Kultūros karuselė (spalio 24 – 31d.)

Įsuku paskutinį spalio mėnesio kultūros karuselės ratą ir važiuojam degint žvakučių…

Keletą metų lauktas įvykis – lapkričio 12-18 dienomis savaitei duris atveria atsinaujinęs šiuolaikinių scenos menų centras – Menų spaustuvė .  Apie šios įstaigos misiją remti - pirmus savarankiškus žingsnius žengiančius nepriklausomus scenos menų kūrėjus, skatinti naujų trupių steigimąsi, skaitykite čionai

Apie  Skrajojančio teatro premjerą – vienos dalies spektaklį „Jėga“, pagal kanadiečių dramaturgo Jasono Patrico Rothery pjesę. Tai spektaklis apie kalinių socializaciją, apie tai kodėl žmonės iš viso daro nusikaltimus

Audronis Liuga savaitraštyje “7md” dalijasi mintimis apie ištikusią teatrų sistemų krizę Lietuvoje

Lietuvos žiūrovai išvys vieną ryškiausių pasaulio baleto trupių – „Maurice Bejart Ballet Lausane“, vadovaujamą choreografo Maurice Bejart. Spektaklį „Ballet for Life“ jungia keturi didieji menininkai: W.A. Mozartas, Freddie Mercury su grupe „Queen“, baleto šokėjas Jorge Donn bei mados karalius Gianni Versace. Visi keturi genijai mirė jauni, tačiau pajuto gyvenimo grožį. Apie tai

Na nors ir stengiame pateikinėti tik geras naujienas, bet kritiką dėl idėjos Vilniuje statyti Gugenhaimo-Ermitažo muziejų, galima vertini daugiapusiškai

Gal dar kam bus įdomu paskaityti Laimos Slepkovaitės reportažą iš festivalio “Vilnius Jazz 2007″

„Scanoramos“ atidarymo išvakarėse – lapkričio 6 d. –  festivalis kartu su Vilniaus dailės akademijos galerija „Akademija“ kviečia į Martyno Meškausko grafikos ir tapybos parodą „Munchas ir Lietuva“

Muzika reklamoje: Audi (feat. Simone White)

Kartais sunku pervertinti muzikinių ir reklaminių klipų įtaką juose skambančiai muzikai, jų atlikėjams. Na, kas ir kur šiandien būtų José González, jeigu ne spalvoti “Sony Bravia” kamuoliukai?

Žiūri naują “Audi R8″ klipą ir net sunku apsispręsti: ar tai muzika papildo klipą, ar tai klipas yra vaizdinė dainos “Beep Beep Song” recenzija?

Jei ką tik užsimanėte šiek tiek daugiau Simone White (atsiprašau, bet su “Audi R8″ padėti negaliu), aplankykit draugus komentarus.

p.s. A, tiesa, klipas. Istorija už jo tokia… Tai vienas greičiausiai atsiradusių “Audi” modelių, bet tuo pačiu, dėl to, kad R8 surenkamas rankomis ir šiaip dėl itin didelio tikslumo, kurio reikalauja šio modelio surinkimas, tai yra bene ilgiausiai gaminamas “Audi” automobilis.

“Donnie Darko” tėtis sugrįžta.

Nors nuo filmo premjeros 2006 Kanų kino festivalyje praėjo daugiau negu metai, kultinio “Donnie Darko” režisierius Richard Kelly su naujuoju filmu “Southland tales” grįžta tik 2007 lapkričio 9 d. Arba kitaip – 11 09. Arba dar kitaip – tikrai ne 09 11, t.y. ne rugsėjo 11-ąją.

Sklido pletkai, kad Kanai jį nušvilpė (pletkas nepasitvirtino), bet tiesa kiek kitokia – bent 10% akredituotų žurnalistų salę paliko taip ir nesulaukę filmo pabaigos. Keli žinomi vardai jį pavadino kino šedevru ir mintyse padėjo greta tokių filmų kaip “Brazil” arba “Blade Runner”, kiti pastebėjo, kad tris dešimtis prodiuserių pakeites filmas lyg ir leidžia spėti ne tik apie sunkų jo gimdymą, bet ir rezultatą.

