Laimėk knygą: „DEKUPAŽAS: senų ir naujų daiktų dekoravimo vadovas“

Leidykla “Mintis” pradėjo leisti naują knygų seriją, pavadintą “Kurkime kartu”. Man tai labiai panašu į anais laikais leistą naudingų knygučių seriją “Pasidaryk pats”, tik šįkart tai ne apie šachmatus, origami ar kokį visiems įprastą užsiėmimą…, bet apie viską iš eilės. Pirma paskaitom, kaip seriją pristato pati leidykla ir po to bandom laimėti vieną knygutę.

Ar jau sugalvojote, kaip leisite lietingus rudens vakarus? O gal artėjant dovanų pirkimo karštinei ieškote būdų kaip išvengti spūsčių prekybos centruose ir sutaupyti? Slapta trokštate nustebinti draugus ir bičiulius netikėta dovana, bet nežinote, kaip tai padaryti?

Jeigu bent kartą atsakėte „taip“, vadinasi… šios vasaros leidyklos MINTIS kūrybinio įkvėpimo rezultatas – nauja knygų serija „Kurkime kartu“ – skirta kaip tik jums. Skaityti toliau…

Dienos daina: Deportees – “Under the Pavement The Beach” & “I Wanna Be In Your Gang”

Dienos daina: Depeche Mode – “Hole To Feed”.

Premjera! J. P. Shanley “Dvejonė”. Rež. Jonas Jurašas

Naujosios dramos akcijos’09 rudens programoje sėkmingai parodytas režisieriaus Jono Jurašo spektaklio eskizas pagal garsaus amerikiečių scenaristo ir dramaturgo John Patrick Shanley pjesę „Dvejonė“ (Doubt) įgavo tęsinį. Spalio 11 d. 19 val. Vilniaus dailės akademijos studijoje (Malūnų g. 5) įvyks spektaklio premjera. Pagrindinius vaidmenis kuria aktoriai Eglė Mikulionytė ir Povilas Budrys. Taip pat vaidina jauni aktoriai Vaida Būtytė, Simonas Lindešis ir Oneida Konsunga. Spektaklio prodiuseris – „Audronio Liugos produkcija“. Partneriai – Vilniaus dailės akademija ir Valstybinis Vilniaus mažasis teatras.

Pjesė Doubt 2005 metais pelnė prestižinį Pulitzerio apdovanojimą ir žurnalas The Time ją pavadino Metų pjese.  2008 metais pagal šią pjesę pats jos autorius John Patrick Shanley sukūrė filmą Doubt (nominacija Oskaro apdovanojimui). Pjesėje aštriai kalbama apie vertybių krizę dogmomis paremtoje bažnytinėje bendruomenėje. Tačiau jos problematika yra neabejotinai platesnio pobūdžio ir apima šiuolaikinės visuomenės problemas. John Patrick Shanley ieško atsakymo į klausimą, kur glūdi visuomenės moralinės krizės priežastys? Jo nuomone, – tai yra abejonės ir tolerancijos stoka skirtinguose visuomeninio gyvenimo lygmenyse.

Vienas iškiliausių vyresniosios kartos Lietuvos režisierių Jonas Jurašas yra išgarsėjęs kaip aktyvus kovotojas už laisvą mintį sovietmečio priespaudos metais. Jonui Jurašui visais laikais buvo svarbu per kūrybą išreikšti kritinį požiūrį į visuomenę ir esamąjį laiką, ginant žmogaus pilietines laisves ir teises. Režisieriaus Jurašo nuomone, Johno Patrick’o Shanley pjesės temos ir keliami klausimai yra ypač aktualūs šiandieninei Lietuvos visuomenei.

Daugiau informacijos rasite čia.

Bilietus platina Tiketa

Namų k/t:“Away we go“ (rež.: Sam Mendes, 2009m.)

Vienu sakiniu: švelnus parėjimas nuo plebėjiškai saulėtų vakarų prie šaltesnių su pledukais.

Apie: Keistuoliška (jis savaime keistas ir nelabai normalus, ji kiek nuovokesnė, bet nė už ką nesutinka tekėti, tai irgi kelia klausimą, ar ji gali būti normali (džiaukas), jie neturi „normalių“ namų, išvis, teturi vienas kitą (pfi) ir ne pirmo ( o maždaug antro) šviežumo pora pasišauna susirasti naujus namus ir naują miestą sau ir savo būsimam kūdikiui.

Intriga: Naujausias Sam Mendes darbas (nuoširdžiai tikiu, jog nėra nemačiusiųjų „American beauty“ ir vėliau sekusių „Road to perdition“, „Revoliutionary road“), bet šis filmas visai kitoks, jis „Comedy/Drama“ žanro (šaltinis: imdb.com).

