Aistė Smilgevičiūtė ir SKYLĖ „Povandeninės kronikos“ [Monaco, 2007]

coverNa, nusipirkau šitą albumą girdėjęs tik vieną, interneto platybėse patalpintą, dainą – dabar net nepamenu, kurią. Labai didelę įtaką padarė reklaminė kampanija: internete, televizijoje ir gatvių skyduose (gal netgi laikraščiuose, nors kol kas dar trūksta man valios juos sklaidyti, tai nesu tikras). Nemaži pinigai, nukreipti į „pastarųjų metų sensaciją“, išviliojo iš manęs tris dešimtis litukų. Mokėjau pinigėlius ramindamas save, kad, blogiausiu atveju, diskas tiks dovanai artėjančių butaforinių blizgučių proga.

Turiu tokį kvailą nusistatymą, kad labiausiai vykusiu Skylės darbu laikau „Periklių giesmes“ (1994) : tiek muzikiniu, tiek tekstiniu aspektais. Taip, tada savo trigrašio nekišo giesmininkė Aistė Smilgevičiūtė, ir aš tai laikau privalumu. Tikrai negriežiu danties ant Aistės už „strazdinį“ pasirodymą Eurovizijoje, tiesiog jos susidėjimas su Roku Radzevičiumi, mano kukliu manymu, įnešė grupei sąstingio ir vokalinio skambesio monotonijos, kas jaučiama ir paskutiniame albume „Povandeninės kronikos“.

Chroniškai mitologinis albumas tikrai gražus. Visų pirma stebina dizainu: tokio įmantraus (bent tuo, kad nuolat laikosi atkeręs) disko dėklo dar neteko matyti,- iš pirmo atsivertimo tikrai nerasi plokštelės ten, kur tikiesi, tačiau iki to gali peržiūrėti nepriekaištingas, atitinkančias albumo dvasią, Kirvelos povandenines fotografijas.

Pereinant prie albumo muzikinės pusės, tai yra reklaminės tiesos tame, jog jis pasižymi kokybe, ypač įrašo kokybe, po kurios tikrai nebesinorės dar kada nors įsidėti „empetrioškinio“ lygio SBS „Gimęs laimėti“ diską. Gal ir ne vietoje lyginu koncertinį įrašą su studijiniu darbu, tačiau tragiškas įrašas lieka tragišku.

„Povandeninių kronikų“ tekstai išgryninti ir įdomūs, nors jau gana tendencingi Radzevičiaus ir Smilgevičiūtės tandemui: baltų, graikų mitologija ir pagonybės, islamo bei budizmo simboliais įvyniotos tekstinės istorijos panašėja ne į autorinę dainą, bet labiau – į prikeltą naujam kvėpavimui liaudies kūrybą. Tai ne vientisas miuziklas, tačiau „Jūratės ir Kąstyčio“ šleifas bado ausis – kiekviena daina skamba lyg nukabinta iš dar negirdėtos roko operos, arba iš jau girdėtos, bet dėl nežinomų sumetimų neįdėtos (negi „Šventaragis“ ir „Jūržolių šokis“ – pastarajame aš tikrai girdėjau Perkūno partiją – netiktų minėtai undinės meilės istorijai, o gal jai ir buvo parašyta?). Nieko tame blogo, tačiau povandeninės temos pagauti nepavyko, kaip ir išskirti bent vieną dainą, kurią norėčiau pakartoti „repeatu“ ir su malonumu pritarti nuostabiai vaidilutiškam (čia be ironijos) Aistės vokalui, ypač tinkančiam tokioms herojinės tematikos giesmėms.

„Kronikų“ muzika, sukurpta iš gyvų instrumentų, leidžia ausiai mėgautis plačiu muzikiniu audiniu: prie įprastų mušamųjų, bosinės gitaros ir klavišinių skoningai prisijungia elektrinė ir akustinės gitaros, akordeonas, mažytė dozė elektroninių garsų, fleita (kuria poroje gabalų groja Neda) ir violončelė. Lyg didžiausią stebuklą grupė skalambija, kad su statinėmis, pagaliais ir kitokiomis skarbonkėmis įrašinėjo albumui garsus nuošalioje kaimo sodyboje, tačiau viso to palikimas girdisi tik viename albumo kūrinyje „Šaukiu liūtį“, kuris nemanau, kad kažkuo žymiai išsiskiria iš kitų. Kūrinių tempas ir aranžuotės gana vienodai teatrališkos: rami įžanga pradžioje virsta į kulminacinę agoniją pabaigoje. Iš šito konteksto iškrenta tik trumpa ir išmintinga „Išmintis“.

