Flashforward: Ennio Morricone [Liepos 1 d., Vilnius].

Man sunku ramia sąžine kalbėti ir bandyti rekomenduoti rytoj apsilankyti Ennio Morricone koncerte Vingio parke – 400 Lt už bilietą, tai toks akivaizdus pasakymas, kad svetimi ten nelaukiami, kad… Kita vertus, yra ir gera naujiena. Jeigu jūs esate savi, t.y. “Omnitel” klientai, priklausomai nuo jūsų darbo šiai kontorai stažo, galite tikėtis į renginį patekti: veltui, su 80% nuolaida, su 50% nuolaida (daugiau apie tai – www.omnitel.lt). Pasižiūrėkit ar tik nesate auksinis “Omnitel” klubo narys – nenueiti veltui būtų nepelninga.

Šiandien spaudos konferencijoje ilgai į klausimus atsakinėjęs italas liaupsino muzikantus, organizaciją ir net pripažino, kad Lietuva jam sudarė civilizuotos valstybės įspūdį (gal mums reikėjo Lietuvą pozicionuoti ne kaip drąsią, bet kaip civilizuotą valstybę?), o ko galima tikėtis iš pogaliau ne “Siemens” arenoje vyksiančio koncerto, galima spręsti iš to, kad ant scenos bus… 200 žmonių. Šimtas – muzikantai, dar tiek pat – choras. Nežinau kaip jus, bet mane į koncerto pusę labiausiai traukia koncerto dalis “Modernity Of Myth In Sergio Leone’s Cinema”, idant kiti kūriniai nesukelia tokios nostalgijos – tik norą grožėtis ir mėgautis ta tobulybe (o aš tobulybės ne-mėgs-tu). Po jos žiūrėsim…

Beje, šiandien 19.30 Italų kultūros centro kiemelyje vyks viešas susitikimas su maestro ir nemokamai bus rodomas filmas “Nuovo Cinema Paradiso”, tad…

Ir galiausiai, jeigu kam įdomu, rytdienos koncerto programa ir kelios ištraukos iš jos: Skaityti toliau…

Patti Smith: kinas pankų mamytės garbei.

Patti – septintą dešimtį einanti grubių veido bruožų amerikietė, kuri iš ties vadinama pankų krikštamote. Daugiausia tokią ją galima matyti 2008 m. pristatomame S. Sebring‘o dokumentiniame filme “Patti Smith: Dream of Life”. Pavadinimas tyčioms ar ne sutampa su 1988 m. išleisto disko pavadinimu. Filmas nėra konkrečiai apie tuos metus ar tą įrašą. Gal tiesiog tas „Dream of Life” visapusiškai įprasmina heroję, kuri gyvena savo svajonių gyvenimą, kurios gyvenimas kažkieno svajonės ir taip tolyn.

Filmas iš tiesų sukurptas labai gražus ir įdomus dėl to, jog galima pamatyti gana daug archyvinių kadrų (tiek iš koncertų, tiek iš daugmaž asmeninio gyvenimo), taip pat įterpti jos pačios pamąstymai apie praeitį ir dabartį, draugus ir įkvėpėjus (tokius kaip William S. Burroughs ar Allen Ginsberg). Beje, čia į jos kūrybą galima pradėt žiūrėti kiek kitaip, jei esi skaitęs minėto Burroughs‘o novelę „Wild Boys: A Book of The Dead”, kurio veikėjas Jimmy ir jo patyrimai (tiesą pasakius, knygoje tokio nepamenu, bet net jei jo ir nebūtų, ten vis tiek yra pakankamai pašėlusių berniukų, kurie galėtų būti Jimmy) įkvėpė ne tik sukurti dainą bet ir iš esmės plačiai iliustruoja jos „laukiniškumą”. Skaityti toliau…

PACIFIC UV – Longplay 2 [Warm, 2008]

Paskutiniu metu man Sigur Ros‘ų per daug. Lyg pergėrus kokybiško viskio, darosi bloga, vos išgirdus jų pavadinimą, ir norisi kažko kitokio, ne tokio europietiškai mainstryminio produkto.

Tebūnie gražus fortepijonas, smuikas, lengvi gyvi mušamieji ir, vos stygas liečianti, elektrinė gitara – to pakanka, kad amerikietiškas grožis įsuptų į Pacific UV muzikinį verpetą.

