filme „Aš ir tu, ir kiti“ nėra nė vieno, kuris būtų stiprus – visi jie dar tik ieško to, kas tai suteikia.

Be galo lėtas filmas ir šį įspūdį tik sustiprina pakankamai subtili, šalta, paprasta muzika. Neapleidžia jausmas, kad istorija nėra tiesiog atpasakojama, ji kuriama žiūrovo akyse (Miranda July viename iš interviu lyg ir pripažino, kad scenarijų rašė nežinodama, kur tiksliai viskas nuves, bet kasdien vis naujai kurdama herojų kelionės). Režisierės vizija neliko nepastebėta – tarp 15 tarptautinių prizų yra net 4 Kanų kino festivalio prizai ir specialus „Sundance“ žiuri prizas už „Vizijos originalumą“.

Dar vienas vertingas filmas iš kino platinimo kompanijos „(Kino) Planeta“, bet aklai rekomenduoti kaip „Tamsiaimėlynabeveikjuoda“ nedrįstu. Vis tik čia tipinis indie festivalio „Sundance“ abiturientas dėl lėšų stokos ir „užsakovų“ liberalumo smarkiai besiskiriantis nuo „Holivudo“ bendraamžių.

www.cinema.lt / www.imdb.com / http://www.meandyoumovie.com / trailer’is

Daug naujų, …. video

Kol rubrikos kuratorė “sesė” švenčia savo trisdešimtmetį, jaučiu pareigą ją pavaduoti. Prisimenu jos norą ne tik plikai numesti dainas, bet bent prie širdžiai mielesnių ir kokį komentarą numesti.. Ir dabar suprantu, kodėl ji nesirodo – nėra ką komentuoti. Krūva britiškų šūdmalių, kurių nė su laužtuvu neatskirsi: White Stripes, Queens Of The Stone Age, Maxïmo Park, Kaiser Chiefs, ir The Killers. Tiesa, pastaruosius rekomenduotina pažiūrėti nes kur tik bepažvelgsi, “Interpol” ir “Editors” yra kaltinami būtent jų kopijavimu (tikrai taip blogai?). Dar viena puiki tendencija atėjusi iš “indie” grupių stovyklos – bandymas gera/įdomia idėja paneigti faktą, kad geram klipui reikia daug pinigų. Taip Blonde Redhead” iškepa “Top Ranking” – visiškai pamiršę, kad pirmas įspūdis, tai dar ne viskas – ją reikia plėtoti. Bet ne, kaip pradeda viena poza per sekundę, taip ir baigia (Miranda July, tavo filmas apie kurį netrukus parašysiu, man labai patiko – čia nieko asmeniško). Čia beje kone visų klipų bėda – 30s vargiai skiriasi nuo 189s (įsitikinimui Low “Hatchet). Apie tai, kad klipe galėtų būti kokia padori istorija, šiais laikais kalbėti jau naivu.. Taigi, užsimetu kiaulės akis ir savaitės “klipu” skelbiu Smashing Pumpkins pasirodymą paryžiuje su daina “God & Country”. Visa kita ir daugiau – po užrašu “daugiau”.

The Smashing pumpkins – God & Country
[video]http://www.youtube.com/watch?v=-0qp94wN980[/video] Skaityti toliau…

Tamsiaimėlynabeveikjuoda (rež. Daniel Sánchez Arévalo)

Vadovaudamasis posakiu „jeigu gali kažko nedaryti, nedaryk“, apie kiną nerašiau jau visą amžinybę. Bet tylėti apie „Tamsiaimėlynabeveikjuoda“ būtų kinomaninis nusikaltimas.

