[Kvietimas 2 asm. į] Artscape pristato: meistriškas portugalų pianistas Filipe Raposo ir jo trio.

Portugalų džiazą Artscape programoje rugsėjo 8 dieną 19.00 val. ”Piano.lt” koncertų salėje (Trakų g. 9/1, Vilnius) pristato Filipe Raposo Trio. Ta proga, trumpas pristatymas ir, tradiciškai, kvietimas dviem asmenim tam, kuris teisingai atsakys į įrašo pabaigoje esantį klausimą.

Filipe Raposo Trio (Portugalija)
Filipe Raposo – piano & electronics
Yuri Daniel – bass
Carlos Miguel – drums

Trio lyderis Filipe Raposo, Lisabonos nacionalinėje konservatorijoje baigęs fortepijoną ir kompozicijos kursą, yra meistriškas pianistas ir sumanus muzikos dramaturgas. Nuodugniai susipažinęs su džiazo klasika ir moderniais džiazo stiliais, išmėginęs džiazo ir funky derinius, savo kūryboje jis tyrinėja muzikinio universumo platybes bei skirtingų muzikos kalbų jungčių galimybes. Turtingoje ir įvairialypėje Filipe Raposo Trio muzikoje skamba ir patrakęs šiandienos ritmas, ir santūrus susimąstymas, ir užburianti romantika ar modalinėmis priemonėmis tapomi kerintys garsovaizdžiai.

Trio lyderio akustinį rojalį ir santūrią elektroniką palydi preciziški ir lakoniški Carlos Miguel mušamieji bei dainingas Portugalijoje gyvenančio brazilo Yuri Daniel (1966) bosas, pastaruoju metu skambantis ir Jano Garbareko kvartete.

Bilietus platina Bilietai LT , kaina – 30 Lt.

Bilietų kiekis ribotas. Bilietų kaina prieš koncertą -- 50 Lt.

Klausimas norintiems laimėti kvietimą 2 asm.: Kas yra tas Jan Garbarek, kurio kvartete groja Filipe Raposo Trio narys Yuri Daniel? Taisingų atsakymų iki rugsėjo 3 d. (ketvirtadienio) 23.59 laukiam adresu jazz@g-taskas.lt Nugalėtojas bus atrinktas burtų keliu ir informuotas nedelsiant. Sėkmės.

Audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“ skelbia filmų atranką.

Artėjant rudeniui vėl bus galima pasidžiaugti jau ketvirtus metus vyksiančiu audiovizualinės poezijos festivaliu „tarp“, apjungiančiu poetus, vaizdo menininkus ir muzikos kūrėjus bendrai menų sintezei.

O dabar konkrečiai:

Data: spalio 8, 9, 10 dienos

Vieta: Vilnius, Vasaros 5 ligoninė ir pogrindinis klubas XI20 (bet dar nežinia, ar “tarp”
nesumąstys iškeliauti ir į kitus LT miestus)

Programa: parodos ir paskaitos kartu su LUNI universitetu – fotografu Alvydu Lukiu ir
poetu Benediktu Januševičiumi; koncertai- “Slow Attack”, “Auka išalkusiai
aušrai”, Eglė Sirvidytė ir kt., poezijos performansai ir naktiniai slam’o skaitymai; poezijos filmų peržiūros.

Galimybės: animuotus, filmuotus, montuotus ar kitaip užfiksuotus poezijos kūrinius “avi” formatu iki rugsėjo 13 dienos siųsti:
„Tarp“ festivaliui
Gabrielei Labanauskaitei
Birželio 23-osios 7-70
03206 Vilnius
(įdomiausi būtų įtraukti į festivalio programą ir apdovanoti poetiškais prizais)

arba registruotis į naktinius slam’o skaitymus iki spalio 1d. adresu slam@tarpfest.lt ir sudalyvauti slam’o skaitymuose festivalio metu spalio 10d. klube XI20.

http://tarpfest.lt/

ARMS AND SLEEPERS “The Motorist EP” [self-released; 2009]

Pasaulio pabaiga. Ir viskas, kas skambės po jos, telpa į Arms and Sleepers penkis kūrinius, apjungtus „The Motorist EP“.

„The Motorist EP“ yra pats geriausias EP, kurį teko šiemet girdėti. Pats niūriausias. Pats baisiausias. Pats kinematografiškiausias. Pats pačiausias.

Visų pirma reiktų paprašyti, kad neklausytumėt per laptopo garsiakalbius: čia reikia ausinukių arba daugiau erdvinio garso. Kad aplinkinis ūžesys neįkvėptų postapokaliptiškai muzikai gyvybės. Ir čia nereikia radiacinės šviesos. Tai nakties – vidurnakčio muzika.

Šiek tiek garsų likę iš senesnės amerikiečių kūrybos („Black Paris 86”, „Cinématique”), tačiau tokios nuotaikos užtaiso kaip „The Motorist EP“ ankstesniuose kūriniuose neradau. Šį EP duetas laiko tiltu tarp „Black Paris 86” ir būsimojo albumo, kurio dar teks palaukti. Skaityti toliau…

Dienos daina: Taken By Trees – “My Boys” (Cover of Animal Collectives “My Girls”).

