The Ladybug Transistor – Can’t Wait Another Day (2007)

Man užteko vieno perklausymo, kad nuspręsčiau šitą albumą įsigyti dar iki rugsėjo. Kaip BOAT CLUB „CAUGHT THE BREEZE“ puikiai tiko vidurvasariui, taip THE LADYBUG TRANSISTOR su paskutiniu albumu „CAN’T WAIT ANOTHER DAY“ tinka vasaros palydėtuvėms ir krentančių lapų sutiktuvėms.

Indie pop grupė iš JAV, kai kur jau vadinama šios muzikinės srities veteranais, groja nuo 1995-ųjų ir kuo toliau, tuo daro tai kokybiškiau. Jau šeštasis gyvais instrumentais suręstas albumas skamba lengvai ir atpalaiduojančiai. Visiškas nuotaikos švelnumas, truputis lyrinės melancholijos, šiek tiek kantriškų motyvų, saksofono, smuiko bei violončelės prieskoniai, puikūs vokaliniai deriniai (nors moteriško vokalo galėtų būti daugiau, daug daugiau) ir – gaunasi neblogiau negu CAMERA OBSCURA, THE CLIENTELE ar LONEY, DEAR. Priekabūs melomanai gali pagrįstai piktintis, kad nieko ypatingai naujo čia negirdi, ir iš tikro „CAN’T WAIT ANOTHER DAY“ skamba labiau kaip kokybiškas senukų BEACH BOYS‘ų ar ramesnis DEL SHANNON‘o projektas, nors tuo pačiu niekuo neatsilieka nuo nesenstančios CINERAMA muzikos ir to, kas masėse imama įvardinti briliantiniu popsu.

Mano mėgiamiausios albumo dainos: visos. Ir jos tikrai negali laukti kitos dienos, kad tai išgirstumėte.

KULA SHAKER „Strangefolk“

Nemėgstu „sugrįžimų“. Pasaulyje yra tiek daug grupių, jog jei viena ar kita „užsilenkia“, man tai reiškia tik tiek, kad (o, smagumeli!) begalinis sąrašas „muzikos, kurią reikia paklausyt“ sutrumpėjo viena eilute. Tačiau, taip jau būna, kad kartais sugrįžtantys sugeba kažkur viduje užgauti nostalgijos stygas ir tada belieka tik pripažinti, jog, taip, aš laukiau, man reikia šitos muzikos. Praeitais metais tai padarė Jarvis Cocker‘is, ir be senosios Pulp chebros sugrąžinęs į senus-gerus laikus. Šiemet gi, oho, tai daro KULA SHAKER! To paties britiškos muzikos aukso amžiaus psichodelinio roko lyderiai. 1996 metais šovę į „čartų“ viršūnes su debiutiniu „K“, o po trejų metų žlugę su antruoju bandymu – „Peasants, Pigs and Astronauts“, kurį neseniai „Q“ įtraukė netgi į blogiausių visų laikų Britanijos albumų sąrašą. Nors, jei paklaustumėt manęs, aš ir jam drąsiai rašau 9/10 ir įtraukiu į savo „būtinus turėti“…

Žodžiu, turime trečią KULA SHAKER albumą. Praėjo 8 metai. Pasaulis persivertė į naują amžių. Ar kažkas pasikeitė? Grupės lyderis Crispian Mills sako, kad taip. Man labiausiai patiko šitas: „rokenrolas apsitempė juokingas siaurėjančias kelnes“… Matyt dėl to ir tas pavadinimas – „Strangefolk“. Tuo tarpu patys KULA SHAKER spjauna į madą ir muzikines tendencijas – jie grįžta ir groja tokią pat muziką, kaip ir praeitam dešimtmety: tos pačios energija užtaisytos, melodingai skambančios gitaros ir tie patys, tarsi iš pačių Doors‘ų įrašų nužengę klavišiniai. Garantuoju, kad jie mūvi ir tokius pat hipiškus platėjančius džinsus! Gal kažkas pasakys, kad „Song of Love/ Narayana“ (taip taip, tas pats prieš 10 metų Crispian‘o įdainuotas Prodigy hitas, tik šykart – pritariant „gyviems“ instrumentams) yra greito populiarumo vaikymasis ar idėjų stygius, tačiau „Second Sight”, „Great Dictator (of the Free World)”, „Fool That I Am”, „Super CB Operator”, ar bet kuri kita naujo albumo daina, skamba taip pat gerai, kaip legendinės „Govinda” ar „Tattva”. Pridėkime tai, kad šiandienos roko scenoje jų stilius (vėl) yra vargiai su kuo supainiojamas ir… štai aš ir vėl noriu nešioti platėjančius džinsus.