Iš pradžių nueinam į http://www.azuloscurocasinegro.com ir leidžiam ausis užpildyti užburiančiam pagrindiniam muzikiniam filmo motyvui. Deja, panašu, kad pasimovusiems ant Pascal Gaigne garsų magijos teks valandų valandas mirkti klausant kelių fragmentų oficialioje svetainėje – oficialiai garso takelis neišleistas. Gaila. Juk nuo pat pirmos filmo akimirkos būtent muzikos dėka supranti, kad ši drama nebus tokia rūškana kaip vasaros Londone. Taip norisi to šviesaus požiūrio parsinešti ir į savo namus…

„Tamsiaimėlynabeveikjuoda“ – tai proto būsena, neužtikrintumas dėl ateities, spalva. Spalva, kurios dažnai neatpažįstame ir kuri keičiasi priklausomai nuo šviesos, žiūrinčiojo ir nuotaikos“ – tai eilutės iš filmo anotacijos. Režisieriaus žodžiais tai filmas apie žmones, kurie neskiria ribos tarp to, ko jie nori ir to, ko jiems reikia. O gal tiesiog pasiklydę tarp gyvenimo primestų aplinkybių, juo supančių žmonių, galimybių? Aš puikiai suprantu, kas vyksta ekrane, tačiau nesuprantu kodėl. Kodėl ir kada žmogaus gyvenime įvyksta lūžis, kai jis nusprendžia eiti savo keliu, neapsiriboti jam primestu vaidmeniu? Kodėl ir kada iš tiesiog nerūpestingai akvariume plaukiojančios žuvelės virsti tuo, kuris vardan savo svajonės iš pradžių išmoksta bendrauti per stiklą, o vėliau jį įveikia ir ištrūksta?

Net jeigu filmo „Tamsiaimėlynabeveikjuoda“ atsakymas yra gan paprastas – meilė – tai niekaip nenuvertina ekrane rodomos istorijos, charakterių. Jeigu dvi dienas žiūrėdamas vieną už kitą geresnius mono spektaklius nesugebėjau nuo tikrovės atitrūkti/išsijungti taip, kaip šiame filme – tai jau daug ką pasako. Scenarijus, aktoriai, muzika – viskas tokioj aukštumoj ir harmonijoj, kad esi priverstas išvengti to kone snobiško „viskas būtų perfect, jeigu ne…“. Viskas perfect.

Filmas nebijantiems svajoti, nebijantiems sužinoti, kad gyvenimas gali būti daugiau, negu tiesiog „gerai“.

NUORODOS:

Filmas Lietuvos k/t repertuare->

Oficialus tinklalapis->

Imdb->

Trailer’is->

The Clientele – 2007 God Save the Clientele

The Clientele vokalistas Alasdair MacLean yra tikrai tas pats nepažįstamasis, sutiktas gatvėje, kuris begalinio liūdesio akimirką priėjo ir šiltai patapšnojo per tavo petį, juk pameni? Savo auksiniu, rudenišku balsu jis tavęs paprašė – Spin me round, I’m falling. Ar jis dainuotų apie ilgesingus vienišio vakarus, ar apie sudaužytą tavo širdį – tegali šypsotis ir tikėt jo užburiančiu svajonių pasauliu. Jame viskas taip gražu, taip gera, tau tereikia žvilgtelt per petį – taip, ten pliurpia kibirais ledinis lietus ir žmonės vaikšto subjurę, bet viskas taip nuostabu… Ir tu jau žinai: it’s gonna be a lonely, lonely day.

Pamenu, klausydama ankstesnių dviejų The Clientele darbų, įsivaizdavau kaip vaikštau tamsų rytą tuščiame parke, kai paprasti žmonės dar ramiai ir giliai miega, o man tiesiog norėjosi nugrimzti į savo svajones, ypač tas niekad neišsipildžiusias. Dabar visi kritikai kaip susitarę teigia, kad šiame darbe daugiau optimizmo, šviesos, o man jų muzika vis dar tokia, kuri verkia šypsodamasi. Kurios klausantis širdis pradeda griežt smuiku, tikintis, kad vieną dieną jis tikrai sugrįš. Kuo daugiau galvoji apie visus buvusius ir neįvykusius pokalbius, sudaužytus pažadus, tuo didesnė tikimybė. Ir nors puikiai supranti, kad visa tai yra pasakiškos oro pilys, niūniuodama pritari Alasdair žodžiams all of the dreams that you dream – I hope that they are all of me. Tačiau tuoj pat pradedi skęsti, girdėdama remember, they are only dreams.

