Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis ’08“: Šiaurės ir Baltijos šokio pašvaistė [pildoma].

Lietuvos šokio informacijos centras kartu su Vilniaus festivaliais gegužės 3-12 dienomis Vilniuje rengia Tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis’08“. Menų spaustuvės ir abiejose Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenose naujausius spektaklius pristatys 16 trupių ir nepriklausomų choreografų iš Švedijos, Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Serbijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos. Dvyliktus metus rengiamo festivalio žiūrovų laukia net dvi pasaulinės premjeros.

Pagrindinis šių metų festivalio akcentas – Šiaurės ir Baltijos šalių šokio susitikimas „keðja“. Todėl ir meninė festivalio programa pirmiausia pristatys būtent šio regiono šokį. Festivalį pradės legendinė švedų šokio trupė „Cullberg Ballet“.

[Fragmentas iš "Cullberg Ballet" - "Negro con Flores"] Skaityti toliau…

Kultūros karuselė (balandžio 23 – 30d.)

Dienraščio “Lietuvos rytas” priede “Mūzų malūnas”, Daiva Šabasevičienė straipsnyje “Šūviai prieš vėją ir miglą” apžvelginėja naujausią Igno Jonyno spektaklį “Raiši žirgai nešuoliuoja”, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Rolandas Kazlas, o kartu klausia: “ar aktorytsė yra šio niūraus spektaklio centras?”

Jurijus Dobriakovas rašinyje “Naujas muziejus – įvairovės injekcija ar oligopolijos įtvirtinimas?” svarsto apie šiuo metu didelio dėmesio sulauksį objektą – Guggenheimo-Ermitažo muziejaus įkūrimo planus Lietuvoje. Ar gali šis prisidėti prie šiuolaikinio meno infrastruktūros decentralizacijos Lietuvoje, kiek tai paskatins gyvybingumą šalies kultūriniuose procesuose?

Mindaugas Peleckis straipsnyje “Harukis Murakamis: “Niekada nesvajojau tapti rašytoju” rašo apie tai, kas bendro tarp džiazo ir romano rašymo, norvegų girios ir prisukamo paukščio , Murakamio ir Kafkos ir t.t..

Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programa „Atvira erdvė“ šiemet skatina kalbėti apie toleranciją. Iki gegužės 26 dienos įvairių sričių jaunieji menininkai galės teikti paraiškas konkursui scenos menų projektams tema „Tolerancija: aš nekenčiu“. „Atviros erdvės“ programa suteikia finansinę paramą, patalpas ir techninę bazę teatro, šokio ir įvairius menus jungiantiems scenos meno projektams.

ore.lt apžvalgininkė Miglė Bareikytė rašinyje “JAUNA MUZIKA’08 @ ŠMC (1 dalis)” dalinasi įspūdžiais iš pirmųjų festivalio dienų renginių vykusių praėjusią savaitę Šiuolaikinio meno centre.

“Šiaurės atėnų” apžvalgininkas Redas Diržys rašinyje “Politinis performansas kaip kultūrinio pasipriešinimo veiksmas” nagrinėja šio termino reikšmę bei kultūrinio pasipriešinimo idėjas ir istoriją Lietuvoje.

Nemokamą tiesą skelbiančio jaunimo žurnalo „Pravda“ interneto svetainė pristato naują sprendimą muzikos meilužiams. Nuo šio antradienio, apsiginklavęs unikalia idėja, startuoja atsinaujinęs “Pravda radijas” - jame kiekvieną savaitę keisis muzikos direktorius. Pirmaisiais gyvavimo mėnesiais juo galės tapti tik nusipelnęs kultūrai (ir ne tik) žmogus arba garsenybė.

Mindaugas Peleckis rašinyje “Hokšila: visada tikiu ir noriu mirti gyvas” kalbina ką tik iš Centrinės Afrikos grįžusį Hokšilą, kuris šiuo metu stato filmą apie šią šalį ir koncertuoja su Alina Orlova.