Reziumuojant galiu pasakyti, kad, nežiūrint į tai, jog galėjo būti ir geriau, Aistės ir Skylės „Povandeninės kronikos“ liks mano lentynoje, nes Daiktas vertas tų pinigų, kuriuos sumokėjau ir gali vadintis tuo vieninteliu lietuvikšos produkcijos albumu, kurį verta šiemet nusipirkti.

p.s. Visgi, žvelgiant į albumo nugarėlę liko atviras klausimas, kodėl nepavadino šito darbo „Natūralaus grožio esmė“?

p.p.s. „Povandenines kronikas“ Aistė ir „Skylė“ įspūdingu koncertu pristatys 2007 m. lapkričio 28 dieną sostinės „New York“ klube, kuriame, žinoma, bus ir Marijonas. O kaipgi kitaip: jeigu neskambės “Meilės duetas” ir “Atsisveikinimas”, tai ko ten eiti? (va čia aš jau su ironija).

Paklausyti: „Šventaragis“ , „60“, „Jūržolių šokis“, „Teogonija“.

Albumo pristatymo įspūdžiai čia.

43 komentarai

  1. ne sutapimas, o planuota specialiai tai padaryti iki ryt ir kartu paanonsuoti albumo pristatymo konca. O sekantis irasas bus karusele tad nesijaudink :D planuoji varyt ryt?

  2. o as jau galvojau gal ka kita pakvietei, kad taip ilgai delsi :roll: bo va ka tik suzinojau, kad kaip buvo zadeta sio CD dovanu kaledoms negausiu, tad reikia eiti paciai pirkti :(

  3. ane.. nu matai, man kazkaip labiau pasiseke negu tamstai. va tik uzsiminiau pirmam pasitaikiusiam ir is karto pasiule :oops:

  4. matyt, kad reikia :) perskaičiau lygiai vieną eilutę iš pavadinimo.

  5. ai, žinai, negražu taip :)
    tu geriau padaryk, kaip autorius – nusipirk cd, tik skirtingai negu autorius padovanok cd kam nors – dovanojimo džiaugsmas atpirks albumo kainą su kaupu ;)

  6. Vakar „padovanojau“ sesei ir jos vyrui sita koncerta, pasaugodama ju vaikucius, nes jie atvyko net is kito miesto paklausyti sito koncerto, as grauziausi nagus, kad negaliu paklausyti sito koncerto, bet atpirko visas grauzatis tas „neuzsidarantis“kompaktas(parnestas su parasiukais:), kuri darbe klausau non stopu-man tai ne monotoniska muzika, o tiesiog kazkas savo, mielo ir artimo sirdziai, kaip ir „Babilonas“. tikiuosi artimiausiu metu nueiti i Tamsta ir paklausyt, tai ka praleidau vakar…

  7. esi kazkas panasaus y pasikelusy avina, mananty kad tavo nuomone kazkam labai svarbi.

  8. Gera (teisinga) recenzija. mano įspūdžiai labai panašūs. Nustebino tik „Eliziejaus laukai“, visa kita labai miuzikliška, nors patiko „Šventaragis“ man…

  9. Standartinis kritikas, iškeptas pagal vadovėlines nuorodas – sudirbti į miltus tik tam, kad gale pasakyti, kad tai geriausias šių metų albumas. O autoriaus strigimas senuose 1994 metuose keistai laikomas teigiamu dalyku, kai tuo tarpu Jūratės ir Kąstyčio atspalviai albume – jau trūkumas. Tai visgi, autoriau, reikia būtinai visiškai naujo albumo, ar būtinai seno? Ir galiausiai, reklaminė kampanija tikrai nėra didelė, tikrai nelengva nusipirkti albumą, vadinas galima padaryti išvadą, kad autorius pirko albumą, nes mėgsta kokybišką muziką, nes mėgsta grupę Skylė, nors viešai afišuoja, jog be Aistės grupė buvo pilnesnė ir geresnė. Kritika nuskambėjo „falšyvai“.

