Dienos daina: High Places – I Was Born.

Knyga: ARKADIJUS STRUGACKIS, BORISAS STRUGACKIS “Neskirti pasimatymai”

Kosmosas žino po kiek laiko į rankas paėmiau senojo „Zenito“ leidinį – Arkadijaus ir Boriso Strugackių „Neskirtus pasimatymus“. Viduje dvi apysakos: „Piknikas šalikelėje“ ir „Mažylis“.

Aišku, šiandien „Pikniką šalikelėje“ norisi vadinti tiesiog Strugackių sugalvotu ir Tarkovskio išpopuliarintu neologizmu – „Stalkeris“.

Stalkeris – tai fantastiška profesija, kažkuo panaši į Robino Hudo klajones po Šervuodo girią. Tik norint tapti stalkeriu reikia, kad mūsų apvaliojoje  atsirastų vietovė, kurioje apsilankytų kitų planetų civilizacijos. Trumpai taip: atskristų, pasisvečiuotų mirksnį ir išvyktų, paliktų tik buvimo pėdsakus, kuriuos žmonija, versdamasi per galvą, imtų analizuoti, tirti, taikyti vienur kitur ir, žinoma, interpretuotų jų tikrąją paskirtį. Kas tas pavojingas palikimas, kurio vietą reikia aptverti betonine siena, o aplinkinius gyventojus iškeldinti? Kam skirti paliktieji artefaktai, sukeliantys fizikines anomalijas ir varantys į kapus juos renkančius ir tiriančius žmones? Ar tai svetimųjų žinutė mums, ar koks tarpgalaktinis švyturys, o gal uždelsto veikimo bomba, ar, tiesiog, šiukšlės, likusios nuo pikniko tarpinėje tarpplanetinėje stotelėje? Klausimai, dėl kurių stalkeriai nesuka galvos: jų tikslas – patekti į Zoną ir ištrūkti iš jos, nugvelbus vienokį ar kitokį artefaktą, kurį pardavus galima gerai pasipelnyti.

Zonoje šitaip: su grobiu grįžai – stebuklas, gyvas grįžai – laimė, sargybinio kulka – sėkmė, o visa kita – likimas… (16 psl.) Skaityti toliau…

POLLY SCATTERGOOD – Polly Scattergood [Mute Records; 2009]

Gana senokas reikalas: dar kovo pradžioje išleistas ir gerokai nuklausytas debiutinis Polly Scattergood albumas neįmantriu vardiniu pavadinimu „Polly Scattergood“. Netempia šis albumas iki aukščiausios kartelės, nenusirita ir iki vidutiniško, bet šis darbas tikrai daug žadantis ir vietomis pragysta tokiomis gaidomis, kad tik laikykis.

Polly Scattergood vokale telpa labai daug: Lily Allen, Kate Bush, Tori Amos, Bjork ir dar keliolika žinomų moteriškų žvaigždžių atskambių, bet, būtent, tas panašumas tai į vieną, tai į kitą duoda minusą – taip ji praranda savitumą, kuris prieš dešimt penkiolika metų, manau, būtų sutinkamas su daugiau liaupsių. Dabar klausai ir sakai sau “o čia varo kaip ta”. Skaityti toliau…

Dienos daina: Warpaint – “Stars”.

Dvi nepamirštamos meilės istorijos + konkursas kvietimams laimėti

Lapkričio 5 ir 6 d. „Menų spaustuvėje“ bus parodyti „Audronio Liugos produkcijos“ spektakliai „Juodvarnis“ ir „Muzika 2“. Nors abu yra sukurti pagal skirtingų autorių pjeses, juos sieja daug kas bendro. Abiejuose pasakojama dviejų žmonių meilės ir išsiskyrimo istorija, tampanti jaudinančia atgimstančių jausmų drama. Abiejuose vaidina ryškūs skirtingų kartų aktoriai. Ir abiejuose minimaliomis teatro priemonėmis siekiama betarpiško aktoriaus ir žiūrovo ryšio.
Organizatoriai informavo, kad į šiuos spektaklius galima įsigyti abonementą, tuomet abu spektaklius būtų galima pamatyti už mažesnę kainą, nei perkant bilietus į kiekvieną atskirai.
Na trumpai papasakosime apie abu ir po kiekvienu iš jų rasite konkursus kvietimams laimėti. Skaityti toliau…

Knyga: J.M. COETZEE “Maiklo K gyvenimas ir laikai”

Sigitas Parulskis, apžvelgdamas J. M. Coetzee „Maiklo K gyvenimas ir laikai“ lietuviškąjį vertimą, reziumavo: „Unikali, stulbinamos įtaigos ir keisto žmogiškos egzistencijos beprasmybės grožio sklidina knyga, vienas ryškiausių per pastaruosius dvidešimt metų vertimų.“ Taiklus apibūdinimas apie antrąjį lietuviškai išverstą J.M. Coetzee romaną, o prisimenant pirmąjį – „Nešlovė“, reikia pasidžiaugti, kad pernai pasirodė puiki kūrinio ekranizacija su John Malkovich‘iu pagrindiniame vaidmenyje.

