Kino festivalis GALA: gegužės mėnesio programa (1-7 d.)

Po mėnesio pertraukos (būtų kvaila konkuruoti su “Kino pavasariu”) su penkiais kitokiais filmais į Vilnių, Kauną ir Panevėžį grįžta kino festivalis “Gala”. Šį kartą mažiau girdėti pavadinimai, tad spekuliacijos apie jų gerumą/blogumą bus labai lakoniškos.

Brillante Mendoza darbą “Serbis” Kanuose matė du kino kritikai iš Lietuvos ir man labai užkliuvo Edvino Pukštos reziumė, jog dėl savo skandalingumo filmas gali ką nors nusiraiškyti nuo šakelės, nors vienintele to priežastimi tik ir tegalėtų būti jo skandalingumas. Tikėkimės, kad po seanso FC valytojoms neteks šepeteliu šveisti aptaškytų kino teatro kėdžių.

Po italų kino triumfo (vieniems didesnio, kitiems mažesnio), įdomus gali atrodyti “Saldu ir kartu”, kurį kritika giria už autentiškumą, gerą vaidybą ir sklandų pasakojimą, tiesa, neišskirdami, jog filmas kažkuo ypatingas, išeinantis už tradicinio kokybiško kino ribų.

“Jei Dievas nori… fantazija tampa realybe” man jau buvo kažkur kažkada užkliuvęs, nes ten vaidina Nina Persson (“The Cardigans”). Manyti, jog filme jos balsas nebus garso takelio dalis, tai tas pats, kas naiviai tikėti, jog A.M. į “Nereikalingus žmones” papuolė dėl neeilinio aktoriaus talento. Kritika vienareikšmiai teigia, jog filmas silpnas scenarijaus/veiksmo lygmenyje ir labai stiprus atmosferos, nuotaikos. Kokia jo, galima pamatyti trailer’yje, o ar jums tai patinka ar ne, žinot geriau.

Pagal  rusų rašytojo, prodiuserio ir aktoriaus Sergejaus Bodrovo vyresniojo scenarijų pastatyta  „Šamanė“ ir traukia savo egzotiškumu, ir atstumia buku mafijos integravimu vienoje istorijoje. Bet tas dirbtinumas gali būti ir apgaulingas.

Galiausiai filmas visai šeimai (matyt specialiai ilgajam savaitgaliui dedikuotas) -- prancūzų “Padūkėliai iš Timpelbacho”. Panašu į nerūpestingą “Hario Poterio” versiją su protarpiais pasirodančiu Gérardu Depardieu.

O dabar vizualiau ir konkrečiau:

Padūkėliai iš Timpelbacho / Les Enfants de Timpelbach (Rež. Nicolas Bary)

2007 / Prancūzija / imdb:6.2

Kas nutinka, kai visame kaime pradingsta suaugusieji ir lieka tik vaikai? Tuomet mažieji gyventojai pašėlsta. Emocijos, konfliktai, džiaugsmai, valdžios troškimas, nuodėmės, išdavystė, gerumas, pasiaukojimas, slėpimasis po kaukėmis, nuoširdumas – viskas lygiai taip pat, kaip ir sudėtingame suaugusių pasaulyje. Timpelbacho kaimelyje būtent tokia situacija ir susiklosto. Prancūzų režisierius N. Bary sugebėjo sukurti spalvingą ir gyvą istoriją vaikams, kurioje kunkuliuoja tikros žmogiškos aistros. Tačiau kartu juosta nėra pernelyg rimta, atvirkščiai – ji spinduliuoja vaikišku tyrumu ir fantazija. Vaizduojamame kaimelyje tvyro žavi mistinė atmosfera, čia smėkščioja keisti personažai, tokie kaip komiškas prisukamas paukštis ar pakvaišęs generolas, kurį įkūnija prancūzų kino legenda Gérardas Depardieu. „Padūkėliai iš Timpelbacho“ – išmoningas ir vizualiai patrauklus filmas visai šeimai. Už savo apipavidalinimą ir dailininko darbą juosta Prancūzijos buvo nominuota Cezario apdovanojimui.