Prie šio gracingo ir tikrai kokybiškai įrašyto darbo prisidėjo nauji skambesiai – pianinas, styginiai, pasaldinantys vokalai bei prodiuseris Mark Nevers, dirbantis su Calexico, Bonnie Prince Billy, Lambchop. 14-os melodingų kūrinių albumas išleistas gegužės 8 d. per Merge records (ten pat galite jį perklausyti).

Ilgiausiai klausiausi: Isn’t life strange, From Brighton Beach to Santa Monica, I hope I know you, Here comes the Phantom, Bookshop Casanova – jų komplektaciją galite atsisiųsti čia.

Kaip anksčiau skambėjo The Clientele galite pasiklausyti per leidybinę, rekomenduoju: When K Got Over Me (stream’as), (I Can’t Seem To) Make You Mine (vaizdo klipas iš filmo “Lake House”, kuriame buvo panaudota daina).

Festivalių sezonas atidarytas – SKAŅU MEŽS 2007

Yra tokia Žemė, Žemėj – Europa, Europoj – Latvija, Latvijoj – Ryga, Rygoj – Andrejsala, o pastarojoj vyko 2007-ųjų SKAŅU MEŽS. Toks festivalis muzikos; galvojom, kad iš didžiųjų raidžių. Į jį patekt gali tik kantriausi žmonės, ilgai ieškoję pigaus transporto, per lietų pėsčiom nukulniavę iki autobusų stoties, vakare atsidūrę kaimynų sostinėje ir pliaupiant į gerklę alui bei tvyrant smagiam orui kartu su netyčia pasigautais norvegais galų gale nuvykę į Andrejsala. Toks gabalėlis, labai patogiai atsidūręs visai netoli centro, apsuptas Daugavos ir geležinkelio. Taigi, kitais metais, manau, rasit.

Pirmąjį vakarą beviltiškai skubėjom į Planingtorock, freaky britės koncertą ir beviltiškai spėjom, nes beviltiškai viskas vėlavo. Ji staipėsi, kraipėsi, užsidėjo kaukę, nusiėmė kaukę, jos plaukai, nors ir juodi angliukai, šoko kaip Pepės Ilgakojinės. Ji dainavo daug geriau nei galima girdėti čia. Jai mes uždėjom didelį gauruotą pliusą ir nulindom gert šaltos arbatos, alumi vadinamos. Aplink buvo tiek lietuvių, kad slėptis bėgom pas mistinius norvegus Killl, neišleidusius nei vieno albumo ir koncertuojančius 2-3 k. per metus. Kažkur sapnavau, kad keturi grupės nariai turi savo projektus/grupes ir susirenka patriukšmauti laisvalaikiu (neprimena Animal Collective? Nea). Kadangi jie skambėjo daug blogiau nei galima girdėti čia, kartu su puse salės ausų tausytojų patapom rūkaliais. Po to sugūžėjom vidun, kai pasirodė beprotis kanadietis Aaron Funk aka Venetian Snares. Koncerto metu ir po jo galvojau, kokiu gi būdu man galėjo patikt jo 2005-ųjų albumas “Rossz Csillag Allat Szuletett”, nes Rygoje jis skambėjo truputį geriau nei čia, bet ne taip gerai kaip norėtųsi. Rusai turi gerą žodį, kurį naudojame žargone, – “žostkas”. Ir tai buvo net ne d’n'b/jungle, bet sakyčiau drumcore/junglecore, nes visko buvo daug. Ir tai nebuvo gražu, atleiskit. Kas čia dar liko pirmai dienai? Kažkoks prancūziškas dėdė Martin Wheeler, kurio turbūt niekas nesuprato, mes nebuvom išimtis. Na, o pabaigai mūsų ausis pradžiugino tautiečiai Dublicate, groję visiškai ne laptopais, kaip kažkada teko juos pačiupinėt Gravity klube, o bosine gitara, būgnais ir, na, tik vienu laptopu :) Po didelės triukšmo perkrovos ausys atsigavo, galvos kinkavo, alus kunkuliavo. Kaip 5.00 ryto – labai tiko.