Filmo platinimo ėmęsi kino gigantai (“Universal”?) davė R. Kelly trūkstamus milijonus trūkstamiems spec. efektams “damušti”, už tai “išsimušdami” minus dvidešimt minučių, taigi filmas nuo epinių 160 minučių susitraukė iki 140.

Žiūri ir svarstai, ar čia tikrai bus tas daiktas, kurį supras vienetai, bet įsimins iki gyvenimo pabaigos ar vardą užsitarnavęs režisierius kiek desperatiškai leidosi Thomas Vinterberg keliais (turiu omeny man pačiam labai patikusį, bet kritikų sudergtą “It’s All About Love”)?

Nors ir tylu, bet gal sulauksim ir mes kada? Kino pavasaryje? Reguliariajame repertuare?

http://www.southlandtales.com/

Statyti ar nestatyti dar vieną “Hamletą” ?

Kartą, diskutuojant su visiems žinomu aktoriumi R. Kazlu apie teatrą, šiam išsprūdo pilna apgailestavimo frazė, kad, jei jis kažkada nebūtų nuklydęs „Viengungių“ kompanijon (ir taip tarsi susigadinęs savo kaip rimto aktoriaus įvaizdį), kas žino, galbūt tuomet E. Nekrošius ne A. Mamontovui būtų patikėjęs savo Hamletą, o būtent jam.

Ne paslaptis, kad V. Šekspyro „Hamletas“ yra ypatingas kone kiekvienam režiesieriui ir aktoriui. Daugelis talentingų režisierių žvelgia į šį kūrinį su pagarba, ir imasi statyti tik tuomet, kai jaučiasi pakankamai subrendę šiai pjesei, kurioje ypatingai yra svarbi ne tik asmenybės evoliucijos, bet ir teatro tema. Kaip ir aktoriai daugiau mažiau visą gyvenimą svajoja būti tais, kuriuose talentingas režisierius įžvelgs savajį Hamletą. Todėl ne be reikalo, kai E. Nekrošius vienam iš svarbiausių pasaulio repertuaro vaidmeniui pakvietė vaidinti neprofesionalą, turintį Hamleto charizmą, Lietuvoje tai tapo kone valstybinės reikšmės visų aptarinėjamu nonsensu, profesionalių aktorių traktatu apie panieką scenos meistrams. Kalbant apie kitus pasaulio „Hamletus“, Lenkijoje vienas režisierius pagrindinį vyro vaidmenį patikėjo vaidinti aktorei moteriai. Tai tik rodo, kad šios tragedijos interpretacijų istorijoje gausu netikėčiausių sprendimų, ir kiekvieną kartą susidurdami su dar vienu “Hamletu”, nori nenori, pirmiausia peršasi mintis: nu, ką jie dar gali naujo pasakyti – jau tiek nueksplotuota tema ?!

Vieno garsiausių jaunų Europos režisierių, vengro Arpado Shillingo, ir, jo vadovaujamas, „Krétakör“ teatras yra neblogai pažįstamas ir jau gerokai pamėgtas Lietuvos publikos. Teatro festivaliuose „Naujosios dramos akcija“ ir „Sirenos“ gastroliavo jo spektakliai „Baalas“, „Juoda šalis“, „Žuvėdra“. Šiais metais “Naujoji dramos akcija ‘07” pristatė Lietuvai šios trupės spektaklį „Hamletas ws“. Skaityti toliau…

MATCHBOX TWENTY “Exile on Mainstream” [Atlantic, 2007]

