Bažnyčia STOP PIRKIMUI arba “Ką pirktų Jėzus?”

Artėjant Kalėdoms JAV k/t ekranuose pasirodo filmas “What Would Jesus Buy?”, kuriame užfiksuota minimos bažnyčios kunigo Reverend Billy kova su vartotojiškumu. Akimirkomis gali nepamatyti pagrindinės žinutės ir pasmerkti šį reiškinį, kaip pasityčiojimą iš tikinčiųjų, bet realiai visa tai toks farsas, kad pykti gali tik visiškai humoro jausmo neturintis žmogus. Filmo prodiuseris – Morgan Spurlock, o besidomintys kinu greitai atkas, jog šis vardas atsakingas už tokius vartotojiškumo kultūros kritika persunktus filmus kaip Skaityti toliau…

Balsuokite už www.g-taskas.lt “Pravda naujokų” rinkimuose.

1. 2. 3.

Prašymas visiems “G.” lankytojams, skaitytojams, rašytojams. Šiandien yra paskutinė diena, kai galite siūlyti nominantus “Pravda naujokų” apdovanojimuose. Negalvokit, kad tai padarys kiti (visi taip galvoja) – arba jūs, arba niekas. Arba šiandien iki 24h, arba niekada. Jeigu norit, kad puslapis rašantis apie gerus dalykus kultūroje ir toliau gyvuotų, palaikykit jį trimis lengvais žingsniais:

1. Nueikite į http://www.pravda.lt/naujokai/#siulyk
2. Pasirinkite “Geriausias naujas tinklapis”.
3. Įrašykite “geros naujienos apie kultūrą” / www.g-taskas.lt ir kt. duomenis bei paspauskit SIŪLAU!

Ačiū.

p.s. nepamirškit užpildyt ir kitas kategorijas.

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ – albumo “Povandeninės kronikos” pristatymas [Lapkričio 28 d., Vilnius]

Yra daugybė priežasčių, kodėl einu į grupių albumų pristatymus ar šiaip gyvus pasirodymus. Ir tik vienas dalykas, ko ten neieškau, – 1:1 gyvo atkartojimo to, kas guli kompaktinėje plokštelėje. Aš už tai jau sumokėjau ir antrą kartą to daryti nenoriu. Iš Aistės ir SKYLĖS to nesitikėjau, bet bijojau dėl kito dalyko – kaip gyvame koncerte pavyks įvertinti albumą, kurio dar nesu girdėjęs? Po pirmų kelių dainų pradėjau bijoti kitko – ar po tokio įspūdingo koncerto išvis norėsis klausyti studijinį darbą? Skaityti toliau…

Tradicinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (Skalvija, lapkričio 30 d.-gruodžio 9 d.)

Lankęsi ankstesnių metų dokumentinio festivalio renginiuose, be vargo prisimins įstrigusių atmintyje filmų-dokumentų įspūdžius. Būta tikrai gerų. Pavyzdžiui apie flux’ininkų “dievo” Andy Warhol muziejų jo gimtinėje, Slovakijos kaime. Tokie dalykėliai prisimena, kada žinai, jog Šiuolaikinio meno centre kaip tik ruošiamasi atidaryti šio judėjimo parodą.

Šiemet vėl laukia mūsų įdomybės – nuo aštrių politinių aktualijų iki praeities iškilių menininkų prisiminimo. Pavyzdžiui, šalia aprašytame Michael Nyman koncerte rodyto Dzigos Vertovo ir M.Kaufmano (broliai) biografijas, tragiškus likimus. Juk įdomu!

Skaityti toliau…

Kultūros karuselė (lapkričio 22 – 28d.)

Antrasis „žmonių orkestrų“ festivalis organizuojamas „Involved“, vyks gruodžio 10-15 d. „Café de Paris“ (Paryžiaus kavinėje). Idėja surengti kokybišką muzikinį renginį, turint mažą biudžetą ir „nepatogią“ erdvę dideliam skaičiui žmonių, praėjusiais metais buvo sėkmingai įgyvendinta. Todėl projektas nesustoja, priešakyje – savaitė nepamirštamų vakarų „One Man Band“ festivalyje.