Gal nebent tik ta žuvis, kuri bendradarbiaudama su Air skatino mesti rūkyti, čia be reikalo įkišo savo trigrašį su keistom pasakom apie hmm… „Strangefolk“?.. o šiaip, 8/10. Ir sveiki sugrįžę!

O, tu toks netylus, Jens Lekman.

Prieš išeidamas savaitgalinių atostogų, bandau atsikratyti dar vienu veikėju, kuris jau netrukus (rugsėjo 5 d.) mus pradžiugins nauju albumu (“Night Falls Over Kortedala”). Naujas darbas pirmu bandymu nesukelia jausmo, kad jame bus nors per pus mažiau gėrio negu 2005 išleistam “Oh You’re So Silent Jens”, bet ei, juk ten buvo geriausių jo EP rinkinys! Ir vis tik “Night Falls Over Kortedala” turi vieną akivaizdų privalumą – nuoseklumą, vientisumą. Taip, akustinė gitara, ritmas, kartais (ir vėl) persūdytai daug styginių ir tokia švediškai maloni, guodžianti, po dangų nešiojanti romantiška melancholija tekstuose vis dar čia. Kažkoks mistinis skambesio nerūpestingumas, lengvumas ir didybę norom nenorom verčia Jens Lekman lyginti su “Kings Of Convenience”, “Magnetic Fields” ir kultiniu “Scott Walker” vienu metu.

Kuo tai kvepia, galite pamatyti gyvai atliekamoje pirmojoje pristatomoje dainoje iš albumo – “Friday Night At The Drive-In Bingo”:

Žiūri į tą nerūpestingą, nesusikausčiusią personą ir matai ne ką kitą, kaip tik švedišką Erlend Oye. Kaip ten bebūtų, man jis patinka kiek mažiau linksmesnis:

Nors imk ir apkabink. Ne, ne tave, Jens…

http://www.jenslekman.com/

Pirmi naujojo José González kąsniai.

Įdomu, kad apibūdinus José González (vienas vaikinas, akustinė gitara, faktiškai jokių pašalinių garsų), galvoje gali pradėti girdėti ir Nick Drake, ir Elliott Smith, kai realiai juos visus tik gitara ir tesieja. José ima klasikinę gitarą, užsideda metalines stygas ir brūžina, tampo stygas, kartais sukeldamas tokį psycho triukšmą, kad tai tampa niekaip nepanašu į kitų dviejų čia minimų veikėjų dažnai sentimentaliai skambančius kūrinius (gerai, Elliott Smith tai mažiau taikoma). Gražių žemų natų (kaip “Heartbeats”) netrūksta ir rugsėjo 25 d. pasirodysiančiame naujajame Gonzálezo albume “In Our Nature”, bet vargiai tai tykus, ramus albumas. Paragavimui švedas išleidžia dvi pristatomasias dainas susietas vaizdiniu sprendimu:

“Down the Line”:

[video]http://youtube.com/watch?v=RWwbTRtrwlU[/video]

ir “Killing for Love”:

[video]http://www.youtube.com/watch?v=FFiGPMxsnB4[/video]

Dar prieš pasirodant klipams, Interviu “Pitchfork” José González pasakoja: “Jie paremti pieštine Jim Woodring istorija apie veikėją Manhog (Žmoguskiaulė), kuris (savaime suprantama!) yra pusiau žmogus, pusiau kiaulė. Jam susitrenkus galvą prasideda haliucinacijos, jis tampa labai dvasingu ir visur ima matyti ženklus. Kai pamato mane, pradeda garbinti. Aš tiksliai net nežinau, ką darysiu.” Nieko tu José nedarysi – būsi savimi ir grosi gitara.