Seansai:

* 2009 m. gegužės 2 d. 15:30 (Panevėžyje, kino teatre )

* 2009 m. gegužės 3 d. 19:00 (Vilniuje, forum cinemas Vingis)

* 2009 m. gegužės 5 d. 21:00 (Vilniuje, forum cinemas Vingis)

* 2009 m. gegužės 7 d. 19:00 (Vilniuje, forum cinemas Vingis)

Serbis / Serbis (Rež. Brillante Mendoza)

2008 / Prancūzija, Filipinai / imdb:6.8

Purvina estetika, buities skurdas, nenutrūkstamas miesto klegesys ir nežabotas seksualumas – tokia didžiajame ekrane atspindėta vienos Filipinų šeimos kasdienybė nustebino net visko mačiusią Kanų festivalio komisiją. Kalbame apie vieną prieštaringiausiai įvertintų juostų -- dramą „Serbis“, nominuotą prestižiniam „Auksinės palmės“ apdovanojimui. Angelų mieste, Filipinuose veikia nutriušęs kino teatras, kuriame dirba ir gyvena gausi, iš kaimo kilusi šeima. Juostos herojai užsiima neįprastu verslu – kino teatre ne tik rodo pornografinius filmus, tačiau ir čia pat yra įsteigę populiarų viešnamį, kuriame išnaudojami jauni vaikinai. Iš čia ir kilęs filmo pavadinimas – „serbis“, kuris reiškia vyriškos lyties prostitutę. Juostoje vaizduojama žemiausių žmonijos instinktų persmelkta triukšminga buitis bei drastiškos scenos persipina su vidine šeimos tragedija – daugpatyste, nepageidaujamu nėštumu bei kraujomaiša. „Serbis“ šokiruoja savo tamsia ir kartu gyvybės kupina urbanistine atmosfera, perteikta natūralistine dokumentine maniera. Juosta buvo pripažinta ne tik Kanuose, tačiau ir gimtojoje Azijoje – Bankoko kino festivalyje laimėjo „Golden Kinnaree“ apdovanojimą, Azijos kino apdovanojimuose nominuota geriausio režisieriaus kategorijoje, filme vaidinusi Gina Pareño paskelbta geriausia antro plano aktore, o dar viena juostos aktorė Jacklyn Jose šiam titului buvo nominuota.

Seansai:

* 2009 m. gegužės 1 d. 21:00 (Vilniuje, forum cinemas Vingis)

* 2009 m. gegužės 2 d. 23:30 (Kaune, forum cinemas Akropolis)

* 2009 m. gegužės 4 d. 19:00 (Vilniuje, forum cinemas Vingis)

* 2009 m. gegužės 7 d. 21:00 (Vilniuje, forum cinemas Vingis)

Saldu ir kartu / Il dolce e l’amaro (Rež. Andrea Porporati)

2007 / Italija / imdb:6.7

Nors apie mafiją yra prikurta begalė filmų, daugumoje jų atsispindi Holivudo klišių šešėlis. „Saldu ir kartu“ yra maloni išimtis. Juk kas geriau žino apie mafiją, jei ne patys italai. Legendinė „Koza nostra“ čia vaizduojama kiek kitaip nei įprasta – be nuolatinių susišaudymų, gaudynių, brangių specialiųjų efektų ir banalių pokalbių. Žiaurus ir disciplinuotas mafijos pasaulis filme atskleidžiamas per pagrindinio herojaus portretą, jo vidinius išgyvenimus ir patyrimus. Saro į nusikalstamumo mėsmalę įsisuka kaip vieno iš mafijos bosų sūnus. Guvaus proto jaunuolis patenka gangsterių globon ir yra išnaudojamas įvairiems purviniems darbeliams. Iš pradžių aklai tylos ir ištikimybės įžadų besilaikiusio Saro viduje palaipsniui pradeda bręsti vidinis maištas ir pasibjaurėjimas nusikaltimais. Kuomet jam įsako nužudyti teisėją – jo vaikystės draugą – Saro išdrįsta mesti iššūkį galingajai „Koza nostrai“, tad tampa „vaikščiojančiu lavonu“. Jam paskelbtas mirties nuosprendis. Tačiau Saro gyvenimas turi ne vien tamsiąją pusę – netikėtai jis sužino, jog moteris, kurią mylėjo visą gyvenimą, jo vis dar laukia ir geidžia. Šios moters meilėje Saro ima ieškoti išsigelbėjimo iš purvo, nevilties, nusikaltimų ir mirties. „Saldu ir kartu“ susilaukė triumfo Venecijos kino festivalyje, kuriame buvo nominuotas „Auksiniam liūtui“, o festivalio direktorius šią juostą pavadino geriausiu pastarųjų metų filmų apie mafiją.