Nesiimsiu įtikinėti, kad šis amerikiečių pop-roko ketvertuko darbas yra būtinas šiemet išgirsti, nes jis tikrai toks nėra tiems, kurie vaikosi indie scenos naujovių ir stengiasi išknisti kuo mažiau girdėtų grupių pavadinimų. Nėra ko slėpti, pasigavau Matchbox 20 išgirdęs Santanos „Smooth“, kurioje vokalinę partiją atliko M20 lyderis Rob Thomas. Šitą veikėją ir jo 2005-ųjų solinį albumą „…Something to Be“ žino daugiau muzikos klausytojų, nes jį neaišku kokiais sumetimais ėmėsi sukti ir Lietuvos radijo stotys. Deja, solinis darbas savo kokybe net per pusę neprilygo tam, ką R. Thomas darė būdamas grupėse Tabitha’s Secret ir M20 (nors solinio albumo buvo išpirkta daugiau negu M20 paskutinio darbo „More Than You Think You Are“ (2002)). Matyt, tai buvo pakankamas spyris prisiminti senuosius draugus, ko pasekoje dabar galime dėti į grotuvus naują M20 albumą „Exile on Mainstream“.

Šiaip pasakyti, kad tai naujas albumas būtų ne visai tikslu – tai greičiau visų jau seniau išleistų singlų rinkinys, kurį papildė šešios naujai įrašytos dainos. Vieni gerbėjai pyksta, kad M20 nepasielgė kaip visi normalūs muzikantai – gi galėjo primesti dar keturias daineles ir būtų gavęsis normalus albumas, ar galėjo išleist tik EP, o „bestą“ pagaminti atskirai; kiti džiūgauja, kad šalia singlų rinkinio gavo ir šešias naujas dainas – kur nesidžiaugti, kai kitos grupės į rinktinį diską vos teikiasi įdėti vieną ar dvi naujas dainas, o čia net šešios. Aš esu tarp tų, kurie džiaugiasi: nors visi M20 albumai tvarkingai paguldyti ne pačiame tolimiausiame mano kolekcijos kampe, tačiau reikia pripažinti, kad išskyrus „Mad season“ (2000), galima apsiriboti visų M20 hitų sutalpinimu viename cd.

„Exile on Mainstream“ turi savyje visus reikiamus M20 hitus: pradedant energingomis  „3 a.m.“, „Bent“, „Long Day“ ir baigiant spaudžiančią ašarą „If You‘re Gone“ bei „Bright Lights“. O jei dar būtų įdėta „All I Need“ ir „Last Beautiful Girl”  (kurios, gaila, bet neišėjo singlo pavidalu), tai praktiškai čia būtų surinkta visa klausomiausių M20 dainų kolekcija.
Kalbant apie naujas 6-ias dainas, tai tikrai nėra pabėgimas nuo savęs ir kažko naujo ieškojimas muzikinėje terpėje. M20 toliau groja tą patį švelnų, kiek linksmoką, nesudėtingą poproką, tik jie tai daro kokybiškiau už kitus. Žinoma, ne paskutinėje vietoje, išskiriantis iš masės tokių rokerių, yra vokalisto balso tembras. Visos naujos dainos lengvai lipinasi prie jau senų hitų, o „How far weve come“, „I‘ll believe you when“ ir „All your reasons“ netruks tapti naujais. Tai tikriausias paprastas bet ne prastas mainstream‘inis rokas, kurio taip pasiilgsta širdis, paskendusi indie roko mandrystėje.
Be to, tai pirmasis albumas, kurį apturiu naujuoju MVI (Music Video Interactive) formatu, savyje papildomai talpinačiu: 2 video interviu su grupe, nuotraukų galeriją, darbastalius, galimybę per DVD grotuvą klausytis dainų ir tuo pačiu matyti ekrane jų tekstus, programą leidžiančią pačiam susikurti dainos „How far we‘ve come“ miksą ir dar keletą komercinių kompiuterinių grožybių. Kaip bebūtų, tai tikrai įdomu, patogu ir šiuolaikiška. Beje, M20 tuo neapsiribojo, ir pirmieji išleido šį albumą USB atmintinės formatu. Kiek betrūksta, kad greit pasirodys ant svieto grotuvai, kuriuose bus neištrinamai įrašytas vienos grupės albumas. Nori albumo – pirk grotuvą!..