Bendras įspūdis apie “In Our Nature” panašus kaip ir perklausius jo debiutą. Ta pati formulė. Net įdėtas “koveris” – “Massive Attack” daina “Teardrop”. Kol neatsibodo – gerai.

http://www.myspace.com/josegonzalez

http://www.jose-gonzalez.com/

Andrew Bird – “Imitosis” [video]

Andrew Bird į pasaulį paleidžia dar vieną pristatomąją dainą iš albumo “Armchair Apocrypha”, o aš prie progos jį (albumą!) dedu įpirkinių krepšelį – matyt iš ankstesnio bus iškritęs. Gal ir nevykęs palyginimas, bet greta Birdo, Sufjanas (Stevensas) man permatomas kaip trijų litrų stiklainis. Užmeti Dievo prizmę ir tekstai prieš tavo akis nušvinta kiek kitoje šviesoje. Kartais net ir to nereikia.. Kaip ten bebūtų, aš abu traukiu iš tradicinio priskyrimo dainininkų-dainų autorių (singer-songwriter) kategorijos ir keliu prie dainininkų-istorijų pasakotojų/autorių (singers-storytellers). Jiems visai nebūtina užstrigti 2-1-1-1 stiliaus posmelių su priedainiais vergijoje – jeigu reiks, sukurs šedevrą ir be pasikartojančių motyvų.

Aišku, to pasekoje kartais gaunam kažką panašaus į “Imitosis”. Knistis tokiame tekste tiek pat lengva ir malonu, kaip Tarptautinių žodžių žodyne (skonio reikalas). Pataisykit, jeigu klystu, bet man visa tai – ironija iš bandymo viską paaiškinti moksliškai, net gi artumą/meilę: “That what’s mistaken for closeness is just a case of mitosis”. Žiuri į tuos vabaliukus, kurie turėtų atsakyti į visus klausimus ir šypsaisi/šaipaisi galvodamas kaip tai žemiška/žema, nedvasinga. Galbūt…

EVENTIM ir AIRBALTIC pristato: koncertai. ruduo 2007

Kalendorinei vasarai liko paskutinis pirstelėjimas – mes pagaliau sulauksim Be2gether, kažkur toli, muzika ir šiaip nepermažai maloninami britai atsiaus Karlingo savaitgalį. O tada ateis ruduo ir visa muzika trauksis į uždaras erdves: koncertų sales, hales, arenas ir klubus. Deja, mes dar nelabai galime tikėtis sulaukti aktualios ne-pop muzikos koncerto Lietuvoje… tačiau šioje vietoje mums pagalbos ranką tiesia oro transporto kompanijos ir jų ypatingi pasiūlymai! Ir šį kartą tai ne Ryanair, o iš tarptautinio Vilniaus oro uosto skrydžius vykdantys AirBaltic, taigi keliauti tapo dar patogiau! Truputį pamankštinęs pirštus supratau, jog geriausią kainos ir kokybės santykį yra pasiekusi Vokietijos sostinė Berlynas.
Toliau… tiesiog pateikiu mano akimis (ausimis) įdomiausių koncertų sąrašą. Bilietų į renginius kainos – apie 20-30 eurų, skrydžių “su žvaigždutėmis” Vilnius-Berlynas-Vilnius kainos – apie 200-500 lt.

Rugsėjis:
04 d. – Razorlight
29 d. – Art Brut
30 d. – The Decemberists
30 d. – Feist

Spalis:
01 d. – Shout Out Louds
02 d. – Archive
02 d. – The New Pornographers
18 d. – Animal Collective
19 d. – Maximo Park
24 d. – Kula Shaker

Lapkritis:
03 d. – Editors
04 d. – Kaiser Chiefs
05 d. – The Rakes
08 d. – Arcade Fire
11 d. – Klaxons
17 d. – Interpol
18 d. – The Enemy

Skrendam ar žinai ką geresnio?..

PJ Harvey – “When Under Ether”.