Seansai:

* 2009 m. gegužės 1 d. 19:00 (Vilniuje, forum cinemas Vingis)

* 2009 m. gegužės 3 d. 21:00 (Vilniuje, forum cinemas Vingis)

* 2009 m. gegužės 6 d. 21:00 (Vilniuje, forum cinemas Vingis)

Jei Dievas nori… fantazija tampa realybe / Om Gud vill …blir fantasin till verklighet (Rež. Armir Chamdin, Erik Eger)

2006 / Švedija / imdb:5.9

Tai žavia retro maniera susukta jautri, melancholiška ir poetiška istorija apie svajones, vienatvę ir meilę, pražystančią neįprastu vasaros karščiu alsuojančiame aštunto dešimtmečio Stokholme. Imigrantas Chuanas sunkiai dirba – dienomis pakuoja vaisius, o vakarais ir naktimis triūsia greitojo maisto užkandinėje. Jis nekantraudamas laukia savo žmonos, kuri turėtų grįžti po savaitės bei praskaidrinti jo nykią ir vienišą kasdienybę. Tačiau visiškai netikėtai įvyksta, kai kas, kas sugriauna trapų Chuano ramybės rūmą. Ankstų rytą įlipęs į autobusą, vyras savo įprastinėje vietoje pamato gražią merginą. Po kelių atsitiktinių susitikimų bei naktinių pasimatymų, tarp jo ir Juli užsimezga nematomi traukos voratinkliai. Chuanas be žaviosios merginos nebegali tverti nė akimirkos ir tylomis meldžia, jog jo fantazijos ir troškimai išsipildytų. Neįmantrus klasikinis siužetas rutuliojasi lėta eiga, tačiau skrupulingai psichologiškai motyvuotai. Retro įspūdį stiprina juodai balta juosta bei meistriškas operatoriaus darbas, už kurį filmas buvo nominuotas Švedijos Guldbage kino apdovanojimuose (Guldbagge Awards). Filmas neabejotinai patiks muzikos gurmanams, kurie pagrindiniuose vaidmenyse išvys du puikius atlikėjus – grupės „The Cardigans“ vokalistę Niną Persson bei hiphopo grupės „Infinite Mass“ narį Amirą Chamdiną, kuris taip pat yra ir vienas šio filmo režisierių.

Seansai:

* 2009 m. gegužės 1 d. 18:15 (Panevėžyje, kino teatre )

* 2009 m. gegužės 2 d. 21:00 (Vilniuje, forum cinemas Vingis)

* 2009 m. gegužės 5 d. 19:00 (Vilniuje, forum cinemas Vingis)

Šamanė / Baksy/Native Dancer (Rež. Gulshat Omarova)

2008 / Rusija, Kazachstanas, imdb:7.2

Žmonijos priešaušrį menančios antgamtinės galios prieš šiuolaikišką pinigų ir jėgos kultą! Tokia intriguojanti kova vyksta pagal žymaus rusų rašytojo, prodiuserio ir aktoriaus Sergejaus Bodrovo vyresniojo scenarijų pastatytoje juostoje „Šamanė“. Filmas pasakoja apie senyvo amžiaus moterį Aidai, gyvenančią mažame Kazachstano kaimelyje. Aidai garsėja kaip šamanė, galinti išgydyti ligas, pranašauti ateitį, sugrąžinti prarastą meilę. Jos talentais pasitiki vietiniai gyventojai, o turtingiausias kaimo vyras Batir, atsidėkodamas už tai, jog Aidai išgydė jo sūnų nuo depresijos, leidžia moteriai gyventi savo žemėje. Ramybę sudrumsčia nesąžiningas verslininkas Arman, kuris ketina šiame sklype statyti degalinę ir motelį. Aidai ir Batir nepatenkinti, tačiau statybos visvien prasideda, o šamanė priversta trauktis. Po metų degalinė sudega ir Batir yra spaudžiamas atlyginti nuostolius, vėliau pagrobiamas ir jo sūnus. Padėti išsisukti iš grėsmingos situacijos gali tik senoji šamanė, kuriai dar teks įrodyti, jog jos galios yra tikros ir veiksmingos. Charizmatiški charakteriai, šamaniškų stebuklų nuojauta bei netikėti siužeto vingiai leidžia vadinti šią juostą vienu įdomiausių praėjusių metų rusų filmų. Ne veltui pernai „Šamanėi“ buvo sutekta garbė atidaryti tarptautinį Sočio kino festivalį. Juosta Azijos kino apdovanojimuose buvo nominuota geriausio montažo kategorijoje.