Gaila, kad grupės kitų metų koncertinis turas (prasidėsiantis, kai Rob Thomas pabaigs antrąjį savo solinį darbą) aplenks Europą. Po velnių, niekas čia jų nežino ir nenori taip kaip Amerikoje ir Australijoje. O, kiek kartų teko žiūrėti DVD Show: A Night In The Life Of Matchbox Twenty, tai patikėkit – jie atrodo įspūdingai. Ką ten atrodo, jie iš tikro žiūrisi ne ką blogiau kaip Rolling‘ai. O kuris iš jūsų nenori patekti į Rollingų koncą?..

http://www.matchboxtwenty.com/

Muzikos naujienos.zip (Spalio 22-28 d.)

Tęsiame “formato” seriją…

Natalie Portman (aktorė) sukompiliavo labdarai skirtą savo mėgstamos muzikos CD. Greta kitų indėnų, ten rasime ir naująjį (exclusive) Beirut – “My Night With the Prostitute From Marseille”. Kiek kitoks (daugiau synth ir nė užuominos apie ukelelę), bet gėdos vieno geriausių 2007 albumų autoriams nedaranti.

Pratęsiant… Zach Condon (“Beirut”) galima girdėti ir (bent jau mano) geriausios praeitų metų grupės “Final Fantasy” naujoje pristatomoje dainoje “Hey Dad”. Klausymosi kabina – “Final Fantasy” Myspace puslapis.

Kiek vėluodami “Ore” prisimena apie “Gaidos” atidarymą kongresų rūmuose ir “Vilnius Jazz 2007″.

“The Verve” “atsigaminimo” proga specialiai NME ir jo skaitytojams dovanoja 14 minučių nemokamos naujos savo muzikos.

“Arcade Fire” pasvarstymai tema “The bitter taste of success” guli “Guardian” tinkalapyje.

Savaitės video skelbiamas “Jape” – “Floating”:

O daugiau nieko gero neįvyko. Rimtai.

Pakeliam sėdynes ir einam pažiūrėti Gert Hof šviesos instaliacijų (šiandien Vilniuje)

Štai taip Gert Hof šiemet padirbėjo Hamburge:

Tiesa, tai nė iš tolo nepanašu į tai, ką jis pernai padarė Ukrainoje [žiūrėti]. Kuo jis pamėgins nustebinti lietuvius, galėsime įsitikinti šiandien, nes šiandien vienas garsiausių pasaulyje šviesos menininkų iš Vokietijos savo talentus demonstruos Vilniuje naujojo pastato-mados ir stilingo laisvalaikio kvartalo “Vilniaus vartai” atidarymo proga. Vieta – naujas dangoraižis prie Seimo rūmų, laikas – 20.00. Patariama nevėluoti, nes renginys prasidės laiku ir truks neilgai.

Muziką pasirodymui sukūrė Linas Rimša, o kad galima tikėtis įspūdingo reginio, sufleruoja ir tai, jog Gert Hof pristatinėjo savo idėjas „Vilnius – Europos kultūros sostinės 2009” atidarymo renginiui – na, negi ims ir pasi…ks dabar?

Daugiau info http://www.vilniausvartai.lt/ -> Naujienos

“Pievos”, visa tai pievos (“Tamsta”, spalio 25 d.).

Nerimta renginį, albumą arba filmą vertinti ne pagal tai, kas jame buvo, bet tai, ko jame nebuvo, alia galėjo būti. Bet būtent “Pievų” atveju reikia padaryti būtent tai. Priežastis paprasta – nei gyvai atliekamos, nei studijoje įrašytos dainos neatskleidžia grupės potencialo.