Bandant pristatyti antrąjį Pacific UV albumą „Longplay 2“, būtina šalia turėti ir pirmąjį grupės albumą, kuris ant svieto pasirodė dar 2003-iaisiais. Dream pop/space rock mišinys su shoegazinio white noise motyvais buvo per daug ramus ir stilistiškai kiek per tobulas tam metui. Šiandien, pasigendant įdomumo iš The Raveonettes, belaukiant naujų albumų iš The Jesus and Mary Chain ir My Bloody Valentin, tai gali būti puiki alternatyva numalšinti „baltojo triukšmo“ trūkumą.

„Longplay 2“ baltos marlės uždanga jau plonesnė, kiekvieno kūrinio aranžuotė pilnai subrandinta ir išbaigta: nesijaučia jokio grupės skubėjimo, tik – tobulumas. Aštuonių takelių variacijos leidžia tik stebėtis, koks platus gali būti muzikinis nuotaikų diapazonas: lengvai raminančią instrumentinę „Alarmist“ keičia iki dantų šaknų gelianti elektrinė „Need“ ir tuoj vėl – rasos lašelių kritimas gaivų rytą su moterišku laumės vokalu – „Tremolo“. Tokia potvynių–atoslūgių tema išlaikoma visą albumą, ir užbaigiama, panašiu į „Alarmist“, instrumentiniu kūriniu „Lijv“. Skaityti toliau…

Ennio Morricone atvykimo proga – keturi nemokami itališki filmai po atviru dangumi.

Žinia, mūsų laukia Ennio Morricone koncertas, o ta proga “Kino pavasaris” ir Italų kultūros institutas (Universiteto g. 4, Vilnius) rengia rengia keturių filmų, kuriuose skamba maestro muzika peržiūrą. Birželio 30 d., 19.30 net nusimato susitikimas su svečiu iš Italijos, bet nuo šiandien iki tol mūsų kasdien 21.00 laukia kinas po atviru dangumi. Nors prastų filmų nenusimato, greta jau tikriausiai visiems matytos “Malenos” ir “Nuovo Cinema Paradiso”, griežtai rekomenduoju pamatyti “La Leggenda del pianista sull’oceano”.

Penktadienis, birželio 27 d., 21 val.
„Malena” (2000)

Kai tik Malena išeina į gatvę, kiekvienas miestelio vyras nebegali atitraukti akių nuo nuostabaus grožio, o visos moterys paleidžia liežuvius ir skleidžia paskalas. Vos tik pamatęs Maleną, berniukas Renato pirmą kartą gyvenime nesugeba išsiginti nuo užplūdusių keistų jausmų. Jis pradeda sekti savo svajonių merginą, norėdamas išsiaiškinti, kokia yra tikroji Malena, kurios vyras tragiškai žuvo kare. Skaityti toliau…

Idėja savaitgaliui: XV KLAIPĖDOS PILIES DŽIAZO FESTIVALIS 2008

Oficialiai jau praeitą penktadienį prasidėjęs jubiliejinis XV Klaipėdos pilies džiazo festivalis 2008 šį savaitgalį sukvies visus į pajūrį išgirsti ir pamatyti pagrindinę programą. Antrąja ir intelektualesne Jūros švente vadinamas festivalis kaip visada pilnas pasaulinio lygio džiazo žvaigždžių.

Vien ko vertas vardas TOWER OF POWER (JAV) – legenda, dėl kurios žmonės moka didžiulius pinigus, trenkiasi į kitas šalis, o čia viskas ant lėkštutės ir nemokamai, kaip ir visa likusi festivalio programa:

BIRŽELIO 27 DIENĄ  Penktadienis    

19:00   Klaipėdos Dramos Teatro Aikštė 
  
WALK AWAY (Lenkija)

JAZZ ORCHESTRA OF CONCERTGEBOUW (Olandija)

LURRIE BELL CHICAGO BLUES (JAV)

24:00   JAM session – Džiazo klubas “Kurpiai” 
  
STOP TIME JAZZ-BAND (Baltarusija)  Skaityti toliau…

-PLANAS A 2008- festivalio žvaigždės: EVERYTHING IS MADE IN CHINA

Liepos 2 d., trečiadienio vakare “Planas A” festivalyje” jie koncertuos Vilniaus „Havana Social Club“ kartu su FLAMINGO ir SVEFN-G-ENGLAR, o šeštadienio naktį taps pirmąja grupe iš Rytų „Heineken Opener“ festivalyje – jie pasirodys iš karto po „Sex Pistols“. Įdomiausią pastarojo meto Rusijos (o gal tikrai ne tik) „post roko“ (ir ne vien tik jo) grupę E.I.M.I.C., savo debiutinį albumą „4“ įrašiusią Toronto muzikos džiunglėse, pristato ir nedidelis interviu.