Foto: Dmitrijus Matvejevas

Muzika reklamoje: Radiohead “All I Need”.

Tuo metu, kai anonsuodama, jog “Gegužė – mėnuo be smurto prieš vaikus” (turėtų būt sunkūs likę mėnesiai) Gedimino prospektu žygiuoja kolona jaunuolių, o juos į priekį veda policijos orkestras, kažkur ‘ten’ grupė “Radiohead” ne tai, kad skolina savo muziką socialiai kilniam tikslui, bet visą dainos “All I Need” klipą dedikuoja tam – dėmesio į prekybą žmonėmis (vaikais) atkreipimui. Andriau Mamontovai, nuplagijuok (ir) šią idėją.

Nauji video 4 (1): 9 vnt.

Kai nėra ką žiūrėti, tai nėra, bet jau kai paduoda, tai galingai – daug ir gerai. Šios dienos numeryje: Dntel, Guillemots, The Long Blondes, Animal Collective, Lykke Li, Notwist, Shins, Architecture In Helsinki, Cloud Cult:

Dntel – “Rock My Boat”

Skaityti toliau…

Premjera: šokio spektaklis “NEPAKLUSTI”.

Viena įdomiausių choreografių Lietuvoje, Loreta Juodkaitė, pristato jau antrą savo choreografinį darbą, kuriame bendriems kūrybiniams ieškojimams pasikviečia profesionalus muzikantus. Neseniai buvo pristatytas jos kūrinys su perkusininku Tomo Dobrovolskiu “Trimatrix. Trys judėjimai“, o šį kartą jos naujam spektakliui “Nepaklusti” muziką sukūrė ir ją mušamaisiais instrumentais atliks Arkadijus Gotesmanas. “Nepaklusti” premjera įvyks balandžio 30 dieną 18 val. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Loreta Juodkaitė apie šio spektaklio idėją sako:
“Dažnai mes, gyvendami tam tikroje sistemoje, nenorime paklusti kai kuriems dalykams, nors tai daryti privalome. Turime nuveikti tam tikrus darbus, nueiti į parduotuvę ir t. t. Viskas yra sistema. Miestas yra sistema. Žmonės mieste yra sistema – jie veikia pagal sistemą (pavyzdžiai – piko valandos, tušti sekmadieniai). Pasaulis – didžiulė sistema. Tuomet susimąsčiau: kiekvienas žmogus turi savo vidinį ritmą. Dauguma jau tą ritmą yra pametę, nes sistemos tempas mus užgožia, mes pametam pačius save – aš kalbu apie save. Kas būtų, jeigu nepriklausytum šitam bėgimui, jeigu sugebėtum sustoti ir pabandytum save išgirsti. Todėl spektaklis ir vadinasi „Nepaklusti“. Tai yra pasipriešinimas: juk skubam nuo ryto iki vakaro, net naktimis dažnai sapnuojam savo darbus. Stresas mus taip veikia, kad pamirštam ramybę, pamirštam, kaip susikurti vidinę pilnatvę, kaip kvėpuoti giliai, ramiai, kaip pasidžiaugti saule, žole… Spektaklis ir yra apie tai: apie sugebėjimą arba nesugebėjimą nepaklusti sistemai, jos ritmui, o išgirdus save, sustabdžius laiką, atrasti save iš naujo.” Skaityti toliau…

Dan Le Sac VS Scroobius Pip: “Radiohead – Just a band”.