Grupės skambesys gana tikslus ir iškalbingas: “Kūriniuose darniai susipina elektrinių ir akustinių gitarų akordai, melancholiškos fleitos, akordeono bei smuiko melodijos, o sodrus jausmingas vokalistės Virginijos balsas dainoms suteikia ypatingo emocingumo.” Deja, tikslus jis tik aprašomąja prasme arba kitaip – atskirų dalių (instrumentų) suma nebūtinai lygi visumai. Grupės smuikininkas paišo puikius muzikinius paveiksliukus, įneša kūriniams (atrodo, kad labai trokštamos) įtampos, energijos, o akordionistė retkarčiais išspaudžia begaliniai gražias nors ir paprastas melodijas – tai ypač tinka toje retkarčiais prasimušančioje melancholijoje, kurią apvainikuoja taip į Jurgos panašus, vokalistės Virginijos vokalas. Skaityti toliau…

SIVERT HØYEM & THE VOLUNTEERS “Exiles” [EMI, 2006]

Prieš porą matų Madrugada pamojavo klausytojams su „The Deep End“, ir be jokio subtilaus paaiškinimo užbraukė savo didingą kūrybos etapą. Vienas Dievas, ar b**is, žino kokia bus ateitis: sulauksime rokerių susibėgimo (ploni liežuviai plaka, kad – taip), ar palaidosime visiems laikams, kaip liepos 21 d. Madrugados gitaristą Robert Burås. Žinoma, niekas nenustebtų, jei po kelių metų James Blun bandys pravirkdyt mergeles pagal „Shine“ ar U2 atiduos duoklę su „Black Mambo“, o Madrugada toliau tylės.Taigi, be baimės pasirodyti neskoningais, galime klausytis Madrugados vokalisto Sivert‘o Høyem‘o ir jo grupės, šį kartą pavadintos The Volunteers, antrojo solinio darbo „Exiles“. Pirmasis Høyem‘o solinis projektas „Ladies and Gentelmen of Opposition“ (2004) nesusilaukė tokio ažiotažo, kaip „Exiles“, kuris Norvegijoje tapo jau dukart platininiu. Jeigu reiktų apibūdinti vienu žodžiu šį albumą, tai jis tiesiog brandus. Charizmatiško vokalo savininkas parodo, kad gali skambėti kiek kitaip negu Madrugadoje: šiek tiek šviesiau, kartais netgi linksmiau, nors raminančiai žemas balsas vis toks pats stiprus ir smingantis į paširdžius. Stilius varijuoja nuo akustinių popbliuzinių baladžių iki kantriško roko, ir dauguma jų skamba iškilmingai lyg tai būtų himnas („Love, leve me alone“) ar dainuojamasis epas („Exiles“, „Arcadians“). Aranžuotės daugialypės ir tikrai ne pigios. Vien titulinė „Exiles“ verta atskiro dėmesio: tai aštuonias su puse minučių trunkanti istorinė epopėja, prasidedanti primityviai žvėrišku gitariniu braukymu ir virstanti į technologiškai šaltą karinį maršą, kuriam nutrūkus, kulminacijoje fortepijonas, Høyem‘as ir pritariantys „savanoriai“ palaidoja visas viltis sužinoti „where all the exiles go“. Ir visa tai verčia sakyti, kad S. Høyem‘as panašėja į Leonard Cohen (iš bardiškų tekstų) ir Nick Cave (iš muzikinės dvasios ir skambesio). O jei tai nieko Jums nesako, tai spjaukit į šulinį.

p.s. Mėgstantiems lengvesnę popsūhą ir norintiems prisipratinti prie vientiso albumo užmojo rekomenduočiau pradėti nuo „Into the Sea“ ir „Just a little closer now“.

Prašymuks: jei yra norinčių parduoti cd Madrugada – New depression EP, tai aš pirmose gretose ir siūlau pradinę kainą 333,33 Lt.

http://www.siverthoyem.com/

Kultūros karuselė (spalio 17 – 23d.)