  10. kritika: kurio nors darbo vertinimas, nagrinėjimas, aptarimas ir neigiamumų iškėlimas.
    menas yra subjektyvus dalykas, kaip ir jo kritika. bet šiuo atveju svarbiausia yra pastebėti skirtumą tarp aklo fano (LM) ir fano-kritiko, kuris prieš pasakydamas, kad tai vienas geriausių metų albumų, sugeba pažerti gerą saują kritikos. aš visuomet laikausi nuomonės, kad jau kas, kas, bet grupės fanas turi keleriopai didesnę teisę iškritikuoti mėgstamos grupės albumą negu bet kas kitas.

  11. O man tai patiko sita citata:
    „Ir galiausiai, reklaminė kampanija tikrai nėra didelė, tikrai nelengva nusipirkti albumą..“ – nu zinot, cia tai jau briedas absoliutus. as jau nei to TV faktiskai neziuriu, nei laikrasciu neskaitau, bet sito albumo reklama tai matau kur tik akis bepasukciau.. Net mano kieme ant stulpo kabo plakatas, Delfyje didziausias baneris, per televizijas speju klipa pamatyti vos isijungos vienai laidai. Tai kur jau cia reklamine kompanija NE didele. Nu aisku ne tokia kaip Zvonkes, kuri prasinesa per visas bulvarines ne tik laidas bet ir laikrascius del del kiekvieno š.. Bet turint omenyje tai, kad grupe kuri nedainuoja tokiom jau plačiom masėms kaip Rimiškis, šis albumas tikrai gerai pareklamuotas. Apkskritai prie visos tos placios reklamos, dar pamacius ant albumo nugareles ir koncerto vietoj remejo didziausia logotipa, man pasirode, kad kazkas labai gerai si karta padirbejo su vadybiniais/prodiuseriniais sio albumo isleidimo reikalais.

  12. arba kažkas kiek prastai.. turiu omeny didžiulį rėmėjo logotipą ant albumo nugarėlės – tas pats, kas š išmozoti. ar nebūtų pakakę į vidų įdėti papildomą knygutę, lankstuką? kaip supratau, ten produktas labiau moterim skirtas, bet bent jau aš pajutau natūralią atstūmimo reakcija jam.
    čia tas pats, kai albumo pristatymo metu aistė dainuoja – pasakoja istorija, o ant scenos užlipa garsistas ir patikrina mikrofoną: viena, du. jam tai nusispjaut ant tų menų – jis dirba savo darbą. taip ir su tuo iš p raidės..

  13. Pauliau, remejai sazines neturi, o Lietuvoje meno mecenavimo tradiciju visai nera, tad tokiu atveju kai logotipas lyg koks kleckas uzmestas ant tipo matomiausios vietos, yra is tikro dar daug. Is savo profesines patirties zinau, kad buna kur kas dar baisesniu reikalavimu is ju puses, ir kartais tos paramos priemejai daugiau vargsta igyvendinami remeju igeidzius, nei dziaugiasi ta parama kuria gavo is ju.. Na nesakau, kad butinai tai turejo nutikti Skylei, bet siuo atveju gal tiesiog ivardyciau ismoningumo trukuma, kaip galejo teisingiau ta remeja pareklmuoti, o ne tokiais tiesmukais metodais. bet nezinom ir ko norejo patys remejai ;)

  14. si penktadieni mokytoju namuos bus koncertas :) jee. bilietai 15 – 20 lt. va :) iki pasimatymo :)

  15. Nelabai linkusiam į kultūrines aktualijas mano darbe, pasirodo, visi girdėję apie šį muzikinį projektą. Tai dabar mano dėka sėdi daugelis ir klausosi kabinetuose bedirbdami…