Praeitą savaitgalį vienoje pagrindinių ir įtakingiausių Londono šiuolaikinio šokio teatrų „The Place“ scenoje, gausybės kokybiškų meno renginių išlepinta Londono publika susikaupusi stebėjo matematiškai tikslų L. Juodkaitės ir džiazo muzikanto T. Dobrovolskio darbą „Trimatrix”, kuriame šoko du puikūs Lietuvos baleto šokėjai – I. Zaripovas bei A. Žužalkinas. Tačiau po to scenoje išvydę V. Masalskio režisuotą „Salamandros sapną“ su žymiuoju Loros Juodkaitės sukiniu, britai plojo ir kvietė lietuvius grįžti į sceną net tris kartus. Apie tai daugiau
Beje apie “Trimatrix” premjerą Lietuvoje įspūdžius rašo Vita Mozūraitė

Dalį visuomenės papiktino žinia, kad miesto valdžia už avangardinio meno atstovo J.Mačiūno kolekciją „Fluxus“, judėjimo objektus ir dokumentus, skulptūras ir videofilmus sumokėjo beveik 13 mln. litų, rašo „Vilniaus diena”

Skaityti toliau…

Michael Nyman Band ir jo pilkosios kojinytės* (Lapkričio 27 d., Vilnius).

Vakar Nacionalinėj Filharmonijoj vykusį festivalio “Gaida” uždarymo koncertą su “Michael Nyman Band” norom nenorom lygini su pernykščių uždarymu, kuriuo metu pasirodė “Steve Reich And His Musicians”.

Abu jie minimalistai (turiu omeny muzikinį žanrą), kas sufleruoja, kad arba organizatoriai į festivalį atsiveža tai, kas jiems patinka, arba kažką panašaus į tai, kas pernai pakerėjo Kongresų rūmuose susirinkusią publiką, arba… Tai sutapimas, kuriuo nesinori tikėti. Po pasirodymo trauki namo ir atmintyje ieškai panašumų/skirtumų.

Michael Nyman orkestrėlis – tai 12 žmonių (įskaitant prie pianino įsitaisiusį grupės įkūrėją), ir pirmas keliolika minučių akomponuodami solistei Sarah Leonard, jie ne tik atrodo, bet ir skamba kaip mažas simfoninis orkestras atliekantis persaldintas melodijas turtingai publikai. Skaityti toliau…

Aistė Smilgevičiūtė ir SKYLĖ “Povandeninės kronikos” [Monaco, 2007]

Na, nusipirkau šitą albumą girdėjęs tik vieną, interneto platybėse patalpintą, dainą – dabar net nepamenu, kurią. Labai didelę įtaką padarė reklaminė kampanija: internete, televizijoje ir gatvių skyduose (gal netgi laikraščiuose, nors kol kas dar trūksta man valios juos sklaidyti, tai nesu tikras). Nemaži pinigai, nukreipti į „pastarųjų metų sensaciją“, išviliojo iš manęs tris dešimtis litukų. Mokėjau pinigėlius ramindamas save, kad, blogiausiu atveju, diskas tiks dovanai artėjančių butaforinių blizgučių proga.

Turiu tokį kvailą nusistatymą, kad labiausiai vykusiu Skylės darbu laikau „Periklių giesmes“ (1994) : tiek muzikiniu, tiek tekstiniu aspektais. Taip, tada savo trigrašio nekišo giesmininkė Aistė Smilgevičiūtė, ir aš tai laikau privalumu. Tikrai negriežiu danties ant Aistės už „strazdinį“ pasirodymą Eurovizijoje, tiesiog jos susidėjimas su Roku Radzevičiumi, mano kukliu manymu, įnešė grupei sąstingio ir vokalinio skambesio monotonijos, kas jaučiama ir paskutiniame albume „Povandeninės kronikos“.

Skaityti toliau…

Muzikos naujienos.zip (Lapkričio 19-25 d.)

Aistė Smilgevičiūtė ir grupės „Skylė“ lyderis Rokas Radzevičius kalba apie naująjį albumą “Povandeninės kronikos”. Beje, minimo albumo pristatymas lapkričio 28 d. vyks Vilniuje, klube “New York”, o kelių audio/ fragmentus iš naujojo darbo galite įkvėpti čia.

Nepaisant didelio darbo įdėto prie “Band Aid”, “Live Aid” ir “Live 8″ Bono ir Bob Geldof tik padidino Afrikos problemas skelbia NME.

Tradiciškai kone kasmet į geriausių sąrašus papuolantis psycho-(įrašyti stilių) kolektyvas “Animal Collective” BBC Radio 1 sugrojo porą naujų kūrinių. Žinoma, kad juos galima atsisiųsti!