Turint omeny, kad pirmą kartą “When Under Ether” interneto platybėse (“youtube”) nusėdo dar praeitų metų gruodį, 100% naujiena to nepavadinsi, bet…

[video]http://www.youtube.com/watch?v=6rKNOBPpeg8[/video]

Dabar tai jau oficialu – naujasis PJ Harvey albumas “White Chalk” parduotuvėse pasirodys rugsėjo 24 dieną, o jį pristatys – taip,  “When Under Ether”, daina, kurios oficialią versiją  rugpjūčio 1 d. žmonės iš “Deaf Indie Elephants” nusiurbė premjeros “BBC 6″ metu. Ji guli čia.

Jeigu “When Under Ether” yra tik viena iš … dainų, tokio atlikimo, atmosferos albume, “hands down” kaip pasakytų anglakalbiai – rugsėjo lauksiu taip, kaip niekada iki šiol nelaukiau. Gal kiek primenanti Tori Amos “Little Earthquakes ” laikais, PJ Harvey dabar skamba lygiai taip pat bauginančiai ir gąsdinančiai – kas, kad be beprotiškai žviegiančių elektrinių gitarų. Lyg skausmas turėtų akustinę versiją…

 http://www.pjharvey.net/ 

Rugpjūčio 17-19 d. Off-Festivalis Lenkijoje

Šiuo vardu kliedėjau keletą mėnesių, ypač paskelbus išplėstinį line’upą, į kurį kaip headliner’iai yra įtraukti linksmuoliai australai Architecture in Helsinki, post-rockinės merginos Electrelane, su Joy Division lyginami Leeds’o vaikai iLiKETRAiNS, lo-fi norvegai Low Frequency In Stereo, Piano Magic, Port-Royal, Radian, bei daugybė vietinių lenkiškų žvaigždžių – viskam šitam pasiryžę antrojo Off festivalio organizatoriai. Pridėkime dar tai, kad festivalio ribose vyks maudynės, workshopai potencialiems prodiuseriams, vaizdo projekcijos, mobilios instaliacijos, festivalis žada pakeisti miestą į alternatyviosios muzikos pasaulį ir perkopti pernykščio Off lankytojų skaičių – 11 000. Juokingiausia tai, kad patekti į šią trijų-dienų-trijų-scenų puotą, vyksiančią Myslovicuose (Katovicų pašonėje, kelios valandos kelionės traukiniu nuo Varšuvos) tekainuos ~ 50Lt. Rekomenduoju, spontaniškai ir labai primygtinai.

http://www.en.off-festival.pl/

G. susitikimo laiko pakeisti negalima: antras mėnesio antradienis (rugpjūčio 14d.)

Yra idėja prieš maždaug mėnesį įvykusi G. susitikimą padaryti kasmėnesiniu. Tarkim kiekvieno mėnesio antrą antradienį (todėl, kad praeitas įvyko antradienį, o “antras antradienis” tiesiog skamba gerai). Toks jausmas, kad išlieti savo nuoskaudas ir pateikti pasiūlymus (jeigu tokių yra) kas kažkiek laiko yra naudinga – duoda vaisių ir apvalo. Artimiausia data – rugpjūčio 14 d.

Būtų labai smagu pamatyti ir nematytus žmones ar net tuos iš kurių iki šiol nieko neteko girdėti, bet jie norėtų, kad apie juos kas išgirstų. Klausimai? Pasiūlymai? Komentarai? – Geriausia būtų rugpjūčio 14 d. ~20.00 ~ InVino (Vilnius). Nedrąsiems – paulius[eta]g-taskas.lt

p.s. Dalyvaujantys “užsiregistruokit” iki 13 d. (pirmadienio) vakaro, ok?

Andrew Dubber: The 20 Things You Must Know About Music Online

Minėto pavadinimo e-leidinys nemokamai guli internete. Andrew Dubber (“New Music Strategies”) iš pradžių trumpai pateikia 20 esminių šios dienos “online” muzikos rinkos dėsnių, o vėliau juos išplėtoja. Žinau, kad mums net Baltijos muzikos mugė yra per žema, bet gal kam iš čia besilankančių indie atlikėjų ar smulkaus muzikinio verslo (vargiai lietuvoje yra ir stambus muzikinis verslas) atstovų pravers?

Kitas puslapis »