  16. O aš turėjau mintyje labiau tai, kad nepaisant albumo pastebimumo, su prekybos centrais tikrai nedirbta – reklamuoti reikia pirmiausia ten, kur vyksta pats pirkimo procesas :) Čia panašiai su bet kuriom prekėm -turi eiti, siūlyti pateikimo būdus, tikrinti, ar prekių yra, ar matomai išdėstyta, o kadangi prekybos centruose elemantariai sakant to albumo nėra, tai kas iš tos reklamos per TV ir ant stulpų? O ar aš fanas, tai gal per daug ankstyvai nusprendėt. Man tarkim Babilonas neįtiko tuom, kad labai nevientisas albumas. Seni albumai man per daug mėgėjiški, ir t.t. O šis albumas man pats tas – vientisas, nuo pradžios iki galo, išbaigtas. Ir viskas, ko galiu norėti, kad sekantis albumas (už kiek metų jis bebūtų) būtų visiškai skirtingas, o ne kartotų kažkurį ankstesnį kelią. Tai ar aš tikrai jau toks fanas? Gal labiau kokybiškos muzikos fanas, nes pasirinkimas Lietuvoje labai skystas… Būtent todėl manau, kad daugiau grupė būtų laimėjusi ne Perfectil reklamą užsikabinusi, o galbūt padirbėjusi su prekybos tinklais. Koncerte dar tas kabantis šašas netrukdė, bet ant albumo tai šiek tiek jau rėžia akį… Iš kitos pusės, mes nežinom – gal grupė maksimalistinių tikslų sau ir nekėlė, ir labai gali būti, kad savo tikslus visus jau pasiekė. O gaila – norėtusi, kad Jurgos, Skylės muzika išmuštų iš galvos nors vienam kitam visokius Merūnus, Radžius.

  17. reklamuojam! Gal atsiras papildomai nusipirksiačių CD…
    O kaip bus koncertai, tikrai gali vienu kitu lankytoju jie pasipildyti…
    Taip ir išmuš iš galvos tuos… (tik nereikėtų Merūno gretinti su Radži. Aišku, repertuarinis badas jį žlugdo, bet, gal atras ir jis savo „skylę“…)

  18. LM, gal ir per anksti apie tavo faniškumą nusprendėm, bet skaitant ir suvokiant, kad esi girdėjęs visus jų albumus, tikėtina, kad nelabai suklydom.Kaip ten bebūtų, menas yra subjektyvus dalykas ir pykdami ant kritiko, kad jis nusišnekėjo ar panašiai, ir patys esam labai subjektyvūs. O turėti savo nuomonę (ir ypač ją pasakyti) yra labai gerai.

    Kas dėl reklamos. Nesu tikras. Aš pamačiau visą miestą nusėtą jų reklamom ir iš karto susidomėjau. Tiesa, informacijos pasinėriau ieškoti į www ir nieko nepešęs apsiraminau iki koncerto. Bet va ieškoti, lėkti į maisto prekių parduotuves – net neturėjau minties. Man tai buvo panašiau į garsų pranešimą SKYLĖS fanams – ei, naujas albumas jau yra, eikit ieškot, o ne masėms, kurioms giliai ant šių veikėjų kūrybos nusispjaut. Ką ten nusispjaut – jie net nežino apie ką kalbama :)

  19. Tai kad yra tokių žmonių, kurie perklauso pačiupinėja viską, kas pasitaiko. Todėl viską ir esu girdėjęs. Pažįstu tikrų fanų, gal todėl ir pats domiuosi labiau šia grupe, nei paprastai.
    O kritika yra gerai. Tik sunkiai suvokiama, kai geros muzikos mylėtojas nepatenkintas praktiškai viskuom albume, bet gale pasako, kad tai yra Daiktas :) Vat šitie du dalykai ir nesusisieja man. Juk jei nepatinka, tai taip ir parašai, be jokių išlygų, ir dar tokių skambių. Suprantu, nenorėjo pasakyti, kad neverta pirkti, neverta domėtis šia muzika, bet pirma kritikos dozė nuteikia būtent šitaip, ir greičiausiai atspindi tikruosius „fano“ jausmus :)
    Kritika būna arba teigiama, arba neigiama, arba neutrali, bet ne abu kraštutinumai greta.
    Nuo kada prekybos centrai maisto prekių parduotuvės? Lyg ir išaugom iš tų tarybinių laikų. Kiek Kaune muzikos parduotuvių? Viena? O kie prekybos centrų? Supratot, pasiekiamumas tikrai menkas. Vilniuj tikiu, kad lengviau nusipirkti. O aš gyvenu Kaune. Be to, įvertinkit kiek žmonių gyvena miesteliuose, kur artimiausia parduotuvė autobusu su persėdimu..