Naivu būtų sakyti, kad duetas iš Britanijos Dan Le Sac VS Scroobius Pip į dienos šviesą išlindo tik dėl tokių kontraversiškų eilučių, kaip: “Thou shalt not think any male over the age of 30 that plays with a child that is not their own is a peadophile, some people are just nice.”, ” Thou shalt not use poetry, art or music to get into girls pants… …use it to get into their heads.” arba išvardinimo “The Cure”, “The Smiths”, “Radiohead” ar “The Arctic Monkeys” bei apibūdinimo – “just a band”. NME, kuriems irgi kliuvo (” Thou shalt not read NME”) dar praeitą pavasarį kolektyvo dainą “Thou Shalt Always Kill” įvardino savaitės daina, nes… Ji to verta. Kaip ir vertas (jau nutekėjęs, bet oficialiai tik gegužės dvyliktą pasirodysiantis) visas Dan Le Sac VS Scroobius Pip albumas “Angles”. Balandį/ gegužę praleisti proga užmesti ausį į tai, ką jie daro, būtų nesusipratimas – nepaisant to, kokį stilių mėgstate. Skaityti toliau…

Iš Kino pavasaris’08 į Skalviją: “Kolekcionierė” ir “Brėkštant”.

Keliu į viršų ir redaguoju dar “Kino pavasario” metu sumestą temą, nes nuo šio penktadienio, visą gegužę “Skalvija” rodys, mano nuomone, būtiną pasižiūrėti Kristinos Buožytės filmą “Kolekcionierė”. Faktas lieka faktu – rodys ir kino manifestatorių “Brėkštant”. Dėl pastarojo spręskit patys…

Kolekcionierė. Rež. Kristina Buožytė

Nors ir turėjau galimybę šį filmą kompiuteryje prasukinėti man tinkamu greičiu, rankos neleido – peržiūrėjau visą nuo A iki Z, dėl ko vėliau teko vėluoti į kino ekranuose rodomus KP filmus. Tai jau rimta, ar ne?

Visų pirma stebina (deja, Lietuvoje tai vis dar stebina) kino kiniškumas! Tiek vaidyba (gerai, pagrindinė herojė gal ir persūdo su teatrališku/seriališku šaltumu, bet Marius Jampolskis 9 scenose iš 10 kala į klyną kone visiems dabartinio mūsų kino profesionalams), tiek muzika, operatoriaus darbas, montažas, scenarijus ir net bendra atmosfera yra aukščiausiame lygyje. Skaityti toliau…

Gala filmų festivalis (balandžio 25-28 d.)

Atšilus orams “Gala” festivalio programa skystėja – gal ir gerai, nėr ko tokiu gražiu oru mirkti kino teatre. Jeigu vis tik neatsivalgėt “Kino pavasario”, JAV indie kino ir noris kažko įvairiau negu lenkų filmai, šturmuokit “Gala”, kur bujos naujasis Bolivudas. Pradėkit nuo intelektualesnio (t.y. to, kuriame yra ir scenarijus, ne tik dainos) “Omkara”, kuris pretenduoja į geriausią šios savaitės filmą, o linksmybes pratęskit “Om Shanti Om”. Iš pastarojo nieko mažiau negu indiškas “Mulen Ružas” tikėtis neverta. “Mergaitė ir lapė” turėtų patikti mėgstantiems Valinskienės garsinamas gamtos valandėles, o turint omeny, kad filmą kurė tie patys žmonės, kaip ir “La Marche de l’empereur”, tai gal net galima laukti kažko daugiau negu filmas šeimai? Apie Wayne Wang (su visa pagarba jam) “Princesė iš Nebraskos” kalbama, jog silpnas, paviršutiniškas darbas. Na, žiūrėkit patys: Skaityti toliau…

Lenkų kino savaitė (balandžio 25 – gegužės 1 d.)

Penktadienį startuosiančios 8-osios “Lenkų kino festivalio” programoje yra visko – nuo pasaulinio lygio šedevrų bei tiesiog gerų filmų iki to, ką mes taip dažnai sakome apie savo kiną – “kaip ……. (įrašyti lietuviškam/ lenkiškam) kinui visai nieko”.

Praleidžiu filmų vaikams programą, dokumentinius (apie juos – festivalio puslapyje) ir permetu akimis tik tai, kas man atrodo įdomiausia, o pasitikrinimui kai kurių filmų reklaminiai klipai, imdb lankytojų vertinimas bei vertintojų skaičius, dažnai parodantis ar filmas vietinės reikšmės ar šis tas daugiau.