 Tiesiog.. dar vienos savaites kultūros naujienos – all in one

Vaido Jauniškio žvilgsnis į Lenkijoje vykusį teatro festivalį „Vroclavo dialogai“, kuris pasak spaudos šiemet (atsitiktinai ar ne) buvo nukreiptas į moteris, jų vaidmens kitimą, jų pozicijas visuomenėje

Na jau ne vienam kultūriniame leidinyje ar laidose nuskambėjo diskusijos, skundai del Kauno dramos teatro probleminės būklės. Apie tai, kad net idealizmas turi ribas šį kartą rašo Rūta Kanopkaitė “Kauno dienoje” . Ta pačia tema, pirmadienį pasirodė naujienos, kad atsistatydinimo raštą parašė Ina Pukelytė, Kauno dramos teatro direktorė

Po ne mažo pasisekimo su spektakliu “Aš – Fojerbachas”, V. Masalskis į pasaulį išleidžia dar vieną savo režisūrinį kūdikį – premjerą “Laukim skambučio”. Savo naujai pastatyta pjese režisierius žada žiūrovą užkrėsti prasme. Apie tai Audrė Domeikaitė

“Aktorius yra scena” – tokia šių metų NDA ‘07 festivalio tema, kurį užbaigs vengrų trupės Kretakor spektaklis “hamlet ws”. Apie tai, kuo šis spektaklis bus ypatingas (pvz. ne tik Šekspyro, bet ir Eminemo tekstais) skaitykite čia

Kaip Gyčiui Ivanauskui sekasi būti aktoriumi, režisieriumi, savo šokio teatro direktoriumi.. Apie ambicijas, svajones ir planus kalbina Audrė Domeikaitė

Jurijus Dobriakovas dalinasi įspūdžiais apie “Gaidos” projektą “Stella Hermetica” ir apie tai, kad vien skirtingų sričių, žanrų menų sintezė, dar toli gražu nėra kokybės garantas

Kamilė Rupeikaitė parengė straipsnį apie italų dainininkę Fatima Mirandą, nepaprastų galimybių balso šeimininkę, kuri dalyvaus spalio 26d. festivalyje “Gaida”

Antrajam sezonui vėl atveria duris atsinaujinusi Mediateka, kuri jau pirmais savo gyvavimo metais gerokai išpopuliarėjusi tarp sostinės kino mėgėjų. Šį sezoną ketina gausiai pasipildyti įvairius laikmečius aprėpiančiais kino bei literatūros kūriniais iš kino kritiko Sauliaus Macaičio kolekcijos. Apie tai rašo Bernardinai.lt

Apie tai, kaip publika priėmė pirmąjį Kauno kino festivalį bei apie organizatorių VšĮ “Visos mūzos”  planus ateičiai

Sekmadienį prasidėjo svarbiausi šių metų Japonijos ambasados kultūriniai renginiai: pirmasis japonų kovos menų festivalis ir septintasis japonų filmų festivalis, praneša Japonijos ambasada

Naujienos iš “VEKS 2009″ apie lapkričio mėnesį startuojamą  naują projektą “Siena”  bei apie tai, kad pagaliau susitarta del “VEKS 2009″ biudžeto programos infrastruktūros projektams

Kažkodėl kelinta diena neatsidaro www.culture.lt puslapiai..  Todėl tik užsiminsiu, kad naujausiame laikraštiniame ”7md” pavidale galima paskaityti D.Šabasevičienės recenziją NDA’07 spektakliui “Ijul”; R.Vasinauskaitės įspūdžius apie Yana Ross spektaklį “Liučė čiuožia”; Koros Ročkienės parengtą straipsnį apie rašytoją, apdovanotą šių metų literatūros Nobelio premija ; bei apie tai, kuo bandys sudominti žiūrovus tarptautinis performensų festivalis “Dimensija 0.99″ 

Kitas puslapis »