Seansai:

* 2009 m. gegužės 1 d. 23:30 (Kaune, forum cinemas Akropolis)

* 2009 m. gegužės 2 d. 19:00 (Vilniuje, forum cinemas Vingis)

* 2009 m. gegužės 4 d. 21:20 (Vilniuje, forum cinemas Vingis)

* 2009 m. gegužės 6 d. 19:00 (Vilniuje, forum cinemas Vingis)

Jeigu dar liko, kas nepasakyta, informaciją rasite http://galafestivalis.lt

Albumas: Pravda naujokai 2008 / Laimėk CD.

Bet kokios grupės geriausių dainų rinkinys retai prilygs jos pavienių albumų jėgai, skirtingų grupių geriausių dainų sukišimas į vieną albumą yra pasityčiojimas iš muzikos, na o kai toks rinkinys sudaromas iš pradedančių Lietuvos grupių dainų reikia sukaupti visą drąsą (vis bandau įsiteigt, jog esame drąsi šalis) ir perklausyti nuo pradžios iki galo.

Ore grotuvas, Opus3 albumas arba muzikiniai “Pravda” naujokai (atsiprašau labiau underground’inių leidinių, kurių neminiu, nes neturiu) yra tokie reti reiškiniai pop radijo šalyje, kad kritikuoti juos būtų tolygu lavono spardymui, o tai daryti yra labai negražu.

Šis įrašas nėra praturtintas multimedia turiniu, tad norėdami susidaryti įspūdį apie albumo turinį, apsilankykit temoje, kuri buvo dar prieš sužinant, kas laimės geriausio naujoko Lietuvos muzikoje titulą (jeigu ką, tai išduodu, jog laimėjo “Freaks On Floor”), o čia sąrašas pasitikrinimui*: Skaityti toliau…

Dienos daina: The Sweptaways & Nina Ramsby – Sign Your Name

Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis ‘09″ (PAPILDYTA!)

Jau tryliktus metus Vilniuje gegužės 5-11 dienomis vyks Lietuvos šokio informacijos centro ir „Vilniaus festivalių” rengiamas Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis ‘09″. Šiemet Menų spaustuvės ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenose festivalis publikai pristatys 18 trupių iš Norvegijos, Vokietijos, Danijos, Islandijos, Italijos, Prancūzijos, Latvijos ir Lietuvos, ir pateiks margaspalvį šiuolaikinio šokio spektrą nuo įprastinių šokio spektaklių iki hip hopo bei žmogaus ir ekskavatoriaus dueto.
Pagrindinis šių metų festivalio akcentas – vienos pagrindinių pasaulio šokio valstybių ir svarbiausios šiuolaikinio šokio šalies Prancūzijos šokio vitrina „FranceDanse Vilnius”, rengiama kartu su nacionaline programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ bei CulturesFrance ir Prancūzų kultūros centru Vilniuje. Per paskutinius XX amžiaus dešimtmečius kryptingos ir efektyvios valstybinės kultūros politikos ir pačios šokio bendruomenės aktyvumo dėka šiuolaikinis šokis šioje šalyje tapo išskirtine, itin populiaria profesionaliųjų menų sfera. Skaityti toliau…

Namų k/t: Stebuklas prie Santa Anos (Rež. Spike Lee) / Laimėk DVD.