“Kino premjerų” kompanijoje išsiskiria “Išganytojo aikštė”, “Viskas bus gerai” bei “Kino pavasaryje” rodyti “Burtai”. Visi jie susišlavė ne po vieną vietinės arba tarptautinės reikšmės apdovanojimą, o jie visai už nieką nedalinami. Visa kita net nekvepia poreikiu kelti koją iš namų – nebent po gautų “gyvų” rekomendacijų.

Festivalį pradės “Oskarui” nominuotas, istorinėje programoje esantis, filmas “Katynė”. Nors režisierius Andrzej Wajda tam tikra prasme irgi buvo paliestas šios tragedijos, juosta nepereina į bereikalingą graudinimą, sentimentalumą ir svarbiausia pateikia autentišką paveiksliuką – tiek mūsų, tiek kaimynų istoriniai epai dažnai neišvengia akivaizdžiai 21 amžiuje siūto prieškarinio palto sindromo. Iš įvertinimo nesimato, tačiau vizualiai gražaus kino galima tikėtis iš “Poznanė 56″, o turint omeny, kad filmas istorinis, istorija kompensuos kai kuriuos meninius trūkumus.

Vis tik vargiai būčiau prisivertęs šiam įrašui, jeigu ne retrospektyvoje esantis “Žiniuonis”. Prieš gerą dešimtmetį matytas filmas (bus įdomu patikrinti, kiek sukinomaniškėjo mano akis) man iki šiol yra įsimintiniausių juostų top50. Istorija apie sumuštą ir amneziją patyrusį medicinos profesorių nuneša į Lenkijos kaimą, provinciją, kur jis iš pradžių imasi ūkio darbų, o vėliau pajunta turįs gydymo dovaną. Žinoma, toks “Žiniuonis” nepatinka vietiniams vietinės reikšmės daktarams – prašalaitis išgydo net tuos, kuriems jie žadėjo blogiausius scenarijus. Filmas paperka idėjine/turinio galia – juk tai, kas bandoma pasakyti pagrindinio herojaus paveikslu, yra universalu – daryk tai, ką sugebi daryti geriausiai ir stenkis padaryti tai kuo geriau; nesipūsk dėl savo gabumų ir nekreipk dėmesio į tai, ką sako kiti – eik savo keliu. Man “Žiniuonis” – mirtinas kinas, o jūs rinkitės: Skaityti toliau…

Jauna muzika 2008 (balandžio 24-29 d.)

Prasideda jau šiandien (ketvirtadienį), o mes dar nieko neparašėm. Ką gi, metam organizatorių informaciją:

Kaip visada kompaktiškas, bet pavydėtinai intensyvus elektroninės muzikos festivalis „Jauna muzika” šiemet vyks balandžio 24-29 dienomis Šiuolaikinio meno centre. Penki vakarai naujausių kompozicijų, originalių projektų ir kaip niekad daug žinomų vardų. Festivalio svečių geografija šiemet siekia ir kaimyninę Lenkiją, ir avangardo mekomis laikomas Jungtinę Karalystę bei JAV.

Svarbią „Jaunos muzikos” koncepcijoje lietuvišką nišą šįkart užims net trys lietuviški kolektyvai ir 9 kūrinių premjeros. Prieš porą metų grafinių partitūrų kolekciją pristatęs Laptopų kvartetas „20/21″ šiemet sumanė orientuotis į kinematografiją. Tad jų pirmojo pasirodymo antraštė „Koncertas kaip paroda” šįkart transformuosis į naują – „Kinas kaip koncertas”. Ekrane suksis žinomų kino menininkų filmų ištraukos, kurias įgarsins laptopų kvarteto „šifruojami” nauji, neverbaliniai garso takeliai (balandžio 24 d.). Skaityti toliau…

Kitas puslapis »