Perskaitęs abu minėtus romanus, jau galiu drąsiai teigti, kad teisinga paplitusi nuomonė, jog šio rašytojo kiekviena knyga skirtinga ne tik siužetu, bet ir rašymo stiliumi. Jeigu „Nešlovė“ lygiavosi į A. Camus, tai „Maiklo K gyvenimas ir laikai“ – į S. Beckett‘ą (tik ne taip viskas beketiškai absurdiška ir ne taip neapčiuopiama) ir F. Kafką (taip, viskas taip kafkiškai beprasmiška ir metamorfiška). Visgi nereikia išsigąsti pastarųjų literatūrinių „pamišėlių“: Coetzee skaitosi lengvai, nevargina sudėtinga sintakse ir eiliniam mirtingajam neįkandamomis stilistinėmis priemonėmis. Rašytojas labiau paprastas ir žemiškas, kaip jo kūrinio pagrindinis veikėjas, Maiklas K, sodininkas. Skaityti toliau…

Dienos daina: Tegan & Sara – “Hell”

Šiandieninį Ispanijos džiazą Artscape programoje pristato Katalonijos džiazo „Dream Team“ vadinama Giulia Valle Group.

Ką tik pralėkusio “Vilnius Jazz” dėka beveik pramiegojau puikią Artscape džiazo koncertų seriją, bet tik beveik – šiandieninį Ispanijos džiazą Artscape programoje šiandien (spalio 26 dieną, pirmadienį) 19.00 val. jaukioje ”Piano.lt” koncertų salėje (Trakų g. 9/1, Vilnius) pristato Giulia Valle Group iš Katalonijos. Šį kartą nespėjam pralošti kokio kvietimo, bet tuo pačiu, tai puiki proga įsigyti bilietą patiems ir paremti puikių renginių seriją.

Giulia Valle Group (Ispanija)

Giulia Valle – double bass & composer
Marti Serra – soprano & tenor sax
Gorka Benitez – tenor sax
Marco Mezquida – piano & fender rhodes
David Xirgu – drums

Giulia Valle galime vadinti ypatingu reiškiniu šiandieninėje džiazo scenoje. Sutikite, netikėtas derinys – vyrų džiazo ansambliui vadovaujanti, komponuojanti ir aranžuojanti moteris kontrabosininkė. Jaunystėje fortepijono studijas iškeitusi į bosą, šio instrumento subtilybes Giulia Valle krimto pas žymius įvairių šalių meistrus studijuodama akademinę ir džiazo muziką. Talentinga bosistė, garsėjanti ne tik kaip puikios grupės lyderė bei kompozitorė, bet ir kaip meistriška instrumentininkė, grojo ir įrašinėjo su daugybe džiazo ir flamenko meistrų. Skaityti toliau…

Pearl Jam – Backspacer [2009, Monkeywrench Records]

Dar ir dabar, su dideliu pasigėrėjimu žiuriu Pearl Jam koncertą „Pinkpop“ festivalyje 1992 metais, kuriame šie vyrukai, scenoje kartais elgdamiesi kaip tikri bepročiai (žinoma, gerąja prasme), su didele energija atlieka savo pačius seniausius kūrinius; kuriame grupės vokalistas Eddie Vedder‘is nuo filmavimo kameros stovo iš velnias žino kokio aukščio neria tiesiai į minią; kuriame Pearl Jam – dar neseniai prasimušusi „grunge“ grupė iš Sietlo, 1991 metais savo debiutiniu albumu „Ten“, pardavimų skaičiumi įstengusi aplenkti Nirvana šedevrą „Nevermind“, ir taip užsitikrinusi pasaulinę šlovę. Ir taip jau beveik 20 metų. Nuo minėto „Pinkpop“ koncerto laikų iki dabar nemažai kas pasikeitė: „PJ“ išleido visą eilę albumų, sulaukusių dažniausiai teigiamų vertinimų, grupė išgyveno ne vieną savo kūrybos periodų (kas atsispindi albumuose), pelnė milžinišką šlovę pasauliniu mastu (antrojo albumo „Vs“. jau per pirmąją savaitę po išleidimo buvo parduotos 950378 kopijos visame pasaulyje), įtakojo ne vieną roko grupę ir spėjo tris kartus pakeisti savo būgnininką. Galų gale ir „grunge“ stiliaus nebeliko. Šįmet jie sugrįžta su savo devintuoju albumu – „Backspacer“, kuris nors ir yra pats trumpiausias (bendra albumo trukmė – 36 minutės), tačiau manau – vienas brandžiausių grupės darbų. Skaityti toliau…

Dienos daina: Fever Ray – “Stranger Than Kindness”.

“Fever Ray” slapyvardžiu pasivadinusi “The Knife” grupės vokalistė Karin Dreijer Andersson, atrodo vis dar kupina idėjų. Šįkart ji nustebino su Nick Cave’o koveriu Stranger Than Kindness”, kuris oficialiai bus išleistas, lapkričio 24 d. pasirodysiančiame “Fever Ray” trijų diskų leidime.

Klipo režisierius - Andreas Nilsson,  jau dirbęs su ankstesniais “Fever Ray” video klipais. Naujojo jo darbo rezultatas išliko toks pats – niūrus, tamsus, bauginantis, mistiškas.  Baltai išdažytas Karin veidas, apleistas namas, paslaptingi pašaliniai, lūkuriuojantys šešėliuose. Neabejoju – bus tikrai spooky.  Tai šiurpins, žavės, ir dar kartą neleis suabejoti Karin genialumu.

Kitas puslapis »