Papasakokit apie savo darbą Kanadoje. Ar dar palaikote ryšius su Dean Marino ir Jay Saldovski iš „Chemical Sound“ Toronte?

EVERYTHING IS MADE IN CHINA (E.I.M.I.C.): 2007-ųjų gegužę mes nusprendėme imtis įsirašinėti savo pirmąjį albumą, bet susidūrėme su problema – Maskvoje nebuvo studijos, kurios žmonės galėtų dirbti su tokia muzika, kokią atliekame. Tada nusprendėme vykti į užsienį – kodėl gi ne? Išsiuntėme dešimt laiškų į skirtingas studijas visame pasaulyje ir labai nustebome, gavę beveik vien tik teigiamus atsakymus.

Nusprendėme trims mėnesiams vykti į Kanadą, ir ten įrašyti savo debiutinį albumą, pavadintą „4“. „Chemical Sound“ studiją išgarsino“Death from above 1979”, ” The Weakerthans”, “Goodspeed! YouBlack Emperor” ir daugelių kitų albumai – jie gerai pasitarnavo ir mums.

Kartais dar parašome jiems laiškutį ar pasisveikiname per MySpace, nes likome geri draugai, bet ilgainiui atstumas pradeda tapti svarbus.

O kaip pavyko pakliūti į „Heineken Opener“

EIMIC: Mes vėlgi parašėme laišką organizatoriams ir gavome labai mielą atsakymą. Be abejo, mums visiems tai jaudinantis iššūkis. Skaityti toliau…

COLDPLAY – Viva La Vida or Death And All His Friends [Capitol, 2008]

Po “X & Y” nemaniau, kad Coldplay dar kada sugrįš į mano drožiamiausių albumų sąrašą, tačiau naujasis „Viva La Vida Or Death And All His Friends“ aną skepsį panaikino, nors ir ne iki galo, bet kažkuriam laikui apmalšino. Ne iš karto – maždaug po trečio perklausimo, kai supratau, jog noriu šitą albumą klausyti dar.

Norėjau nuo pačios pirmos instrumentinės kompozicijos „Life In Technicolor“,- lyg kokio kelrodžio į šviesą ir reikiamą atsinaujinimą, kurį pridėjo Brian Eno prodiuserinė pagalba. Tinkamas albumui viršelis ir jo pavadinimas (dviejų dailininkų, Eugene Delacroix paveikslo vaizdo ir Frida Kahlo paveikslo pavadinimo kerginys) tartum simbolizuoja tą, ryškiai jaučiamą, grupės nusispjovimą į visus, ir ėmimą daryti tai, ką moką ir tai, ką nori – gyventi gyvenimą. Ir groti tokią pačią muziką kaip anksčiau, tik daug laisviau – lyg ką tik būtų pasibaigusi Didžioji Prancūzų revoliucija.

Taip, Coldplay niekur nepabėgo nuo savo skambesio: ta pati nuotaika, panašūs akordai ir aranžuotės, ta pati ketveriukė su ta pačia Chriso Martino dainavimo maniera, šiek tiek politikos tekstuose, bet tai manęs nepakasė, kol „42” nuo paprastų ir įprastų Coldplayiškų gitarinių pabrūžinimų įsivažiavo iki tūžmingo fortepijoninio pritarimo, kur eilutės „You thought you might be a ghost /You didn’t get to heaven but you made it close” suskambo stipriau nei kažkada skambėjo visas “Parachutes”. Skaityti toliau…

Kultūros karuselė (birželio 11 – 25d.)

Alfa.lt apžlvalgininkas Dina Sergijenko  rašinyje „Antroji „Tebūnie naktis!“: meniškos orientacinės varžybos naktiniame mieste” rašo apie savaitgalį praūžusį kultūringos nakties tradicijas skatinantį  “VEKS – 2009″ renginį.