Šį kartą rubrikoje “Namų kino teatras” -- po “Acme Smart” ženklu išleista Spike Lee režisuota karinė drama “Stebuklas prie Santa Anos”. Prieš mėnesį filmas išleistas DVD formatu, tad galite jo ieškoti video nuomose ir parduotuvėse, o galite bandyti atsakyti į klausimą įrašo pabaigoje ir filmo DVD laimėti.

Vienu sakiniu: Tikrais faktais paremta išgalvota karinė melodrama, kurioje visko tiek daug, kad net per daug.

Apie: 1983-iaisiais, per Kalėdas, Niujorko pašte dirbantis Hektoras Negronas nušauna nepažįstamąjį. II pasaulinio karo metais 92-ajai „Buffalo karių” divizijai priklausiusio Hektoro bute policija randa dingusia laikytą itin vertingą itališką marmurinę statulos galvą. Aiškindamas, iš kur ši pas jį atsiradusi, Hektoras papasakoja stulbinančią istoriją, kaip 1944-aisiais 4 juodaodžiai kareiviai gindamiesi nuo vokiečių kulkų persikėlė per Serchio upę Toskanoje ir ant rankų nešdami kontūzytą italų berniuką pasiekė Colognoros kaimą (Acme inf.).

Kodėl žiūrėti? Kiek pavyks, mėginsim G. skaitytojam pralošti visus DVD, kurie bus išleisti po išskirtinius filmus pristatančiu “Acme Smart” ženklu, tačiau reklamuoti jų neprivalom. Tad šį kartą pažiūrėjęs į žemą imdb lankytojų vertinimą ir ilgą filmo trukmę (160 minučių), maniau apsiribosiu aprašu iš oficialaus puslapio ir klausimo sugalvojimu, tačiau ne… Šios asocijacijos ir pasodino prie TV ekrano.

Lietuvoje Spike Lee daug kam galėtų būti žinomas iš filmo “Inside Man” su Danzeliu Washingtonu, bet man jis visų pirma asocijuojasi su “Malcolm X” ir ypatingai -- “25th Hour” (net užsimaniau pažiūrėti dar kartą).

“Stebuklas prie Santa Anos” taiko į epinių filmų kategoriją, tačiau panašiai kaip ir “Keista Bendžamino Batono istorija” (jeigu kurį jų reiktų žiūrėt antrą kartą, neabejotinai pasirinkčiau Spike Lee darbą), epas čia kuriamas iš kitų didesnių ar mažesnių epų, t.y. einama pramintomis pėdomis kartojant jau matytus dalykus. Taip čia toje pačioje juostoje jauti ir šiek “Gelbstint Eilinį Rajeną”, ir “Žalioji mylia”, ir “Gyvenimas yra gražus”. Deja, bet sulipdyti šių žiūroviškų dalykų į vieną Spike Lee nepavyksta, dėl ko nuolat atrodo, jog tai ne vienas filmas, bet bent keli -- kelios tarpusavyje susipynusios istorijos, daugelio kurių galėtų ir nebūti. Istorinės žudynės prie Santa Anos, kur naciai prie bažnyčios sušaudė ir sudegino 500 eilinio Italijos kaimelio gyventojų, iš skerdynių pabėgęs berniukas, kelių juodaodžių triumfas baltujų vadovaujamoje kariuomenėje, išdavystės tema, partizanų judėjimas, nematomi draugai, meilės ir prisirišimo istorija bei kelios subistorijos išeinančios iš pastarųjų. Ilgainiui net pasidaro nuostabu, kaip iš pradžių atrodę bereikalingai akcentuoti momentai išrišami pasakojimo eigoje, tačiau titrams pasibaigus tenka konstatuoti, jog šiame gan sklandžiame pasakojime visko yra šiek tiek per daug. Dažnai filmams norisi prikišti, jog juose kažko trūksta, o čia -- atvirkščiai. Akivaizdu, protingai apkarpytas būtų žiūroviškesniu, bet… Karinės dalies iškirpti negali, o išmetus meilės ir berniuko linijas, moterims nebeliktų dėl ko verkti.

Reziume: Lengva epinė karinė melodrama žmonėms, kurie neturi rasinių nusistatymų.

Klausimas norintiems laimėti DVD: Pasak Spike Lee, JAV prezidentas Barakas Obama, jam prasitarė, kad filmas į kurį jis per pirmą pasimatymą nusivedė dabartinę savo žmoną Michelle vadinosi ….