Dienos daina: Ian Brown – Stellify

IMOGEN HEAP “Ellipse” [Megaphonic, 2009]

Prisimenant „Frou Frou“ albumą „Details“ (2002 m.), kuris buvo daugiau negu gražus, ir po jo sekusius porą šiaip sau solinių Imogen Heap darbų, jos trečiasis albumas „Ellipse“ man patiko labiausiai. Įdomi ir situacija, kaip šis albumas prieš oficialų išleidimą atsidūrė eBay aukcione, iš kur pati atlikėja buvo pasišovusi nupirkt savo darbą už 10 mln svarų.

Grįžtant prie “Ellipse” – jis daug kietesnis negu buvę prieš tai. Ekspresija veržiasi per kraštus, tačiau niekur nedingo balso „iš anapus“ tembras, melodingumas ir mistika. Džiugina, kad vokalą galima girdėti ir pirmame plane, nereikia jo gaudyti už garso uždangos. Jaučiasi šiek tiek atlikėjos parsivežtos egzotikos iš Fidži, Tailando, Havajų, nors galėtų jos būti ir daugiau. Stipri pirma albumo pusė į pabaigą ima kiek pabosti. Manau, gera išeitis būtų buvę sutrumpinti albumą pora dainų, nors pagalvojus, ką išmesti, nelabai turiu, ką pasiūlyti. Skaityti toliau…

Vilniaus senamiestyje naujas k/t – „Pasaka“.

facebook‘e apie tai pletkinau jau ne kartą, o nuo šiol oficialu – Vilniaus senamiestyje filmus rodys ir naujas k/t “Pasaka”.

Šv.Ignoto gatvėje, virš restorano „La Boheme“ įsikursiančiame kino teatre veiks trys salės, kuriose tilps 270 žmonių. „Puikiomis kino tradicijomis kadaise garsėjusi Lietuva, pastaraisiais metais ne itin didelį dėmesį skyrė nepriklausomiems, meninį ir vertingą kiną rodantiems kino teatrams. Vilniaus senamiestis liko be kino erdvės. Noras atgaivinti senamiesčio kino gyvenimą ir paskatino kurti „Pasaką“, – pasakoja Greta Akcijonaitė, būsimo kino teatro direktorė. Skaityti toliau…

Knyga: TERRY SOUTHERN & MASON HOFFENBERG “Pupytė Kendi”

Skaitydamas “Pupytę Kendi“ pirmą kartą susimąsčiau apie kišeninio formato žanrą. Įprasta, kai tai esti koks detektyvas, trileriukas, meilės romanas ar mokslinės fantastikos kūrinys. Bet, jei tai būtų koks Dostojevskis, filosofinis traktatas ar antikos literatūra, man atrodytų keista ir kvaila knygleidybos perversija. Erotiniam romanui kišenė lyg būtų pats tas simbolis, tačiau viešoj vietoj vyriškiui tokios literatūros skaitymas gali sukelti fizinių nepatogumų, įpareigojančių, prieš pakylant nuo sėdimosios, kūrinį pabaigti ir po to kelis kartus giliai pakvėpuoti.

Nieko neįpareigojantis, lengvas 1958-ųjų Terry Southern‘o ir Mason Hoffenberg‘o romanas atrodo lyg bulvarinė, vulgaresnė, atviresnė Nabokovo „Lolitos“ (1955 m.) versija, pabaigoje metamorfuota į markizo d‘Argens‘o „Teresę filosofę“ (1748 m.). Skaityti toliau…

Dienos daina: Telekinesis – Tokyo

Rugsėjo 1-oji su „Vėjo malūnai“ crew.

Rugsėjo 1-ąją dieną nekomercinės muzikos gerbėjų laukia pirmasis „Vėjo malūnai“ organizuojamas koncertas, kurį „Vėjo malūnai“ dovanoja visiems gerą ir gyvą muziką mylintiems būsimiems klausytojams.

„Vėjo malūnai“ crew siekia sukurti platformą jauniems talentingiems atlikėjams, kur jie galėtų koncertuoti ir pasidalinti savo kūryba su klausytoju. Projekto idėja gimė pamačius, kad Lietuvoje yra daugybė talentingų atlikėjų, turinčių savitą požiūrį į muziką ir nenorinčių keisti šio požiūrio vien dėl vyraujančios nuomonės, kad su jų grojama muzika Lietuvoje „neprasimuši“. Projektu siekiama išvystyti gyvo garso nekomercinės/alternatyvios muzikos sceną Lietuvoje, paskatinti klausytoją domėtis ir palaikyti vietos atlikėjus, pajausti ir įvertinti gyvos muzikos „skonį“ ir svarbą bei parodyti Lietuvos talentus svečiose šalyse. Skaityti toliau…

Kitas puslapis »