Foto ir video medžiagą apie tą patį renginį pateikinėja ir delfi.lt rašinyje „Tebūnie naktis“ – lietinga, eksperimentinė ir kupina veiksmo”.

delfi.lt apžvalgininkė Kristina Aleksynaitė  rašinyje  “L.Kravitzas: niekada nevėlu pasikeisti, jeigu esi gyvas“ kalbina šį atlikėją po koncerto įvykusio praeitą ketvirtadienį Vilniuje.

Vieno iš vokiečių jaunojo teatro lyderių Armino Petraso režisuotas spektaklis „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“ šią savaitę atvyksta į Vilnių ir bus parodytas 10-ojo tarptautinio teatro festivalio „Naujosios dramos akcija“ uždarymui birželio 26 d. „Menų spaustuvėje“. Rašinį apiet tai, užvadintą „Mūsų vidinė Rumunija“  spausdina „7md”.

Santa Lingevičiūtė rašinyje “Dygsnio jausmu apie kiną”  analizuoja Ingos Likšaitės instaliaciją „Apie kiną/versija 2“, demonstruojamą šiuo metu Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.

Birželio 25–liepos 4 d. festivaliu „Tylos!“ į teatro sceną įsiverš nauja režisierių karta. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre bus pristatyti dešimties šiais metais Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) baigiančių Rimo Tumino vadovaujamų režisierių kurso studentų diplominiai darbai. Festivalio „Tylos!“ organizatorius – režisierius Gabrielę Tuminaitę, Vilių Malinauską ir Kirilą Glušajevą kalbina Goda Dapšytė. Skaityti toliau…

SENAS ATRADIMAS: Snowy White & the White Flames – Restless [Hypertension, 2002]

Kalbant atvirai, visiškai nieko nebuvau girdėjęs apie šį veikėją kol netikėtai gavau dovanų jo darbą, tad teko „pagūglinti“ ir… laba diena! Pasirodo, tai – 70-ųjų roko armados narys, grojęs kartu su tokiom žvaigždėm kaip „Pink Floyd“, „Thin Lizzy“, Peter Green, 90-aisiais – Roger Waters (kartu įrašinėjo garsųjį „The Wall“ epą), Van Morrison, Bryan Adams, David Gilmour, Chris Rea, Gary Moore ir dar daugeliu mažiau žinomų…

Kalbant apie albumą, „Restless“ – 2002 metais įrašytas „Snowy White & the White Flames“ kvepia 70-ųjų, „gėlių vaikų“, periodo dvasia. Albumas skamba tikrai įdomiai, turint omenyje, kad Snowy White jau nuo paauglystes laikų žavėjosi B.B. King, Buddy Guy; bliuzo čia mažai, tačiau upėmis liejasi melodingos roko baladės, pora instrumentinių kūrinių. Kas žino ir klauso, tikrai pajus P.Green vokalinę liniją, Pink Floyd‘inę harmoniją, C. Rea gitarinius motyvus, legendinių Hammond skambesį. Įdomus miksas, įskaitant ir tai, jog kūriniai sudėtiniai, labai melodingi, išdirbtos aranžuotės. Stilistiškai čia rasite roko, bliuzo, džiazinių motyvų, trumpų psichodelinių nukrypimų. Skaityti toliau…

Laimi – eini: bilietai į “Terno Vilna”.

Prieš kelias dienas rašėm apie muzikinio kultūros dialogo festivalio “Terno Vilna” žvaigždes, o šiandien siūlom laimėti bilietus. Turim du bilietus ir… Vieną atiduosim tam, kuris pirmasis pastebės šį įrašą ir subject laukelyje įrašęs Terno Vilna, atsiųs laišką adresu ternovilna@g-taskas.lt.

Antrasis bus atrinktas burtų keliu (tradiciškai G. rašytojams, jų draugams bei artimiesiems žaidime dalyvauti draudžiama) iš tų, kurie teisingai atsakys į klausimą “Kurios James Brown dainos “koverį” yra įrašius festivalio žvaigždė Natacha Atlas?” Žinote? – įrašykite dainos pavadinimą ir šiandien iki vidurnakčio atsiųskite adresu ternovilna@g-taskas.lt

Nugalėtojai bus paskelbti ankstyvą ketvirtadienio rytą (26 d.).

Kitas puslapis »