Boom – sprogsta galvos nuo garsų, kažkada beveik vėlai vakare atgavę sąmonę vėl traukiam į mišką, nes mūsų turi laukti dar didesni vardai. Kita diena – kita nuotaika. Jaučiamės labai blogai, gal todėl mūsų nesužavi “the coolest Estonian group” Stella, atrodę kaip barbių parodija su savo disco-punk. Mergaičių šou keičia išgirti libaniečiai Mazen Kerbaj & Raed Yassin & Sharif Sehnaoui, kurių dorai net nematėm, nes jie nusileido nuo scenos į būrį klausytojų ir atsisėdę kažką barškino. Buvo taip tylu, kad girdėjosi, kaip šliurpiu arbatą. Kažką panašaus gal atrasite čia? Apmaudu, kad negirdėjom šitų piliečių ir nepadoriai kiurksojom ant žemės. Galbūt todėl mus staigiai iškrapštė lauk (tiesiogine prasme) kitas beprotis amerikietis Prurient. Jei neįsivaizduojate, kaip atrodo žmogus paleidęs visiško triukšmo mašiną, nusisukęs nuo scenos, pusnuogis, bekratantis galvą ir kažką rėkiantis į mikrofoną, tai prašau. Jei yra kažkas baisaus, tai yra Prurient :) Tačiau festivalis buvo puikiai subalansuotas, ir Antikristą pakeitė Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus. Vardų neminėsim, jie kaip iš knygų. Jie ir patys knygos – the Books. Turbūt daugiausia aplodismentų susilaukę atlikėjai, kurių gerbėjais patapome ir mes. Jie tokie nuoširdūs, tokie paprasti, nudžiuginę akustika vs. elektronika ir į namų vaizdelius panašiais vizualais, ech.. Ne pati geriausia transliacija, bet prašom ir dar čia. Po šitų dievaičių vėlgi turėjom nemalonų siurprizą, pavadinimu Ural Owl. Latviai, pelyčių kankintojai, groju-sau-rėkiu-sau genijai, žodžiu, iš pradžių sumaišę, kad čia Mouse on Mars, vėliau klausėmės lauke – ten mažiau galvą skaudėjo. Na, ir ką, galų gale sulaukėm ir pačių graužikų Marse. Mouse on Mars iškart užvaldė publiką energingu setu, net per energingu mūsų makaulėms, bet tenykštei liaudžiai atsirišo kojos ir visi pagavo kampą :) Būtų buvę smagu, jei ne 4.30 ryto.. Imkit ir valgykit. Nesulaukę pabaigos, išėjom.

Taip ir svarstau ligšiolei – užteko man Planingtorock ir the Books ar suerzino Killl ir Prurient? Išjudino Mouse on Mars ir Dublicate ar išvargino Venetian Snares ir Ural Owl? Iki kitų metų dar daug laiko apmąstymams :)

Video, kurie negali ilgiau laukti.

Jau iki šios dienos turiu jums sukaupusi daugiau nei dešimtį video. Ką daryti su jumis, su jais? Kalbam apie tuos, kurie tikrai negali išlaukti iki šeštadieninio post’o, tad jie turi būti atskleisti jau dabar.

Trys vogtos minutės iš Peter Greenaway filmo greičiausiai paliktų man panašų įspūdį, kaip šis netikėtai gražus vienos iš Sufjan Stevens vokalistės, Shara Worden naujasis singlas. Šiemet My Brightest Diamond išleido albumą “Tear it Down“, o “Magic Rabbit” yra remiksuota versija, kurios klausantis net nekyla ranka aiškintis, kaip skambėjo originalas. Vienu sakiniu jį tegaliu pristatyti pačios atlikėjos žodžiais: Are you fading away, magic? Skaityti toliau…

Ryan Adams – 2007 Easy, Tiger

Kai kurių žodžiais, yra dviejų rūšių muzika – ta, kurią prasuki gal kelis sykius, gal atsisiunti ir netyčia pamiršti, gal ji tiesiog beldžias į mintis visai netinkamu laiku.. Ir yra tokia muzika, kuri auga, bręsta kartu su tavim, kuo daugiau jos klausaisi – tuo, rodos esi labiau nuo jos priklausomas. Man kaip tik taip ir buvo su “Wonderwall“, kitiems – su “New York New York“, dabar, kaip matau, bus tikrai daugiau..