“Ore”, kad ir vėluodami aprašo “Scanoramą” ir jau a.a. Moriso Bežaro baletą “For Life”.

Kadangi kitą savaitę apie tai pranešti bus jau vėlu, “G.” informuoja, kad Gruodžio 1 d. 19 val., minint Pasaulinę AIDS dieną, „Siemens“ arenoje bus surengtas nemokamas koncertas „Mes prieš AIDS“.

Akivaizdų šios savaitės įdomių žinių turinį tereziumuoja nuoroda į ten, kur guli visa reikalinga informacija/ medžiaga apie “Joy Division” filmą “Control”. Mes laukėme, laukėme ir pagaliau sulaukėme (žiūrėti lapkričio 19 d. įrašą).

KNYGA. Kurt Vonnegut – ŽMOGUS BE TĖVYNĖS

A Man Without A Country, Vilnius, Kitos knygos, 2007. – 152 p., iš anglų kalbos vertė Vytautas Petrukaitis

Žanras: esė

Seniai beskaičiau knygą, kurios kainą atitiktų turinys. Šiandien brangi knyga – tai stora, kietu viršeliu, turinti ant nugarėlės stambiagabaritinį užrašą „daugiamilijoninis bestseleris“ ir smulkesniu šriftu pamargintą tekstą kaip, kur, kuo ir ką šokiravo parduodama kaladė. Toks foliantas ypač patogus buityje susiklosčius aplinkybėms, kai po ranka reikalingas šaltas ginklas šeimyniniam ginčui užbaigti, arba, kai nuo begalinio naktinio supimosi išlūžta sofos koja, arba tupykloje atlikus didįjį reikalą ir tik po viskam apsidarius, kad baigėsi subinšluostis. Taigi knygos tampa daugiafunkcinėmis. Arba, kaip pasakytų žmogus be tėvynės, Kurtas Vonnegutas, „evoliucija nepaprastai kūrybinga, štai kodėl turime žirafų“ (58 psl.).
2007 m. balandžio 11 d. juodojo humoro ir satyros meistras apleido šią užterštą planetą su vis dažniau visų linksniuojama fraze: „planetos imuninė sistema bando atsikratyti mūsų“  (116 psl.). Prieš palikdamas gyvuosius susinaikinimui, Vonnegutas rašinėjo straipsnelius žurnalui „In these Times“, kurie sudėti krūvon įgavo „Žmogus be tėvynės“ užvardinimą ir „netikėtai“ tapo bestseleriu. Amžinatilsis laikomas postmodernistu, nors po minėto esė rinkinio man Kurtas darosi labiau panašus į realistą.

Skaityti toliau…

Kitokia kultūra – stalo žaidimai

Fanams aiškint nieko nereikia, nes dauguma laisvo laiko kultūrinamasi pliekiant stalo žaidimus. Taip, kažkada tai buvo Jenga, Monopoly ir Risk, vėliau išpopuliarėjo Alias, tačiau progresas nenumaldomai ėjo tolyn. Tada atsirado jau klasika vadinami Katano salo naujakuriai, Carcassonne, Alhambra… Maniakai žaidžia nuo ryto iki vakaro ir vėl ryto, vėliau ieško naujų žaidimų, užsisakinėja, vėl žaidžia. Kortom, strateginius ar net vaidmenų žaidimus. Ir visa tai ne kompiuteriu (keista, ką?), o gyvai bendraujant linksmoje kompanijoje. Nuo ūmaus kivirčo ir apsižodžiavimo iki pergalės šūkio ir nosies užrietimo. Nuo draugiškumo iki aklo azarto pamiršus viską.

Galimybė pasidalint džiaugsmu su bendraminčiais arba įlįst į galbūt nepažintą virtuvę yra visai čia pat. Pirmoji specializuota tokio hobio parduotuvė “D6″, gyvuojanti apie pusmetį, organizuoja stalo žaidimų mugę. Jos metu galima pamatyti ir išbandyti daug stalo žaidimų. Ketinama pristatyti apie 25 skirtingus žaidimus.

Techninė info:
Lapkričio 24 d. (šeštadienį) 11.00-17.00 val.
Šv. Stepono g. 5, Vilnius
Įėjimas nemokamas.

Wiki apie stalo žaidimus: lietuviškai arba kiek plačiau angliškai

Kitas puslapis »