Teisingą atsakymą iki balandžio 30 d. 23.59 siųskite adresu kinas@g-taskas.lt.
p.s. Prizų mes nepristatinėjame, o maloniai susitarę bandome įteikti palankiausiomis abiems pusėms sąlygomis.

Knyga: Joris-Karl Huysmans “Atvirkščiai”.

Velnias žino, nuo kelintų metų, bet „Vaga“ dar tebeleidžia knygų seriją, pavadintą „Pasaulinės literatūros biblioteka“. Nėra reikalo abejoti – tai rimčiausia lietuviškai išverstų knygų serija, kurios kiekvienas egzempliorius turi savo vertę. Dažnai daug didesnę už margais spalvotais viršeliais akį traukiančius leidinius.

Taigi, metai iš metų nesikeičiantis rudas kietas viršelis su aukso raidėmis ant knygos šono šįkart paslėpė Joris-Karl Huysmanso romaną „Atvirkščiai“ (A rebours). Jau klasika tapęs prancūzų prozininko kūrinys šiandien kažin ar apstulbins, bet tikrai sužavės kiekvieną, pasiilgusį intelektualaus skaitymo. Tiesa, eilinio intelektualumo, skaitant „Atvirkščiai“, gali nepakakti. Skaityti toliau…

Dienos daina: Montt Mardié – Dancing shoes

ARTSCAPE balandis: olandų meno chuliganai, tragikomiškas kinas ir naujasis džiazo paprastumas.

Rytoj, balandžio 29 d. prasideda Nyderlandams skirta ARTSCAPE programa, kuri visą mėnesį kvies susipažinti su šio šalies daile, džiazu ir kinu.

Galerija „Vartai“ šiai parodai pakvietė žymiuosius tarpdisciplininio meno chuliganus iš Roterdamo Atelier Van Lieshout (AVL). Kompaniją 1995 m. įkūrė menininkas Joep van Lieshout, su savo komanda išgarsėjęs kontroversiškais ir net įstatymus peržengiančiais projektais – Roterdame įkurta anarchistine laisvąja respublika AVL-Ville, kurioje galioja savitos AVL taisyklės ir cirkulioja vietinė valiuta, bei utopiniu Vergų miesto projektu, kritikuojančiu vakarietišką visuomenės santvarką.

Pasak galerijos „Vartai“ direktorės Nidos Rutkienės, AVL meninė praktika apima instaliaciją, meno objektų kūrimą, interjero dizainą, baldų gamybą, architektūrą, o kūriniai intriguoja ne tik savo išradinga konstrukcija, bet ir daugiafunkciškumu. Skaityti toliau…

Dienos daina: Jonathan Johansson – En hand i himlen

HANDSOME FURS @ Roxy club, Klaipėda, 2009-04-25

Su spėliojimais „kaip čia dabar taip?“, „iš kur babkės kviestis tokius vardus?“, „ar bilietų bus?“ balandžio 27 d., šeštadienio vakarą sukinėjausi uostamiestyje prie „Roxy“ klubo. Iš karto pasitvirtino vienas spėjimas – jokio anšlago. Manau buvusiųjų skaičius vos siekė šimtą, o ir iš tų, akivaizdu, kad kai kurie neturėjo jokio supratimo, kas čia vyks.

O vyko nei daug, nei mažai.

Daug buvo „apšildytojų“ Verslo Rizikos Rezervo (VRR): Stavaris, kaip visada, paskendęs savo narkomaniniame akiratyje, pasirodė scenoje vienas ir pranešė, kad kiti grupės nariai mirė. Per antididžėjišką dainą atsiskleidė visa didžėjaus žmonos buitis, o susirinkusieji galėjo pasiraityti už pilvų susiėmę. Kvailą VRR muzikinį kičą lyg po penktos dainos nutraukė pats klubo vadovas, pareiškęs, kad čia jis vadovauja paradui ir VRR daugiau negros. Padėkojome už supratingumą ir papostringavome, kad „Roxy“, matyt, nebuvo matę gyvai VRR, kad nusprendė kviestis į kanadiečių šeimynėlės „Handsome Furs“ apšildymą. Skaityti toliau…

Kitas puslapis »