Klausant melancholiško, lūžtančio Ryan’o balso nepasidaro geriau gyvent, jis yra iš tų “been through it all”, jį taip pat paliko, nuskriaudė, sudaužė viltis (“I’m fractured from the fall” – žodžiai iš naujosios dainos “Two”).. Jo atsargūs žingsniai link trapių žmogiškųjų jausmų, tragedijų gali suvirpinti tik jautriausius sielos stalčiukus. Nesistebiu, kad kritikai jo ne itin mėgsta – jis visuomet buvo kaltinamas savo tikrojo vokalinio talento neišnaudojimu, turėdamas tokį krištolo skaidrumo balsą, retai sugebėdavo jį atskleisti per savos kūrybos dainas. Bet vienas garsus leidinys jau spėjo pastebėt, kad šis albumas po eilės trijų pusėtinų 2005-tais leistų įrašų yra tikras sugrįžimas į debiutinio “Heartbreak” euforiją.

Ryan Adams išleidžia “Easy, Tiger” per “Lost Highway” leidybinę birželio 27 d. Šiam vakarui man užtenka iš jo “Two“.

Naujosios dramos akcija 2007: Gegužės 17-25 d. bei rudenį.

Mieli kultūros žmonės, juk tikrai nesitikite, kad trijų žinučių gegužės renginių temoje pakaks badaujantiems teatro mylėjotams ir meilužiams? Aš irgi jums pritariu. Kad ir ką garsaus parūpintų šiemet organizatoriai, 2005-tųjų programą puošęs ZT Hollandia teatro “Balsai” spektaklis ir jo vienintelė žvaigždė Jeroen Willems iki šiol išliko mano atminty kaip vienas įspūdingiausių vieno aktoriaus scenos projektų, kaip išraiškingas šizofreniškas pavyzdys ir pašiepa industrializmo, korupcijos ir etiketėmis apklijuotų apsimetėlių intelektualų.

Kalbant RsV kalba, Naujosios dramos akcija yra nuo 1999 metų rengiamas tarptautinis naujosios dramaturgijos ir teatro festivalis, kurio tikslas – pristatyti novatoriškus šiuolaikinės dramaturgijos ir teatro reiškinius bei diegti naujas idėjas lietuvių teatre. Apie šių metų NDA puikų įžanginį žodį jau tarė Jurga, tad tikiuosi ji neįsius pamačiusi kad toliau įdėjau ir pakoregavau (nuorodomis) jos žinutę.

Anot žymios teoretikės, “teatras tampa paskutine vieta, kur žmonės gali viešai bendrauti”. Tad šiųmetinė “Naujosios dramos akcija ” gręžiasi į aktorių. “Aktorius yra scena” – taip galime pavadinti šių metų festivalio temą.

Labiausia akcentas dedamas ant vienos originaliausių šiuolaikinių Europos teatro trupių “Needcompany” ir jos vadovo J. Lauwerso kūrybos ir jo kolekviumo. Vilniuje 18 d. Dramos teatre bus pristatomas šio režisieriaus spektaklis “Viskas tuštybė” sukurtas pagal vokiečių rašytojos Claire Goll – daugelio XX a. pirmos pusės literatūros ir meno garsenybių mūzos, meilužės ar bičiulės memuarus, o ją įkūnija viena iškiliausių flamandų teatro aktorių Viviane De Muynck. Kažkada šis režisierius pastatė spektaklį su tūkstančiu žmonių scenoje ir jis buvo rodytas vienam žiūrovui. � io režisieriaus spektakliai pasižymi dviem būdais: vaizdo ir erdvės kokybe, minimalistine instaliacija, bendra atmosfera ir neišgalvotų veikėjų išskirtiniu buvimu scenoje. Tai ne tik vaidybos, gestų, bet ir šokio, judesio ritmo kalba. Aktoriai pateikdami ir rodydami save spektaklyje tampa savo pačių “personos”, ta prasme, kaip žiniasklaidoje kalbama apie pramogų pasaulio veikėjų personas. Tai nėra Stanislavskio teatrinei mokyklai būdinga vaidyba iš sielos gelmių.. Sielos čia nėra. Tiesiog simbolinis buvimas.