Kodėl žiūrėti? Iš principo prisibijau komedijų, tai yra, jų vengiu, bet šįkart, pakerėta režisieriaus pavardės, nesusilaikiau, ir nenusivyliau. Tiesa, iš pradžių šiek tiek kausto įtarumas: ar tik neteks čia greit išjungti tai (turiu galvoje epizodą, kai jie pietauja su tėvais), bet ilgainiui pasirodo išganinga ironija, blaivaus proto šešėliai, kurie leidžia šiai porai daugiau ar mažiau adekvačiai reaguoti į kitas šeimas : motiną, besityčiojančią iš visų, o ypač iš savo vaikų, šiuolaikinį, sveiką gyvenimo būdą propaguojančią mamulę, kuri bijo vaikiškų vežimėlių, nes jie atitolina vaikus nuo jų tėvų, bet turi naujausio modelio automobilį. Kitaip tariant – paradoksai.

Sam Mendes kūryboje veikia tam tikras socialinis angažavimas, kuris, viena vertus, leidžia pasakyti daugiau, negu kad yra rodoma, bet, antra vertus, dažnai tokie ketinimai balansuoja tarp per įkyrios didaktikos, kuri ima darytis nebeskani. „Away we go“, retsykiais išpuola per tą ribą, bet netampa filmu vaikam apie vaikus, kas yra, žinoma, tik gerai.

Kodėl nežiūrėti? „Away we go“ iš tikrųjų yra miksas tiek skirtingų temų tiek iš dalies skirtingų tų temų interpretacijų, dėl to, sakykim, nukenčia pretenzijos laikyki konkrečiai šį filmą „aukštuoju kinu“. O ir pats žanras to neleistų.

Reziumė: Neblogas, bet bus geresnių.

Rekomendacijos po to : žiūrint „Away we go“, kilo įvairių kino asociacijų, tendencingiau ir rimčiau išpildančių konkrečias temas: „The Savages“ – kam patinka suterštos šeimos vertybės ir sarkazmas – kaip bendravimo forma,
„Into the wild“ – kelionės, muzika, vienatvė, „Juno“ – vaikai, humoras.

Nori atsisiųsti šį filmą iš interneto? Skaityk čia…

Dienos daina: Sufjan Stevens – “Too Much Love”.

Dienos daina: Mew – “Repeaterbeater”.

Knyga: ROBERT LUDLUM “Čanslerio rankraštis”

“Baimė nepripažįsta išankstinių nusistatymų, jai nekliudo jokie rasiniai barjerai. Štai kas slypi Huverio bylose. Tik baimė.”

Robert’as Ludlum’as yra tikrai garsus trilerių rašytojas. Tiksliau – buvo, nes prieš keletą metų, 2001-aisiais, paliko šią melo, šantažo ir sąmokslų pakalnę. Paliko ir keliasdešimt knygų, kurios sėkmingai ekranizuojamos: esamą Borno trilogiją tikriausiai žino kiekvienas kinomanas, o „Čanslerio rankraštis“ (The Chancellor Manuscript) dar tik statomas.

Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad leidykla „Obuolys“ kiek apsišaukė, nugarėlėje užrašiusi, kad pirmoji lietuviškai pristato Ludlum‘o kūrybą. Dar 1994-aisiais buvo lietuviškai išleistas „Metloko dokumentas“ (leidykla „Europa“). Jau tada galima buvo suprasti, kad Ludlum‘as trilerius moka rašyti. Šiam žanrui nereikia filosofinių išvedžiojimų, pasąmonės srauto technikos ir įmantraus literatūrinio audinio. Svarbu siužetas, greitas tempas, daug veiksmo, neįtikėtini sutapimai, kurie geriečiams padeda kovojant su blogiukais. Pas Ludlum‘ą šitos košės, įvilktos į detektyvinį rūbą, su kaupu, tad žanro mėgėjai nenusivils.

„Čanslerio rankraštis“, kaip ir priklauso rimtam trileriui, turi dokumentikos krislelį: pasakoja apie neišgalvoto asmens, Skaityti toliau…

Dienos daina: Flaming Lips – “I Can Be A Frog”.

“Kino pavasaris gyvai” kvies kiną skanauti su muzika.

Rudenį Vilniaus tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris” ir muzikinis klubas “Tamsta” pradeda bendru projektu. Rugsėjo mėnesį startuosiantis renginių ciklas “Kino pavasaris gyvai” į vieną erdvę burs kino ir muzikos mėgėjus.

Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį muzikos klube “Tamsta” susilies gyva muzika ir geras kinas. Prieš tą vakarą rodomo filmo seansą skambės gyvai atliekami kūriniai, atitinkantys filmo nuotaiką, ir jau pažįstami iš filmo garso takelio.

Renginių seriją rugsėjo 24 dieną pradės lietuvių aktorė Rasa Rapalytė, pristatysianti legendinės prancūzų dainininkės Edith Piaf dainų repertuarą iš teatro spektaklio “Dienos ir dainos”. Po gyvo pasirodymo susirinkusieji mėgausis režisieriaus Olivier Dahan drama “Edith Piaf. Rožinis gyvenimas”. Autobiografinis filmas apie “mažuoju žvirbliu” pramintą dainininkę pelnė pagrindinio vaidmens atlikėjai, aktorei Marion Cotillard prestižinį “Oskaro” apdovanojimą. Skaityti toliau…

Kitas puslapis »