  20. gerai, kad supratot apie „naturalaus grozio esme“. ale rimtai kai neskoningai padare ta reklama.

  21. „Kritika būna arba teigiama, arba neigiama, arba neutrali, bet ne abu kraštutinumai greta.“
    Kadangi tai yra netiesa, tai toliau į diskusijas ir nesivelsiu :) Man irgi kartais tenka apie mylimus atlikėjus pasakyt, kaip labai jie nusivažiavo ir.. Vis tik galų gale konstatuoti, kad tai vis tiek n kartų geriau negu visa kita, ką geriausio išleido kitos grupės.

    Taip, taip, išaugom. O gaila.. Kaip ten bebūtų, CD pirkt važiuoju į muzikos parduotuves. Tą patį darydavau ir tada, kai gyvenau Kaune ;) O žmonių klausančių bet ko yra labai mažai. Dar mažiau yra mokančių už beleką pinigus ;)

  22. to LM
    Matai, kartais atsitinka ir taip, kad jei turi gera remeja, albumo pardavineti kaip ir nebereikia :D Uztenka pasilikti draugams, dedziams ir kitiems giminaiciams, koncertuose ir „bomboje“ keleta išstatyti del padorumo ir vsio..
    aisku galejo atsitikti ir taip, kad prekybcentriuos tie albumai buvo, bet reklamine kompanija buvo tokia efektyvi, kad iššlave viska vienu ypu ir dabar jau kepa antra tiraza :)
    Siaip pamenu dar kaip pats Bliuvšteinas pasakojo, kad su CD prekyba prekybcentriuose yra labai sudetinga. Nes kai baigiasi tam tikri paklausus CD specializuotose parduotuvese, tuomet vadybininkai skambina ir uzsako nauja partija is gamintoju/leideju. O vat su prekybcentriais tai vargas. Nors pats eik ir deliok kas diena i lentynas ten tuos savo CD. Nes ten visiems giliai dzin, kad taviskis jau seniai išpirktas ir nors dar guli kelios dezes sandelyje, niekas to nepastebes ir tuo labiau nepasirupins ar neuzsakys atvezti partija nauju.. O kam – juk pilna lentyna visokiu kitu Radziu ir Patruliu :D Ateis po savaites ar dvieju pildyti iš naujo visas CD lentynas, tada gal suras ir ištrauks dienos švieson kažkur dulkstancius ir tavuosius..

  23. Na daugiau mažiau visgi sutinku su argumentais :) Pirmas atsiliepimo skaitymas pasirodė gerokai atšiauresnis, nei paskesni :)
    O su CD prekyba faktų prekybos centruose gal ir nežinojau, bet tai tik patvirtino mano spėjimą pagal tai, ką girdėjęs esu apie kitokių prekių bėdas centruose. Taip, didelis vargas, kurį galima išbandyti nebent vos keliuose prekybos centruose, ir tai, kiek žinau, labiausiai nuo prekybos centro vedėjos gerų norų priklausys. Vadinas, reikia daugiau pristatymo koncertų :) Gaila, tik kad tokių išbaigtų repertuaru ir sudėtimi koncertų greičiausiai nebus jau nei Kaune, nei kur kitur. Yra skirtumas nemenkas tarp lapkričio 28 d. koncerto efekto ir akustinių koncertų lyriškoje aplinkoje.

  24. sveiki, as tai tik noriu pasidziaugt gerai padaryta muzika. tikrai susikaupe Radzeviciui minciu:)o ir siaip, albumas tikrai geras, na, o reklama yra reklama;) omg!

  25. na toks keistas albumas..kartais norisi pasiklausyti ka=ko tokio.
    labiausiai patiko man :teogonija,eliziejaus laukai.

  26. Atgalinis pranešimas: Eko-karnavalas | #4 « EKO((b))logas
  27. Zinot nusipirkus si muzikini albuma isties esu dziugaujanti ir netveriu dziaugsmu. Fantastiska.Melodinga. Nuostabu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.