Dienos daina: jj – “let go”.

LALI PUNA – Our Inventions [Morr music; 2010]

Naujas albumas po penkerių metų. „Our Inventions” iš vokiečių Lali Puna. Manau, prisimenat juos po „The Scary World Theory“ iš filmo “Le conseguenze dell’amore“.

Nieko stebinančio, nieko baisiai novatoriško ar radikaliai kitokio. Ir tas smagiausia. Kiek daugiau vokalo, bet ir tai tik į gerą. Taip, tikriausiai nusivils tie, kam labiau patiko energingoji ir improvizacinė/eksperimentinė Lali Puna elektronikos pusė, tačiau ir čia galima rasti netikėtų posūkių, paanalizuoti muzikinių sluoksnių perpynimą.

„Our Inventions“ aksominį Valerie Trebeljahr balsą lydi vien tolygus romantiškai ramus nakties fonas. Toks, kokį mėgsta Kings Of Convenience, Mum ar lietuviškojo Leon Somov su Jazzu klausytojas. Kompozicijos tiesiog skandina laiką ir ramina hipnotizuojančiu lėto tempo varpelių skambesiu. Skaityti toliau…

Dienos daina: Kanye West – Coldest Winter

Laimėk kvietimą 2 asmenim į OKT spektaklį SHOPPING AND FUCKING.

Žmonės, jeigu matot, kad kurį mėnesį neduodam jums išlošti kvietimų į kokį OKT spektaklį, rašykit mums, rėkit ant mūsų – čia grynai dėl užmaršumo… Sausis ir vasaris jau nuplaukė, o kovą (konkrečiai kovo 6 d., sekmadienį) laimingasis ir laimingojo draugas galės nemokamai eiti į SHOPPING AND FUCKING. Ką reikia padaryti? Iki šio penktadienio darbo dienos pabaigos užsukti į mūsų puslapį facebook’e ir įraše skirtame šiam lošimui, komentaruose pasižadėti šiemet į kokį nors spektaklį (nebūtinai OKT) nueiti už pinigus. Nugalėtojas bus išaiškintas burtų keliu.

Nuorodos:
G. facebook’e / SHOPPING AND FUCKING

Dienos daina: Ben Harper & Relentless 7 – “Lay There & Hate Me”.

Knyga: EDUARD LIMONOV “Nevykėlio dienoraštis”

(“Jei pabudęs vieną lietingą pavasario rytą, dar galite pagulėti, susimąstyti ir muzikos kiek paklausęs staiga sąžiningai sau ištarti: „O juk aš šiame gyvenime esu niekas – tik dulkė ar šūdo gabalas.“ – tada jūs dar nesate žuvęs žmogus.”)

Eduardas Limonovas buvo nevykėlis ir yra nevykėlis, tad didi galimybė, kad toks liks ir ateity. Tik amžinas nevykėlis gali parašyti kažką panašaus į „Nevykėlio dienoraštį“. Tam reikia ypatingų gabumų, iš kurių mažiausias ir didžiausias – būti gryniausiu nevykėliu.

Jei kam neaiški termino „nevykėlis“ samprata, tai Limonovas paaiškina: „Tarp kitų tautų paprastai apsigyvena nevykėliai. Didi ir narsi nevykėlių gentis išbarstyta po visą pasaulį. Anglakalbių šalyse juos paprastai vadina „lūzeriais” – kažką pametusiais. Ši gentis kur kas skaitlingesnė už žydus, ji ne mažiau veikli ir ryžtinga. Pavydėtinai kantrūs, jie kartais visą gyvenimą minta vienomis iliuzijomis… Reikia paminėti ir vieną būdingą ypatybę – kai juos aplanko sėkmė, šios genties vyrai ir moterys tučtuojau atsiriboja nuo saviškių, perima kitos tautos, kurioje jiems pasisekė, papročius bei gyvenimo būdą, ir jau niekas nebeprisimena, kad kažkada jie priklausė garbingai nevykėlių genčiai…” Genčiai, kuriai ilgesnį ar trumpesnį savo amželiaus tarpsnį priklausė kiekvienas homo sapiens. Manyti kitaip, ar bandyti kratytis tokio supratimo yra tolygu atvirai pasiskelbti tebesant nevykėliu. Nors nieko tame blogo. Tai netgi labai žmogiška. Štai aš – irgi nevykėlis. Skaityti toliau…

Dienos daina: Toro Y Moi- “Blessa”

Dienos daina: VEX “It Could Be Sunshine”

Namų k/t: “City Island” [Rež. Raymond De Felitta]

Vienu sakiniu: Keistų šeimų dar keistesni sąntykiai pagal geriausias žanro tradicijas.

Apie: Kai kalėjimo prižiūrėtojas Vince Rizzo (Andy Garcia) iš darbo į savo namus globai parsiveža nesantuokinį sūnų, kuris apie Vince žino tik tiek, jog jis pažinojo jo motiną, melagysčių maišas tik pradeda irti. Čia ir pavydi žmona, kuri niekada netikėjo, kad jos vyras vakarais lošia pokerį ir pats Vince, kuris nė nenutuokia, kad pokeriu dangstydamas aktorystės studijas kelia kur kas rimtesnių įtarimų; sūnus, kuris savo taiklias ir nevaržomai skleidžiamas įžvalgas seksualumo srityje nesibodi pateisinti galvos augliu; galiausiai dukra, kuri nors tėvam teigia ir kitaip, studijuoja nebent ta prasme, kad striptizo šokimas irgi yra didis mokslas. Vieną dieną tai sprogs, klausimas tik kaip ir kada?

Kodėl žiūrėti: Greta “Ink” [Rež. Jamin Winans] apie kurį buvau užsiminęs geriausių 2009 metų filmų temoje, “City Island” pretenduoja atsistoti greta labiausiai neįvertintų praeitų metų darbų. Puiki istorija, puikus scenarijus, vaidyba ir labai skoningas humoras. Nors iš pradžių gali atrodyti, kad tai tiesiog eilinis nuotaikingas filmas, kuriame greta poros lengvų šypsenų teišspausi gerą nuotaiką, ilgainiui istorijos lobynui atsiveriant, pasakojimas ir aštrėja, ir juokingėja, kol galiausiai virsta kapitaline drama su ašaras spaudžiančiu finalu. Skaityti toliau…

Dienos daina: Audio Bullys – Only Man

Kitas puslapis »