Ką kuria Jan Lauwers manau galima pajust iš žemiau esančio klipo.
[video]http://www.youtube.com/watch?v=Y1RBM5hMy6k[/video]

Dramos akcija dar neįsivaizduojama be iškilaus dramaturgo. � į kartą publikai pristatomas škotas Davidas Harroveris ir geriausia 2007 m. britų drama pripažinta jo pjesė “Juodvarnis”. Eskizą pagal ją skaitys J. Vaitkus.

Iš lietuvių darbų matysime G. Varno “Žvaigdžių kruša” ir V. Masalskio “Aš, Fojerbachas”.

Pavasario programos uždarymui gegužės 25 d. Nacionaliniame dramos teatre bus rodomas premjerinis „cezario grupės“ spektaklis „Lietuvos diena“.

Pilną pranešimą spaudai galite rasti čia.

“Naujosios dramos akcijos 2007″ programa

LIŪDNOS DAINOS I� EUROPOS � IRDIES
Režisierius Kristian Smeds (Suomija), Audronio Liugos produkcija
Gegužės 17 d. 20.30 val. Meno forte

Hanso-Thieso Lehmanno (Vokietija) paskaita „Aktorius postdraminiame teatre”
Gegužės 18 d. 10 val. Meno forte – neįvyks – atidėta iki rudens

Claire Goll, Viviane De Muynck VISKAS TU� TYBĖ
Režisierius Jan Lauwers, Viviane De Muynck & Needcompany, Belgija
Gegužės 18 d. 18 val. Nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje

Tarptautinis kolokviumas skirtas Jan Lauwers & Needcompany
Dalyvauja Hans-Thies Lehmann (Vokietija), Luk Van den Dries (Belgija)
Gegužės 19 d. 11 val. Meno forte

IZABELĖS KAMBARYS (Spektaklio vaizdo įrašas)
Režisierius Jan Lauwers, Needcompany (Belgija)
Gegužės 19 d. 15 val. Meno forte

Tankred Dorst A� , FOJERBACHAS
Režisierius Valentinas Masalskis, Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Gegužės 19 d. 18 val. Nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje

Gintaras Varnas, Gabrielė Labanauskaitė ŽVAIGŽDŽIŲ KRU� A
Režisierius Gintaras Varnas, Kauno valstybinis dramos teatras
Gegužės 20 d. 18 val. Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje

David Haroverr JUODVARNIS (Spektaklio eskizas)
Režisierius Jonas Vaitkus
Gegužės 23 d. 18 val. Meno forte

PASKUTINIS PEIZAŽAS (Spektaklio vaizdo įrašas)
Režisieriai ir atlikėjai: Josef Nadj, Vladimir Tarasov, Centre Choréographique National d‘Orléans
PASKUTINIS PEIZAŽAS (Filmas)
Režisierius Josef Nadj, ARTE
Gegužės 24 d. 18 val. Kino centre „Skalvija“

Cezaris Graužinis, „cezario grupė“ LIETUVOS DIENA – PREMJERA
Režisierius Cezaris Graužinis, Audronio Liugos produkcija
Gegužės 25 d. 18 val. Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje

Rudens programa:

Ivan Vyrypaev – IJUL
Režisierius Viktor Ryzhakov, Teatr Praktika, Rusija
Spalio 13 d. 18 val. Meno forte

EUFORIJA (filmas)
Režisierius Ivan Vyrypaev
Spalio 14 d. 18 val. Kino centre “Skalvija”

hamlet ws
Režisierius Arpad Schilling, Krétakör, Vengrija
Spalio 27, 28 d. Rodymo vieta bus paskelbta rugsėjo mėn.

Bilietai į J. Lauwers “Viskas tuštybė” yra platinami Tiketos bei teatro kasoje, į kitus spektaklius – tik teatro kasoje.

Kitas puslapis »