ALINA ORLOVA – 88 [2015]

frontAkivaizdu, jog 2015-ieji bus derlingi vertingais lietuvių atlikėjų įrašais, tarp kurių privalo pakliūti ir Alinos Orlovos „88“.

Gaila, jog neteko sudalyvauti gyvame albumo pristatyme, tad atgarsiai apie Alinos „suelektrikėjimą“ kiek buvo išgąsdinę, tačiau nerimauti nėra pagrindo.

Studijiniuose „88“-iuose Alina vis dar sava ir iš karto atpažįstama tiek iš vokalo tembro, tiek iš skleidžiamos svajingos, ramios ir lyriškos atmosferos.

Šį albumą kaip ir prieš tai buvusius „Laukinis šuo dingo“ ir „Mutabor“ prodiusavo Aurelijus Sirgedas. Reikia pasakyti, jog jam dirbti su Alina visai sekasi – net tas, dabar iš akustinio į elektroninį, pakeistas muzikos fonas nerėžia ausies, neužgožia Alinos ir teka kaip ir anksčiau neįmantriai, raminančiai bei lengvai. Tiesa, dažnai monotoniškai ir skirtinguose takeliuose lyg su tuo pačiu nugrotu fortepijoniniu leitmotyvu.

Alina vėl dainuoja trimis (lietuvių, rusų, anglų) kalbomis. Ir ji visomis skamba. Kartais net lyg vaikiškesnė PJ Harvey („Day“) ar Tori Amos kaimynė („Share My Disease“).

Dešimt kompozicijų per penkerius metus, trys tekstai pagal svetimas, tačiau neįprastas rašytojų – Oscaro Wilde’o, Williamo Blake’o, Alano Wattso – eiles, lyg ir sufleruoja, jog su tekstų kūryba Alinai ne pyragai, bet poetiškajai „88“ pusei nėra ką prikišti. Klausau ir bandau pagauti tartum elfiško dainavimo frazes, bandau iššifruoti esmę, nes nuojauta kužda, jog jos čia netrūksta. Tiesa, kol kas ta esmė susiveda į ant liežuvio galo jau įsirėžusį „duok man meilės gabalėlį“ iš „Spindulėlio“, bet iš lėto albumas skleidžiasi ir kitomis eilutėmis, tik dar reikia laiko joms susidėlioti į vientisus paveikslus.

Gan vientisą nuotaiką kiek sujaukia teatrališka, papsichodelinta „Day“ ir šoklesnė sintezatorinė „Good Night“. Bet tai yra gerai. Neleidžia tai dvigubos begalybės upei nusekti.

Žodžiu, turime dar vieną muzikos albumą, kuriuo galime drąsiai reprezentuoti Lietuvos muziką pasaulinėje rinkoje. Ačiū, Alina.

ps. Ar tik aš girdžiu „Share My Disease“ kažką iš Bruce Springsteen („Secret Garden“ ar „I’m On Fire“), o klasiškoje „Drift“ – Šuberto „Ave Maria“?

8 komentarai apie “ALINA ORLOVA – 88 [2015]

  1. Su Alina mano santykiai kartais būdavo labai geri, kartais- visai nekokie, bet „Sailor“ praklausiau nebežinau kiek kartų:)

  2. Man Sailor primena Rasabasa. Ir šiaip 88 muzikoje trūksta originalumo.

  3. Jau pirmame albume buvo ryškios plagi(j)avimo tendencijos. Kas tęsiasi ir iki šiol. Tskant kaip ‘grafomanas negali nerašyti’ taip ir ‘lakštingala negali nečiulbėti’. Bet kad tas čiulbėjimas labai jau vienodas ir monotoniškas.

  4. prisiklausius albumo ir apsilankius „naujosios“ Alinos koncerte, įspūdžiai tokie:
    ėjimas link tradicinio, pilno sastato grupės yra aiškiai labai teisingas. lyginant koncerto pradžią, kuomet ji grojo senas dainas senajame amplua (viena prie fortepiono) su vėlesniu muzikantų prisidėjimu (būgnai, gitara, sintezatorius ir kt. mygtukai), pradžia skambėjo net kiek nykokai. tiesa instrumentų kiekis viršijo muzikantų ir, bent jau man, atrodė, kad galėtų viskas skambėt dar išraiškingiau, dar pilniau, jei kiekvienas dirbtų vieną darbą. gal šioje vietoje aš ir klystu, tačiau tos gražios melodijos, kurias girdžiu naujam albume, gyvai tikrai nebuvo taip gerai perteiktos (spėju čia ir garso operatoriaus, beje to paties A.Sirgedo, darbas lemia). kita vertus, buvo senesnių dainų, kurios dabar, su pilnesniu akomponavimu, įgavo daugiau spalvų, skambėjo galima sakyti net visai rock’avai. ir dar, pabaigai – vaje kaip Alinai sunkiai sekasi bendraut su publika! mergaitė jau 10 metų ant scenos, bet toks įspūdis, kad vis dar baisiai sarmatijasi. na bet tokia jau ji yra, tokia matyt ir liks. šiaip ar taip, ačiū jai.

  5. Alinos klausiau nuo tada, kai ji dpoezija.lt tinklapy savo Vasarį ir kt. buvo įkėlusi ir veik niekas jos nežinojo (paskui uoliai klausydavau gyvai, kai ji pradėjo koncertuoti, tose prigrūstose Kauno dramteatrio ankštose salytėse ir erdvėse, kuriose niekad nebūdavo kuo kvėpuoti) Tuom noriu pasakyti, kad labai įdomu stebėti visą vyksmą nuo pradžių tą „kelią“, pokyčius (iš pradžių labai vangius ir lėtus, o paskutiniu metu veik ryškesnius). Labai ilgai sąmoningai atidėliojau šio naujo albumo perklausą, nes bijojau, kad bus kažkas kitoniško ir nuoširdžiai abejojau, ar bus išlikęs tas pradinis „aliniškumas“. Manau, tokį įspūdį suteikė visur jau atgrota ir bent man kaip reikiant spėjusi atsibosti daina „Sailor“, kuri man iš viso albumo tai nei šiaip nei taip. Tiesiog nelimpa gal ir tiek. O mano baimė buvo ne visai nepagrįsta. Liko ir išmylėtas, amžinuoju galintis vadintis pianinas. Bendra, kaukianti nuotaika yra išlikusi. Aišku, tas monotoniškumas yra, ir jį kaip reikiant sukuria new electro style, bet juk monotoniškumas pas Aliną visad buvo. Man jis patiko, o dabar jau kaip kada, gal vidutiniškai patinka. Ir tos melsvos-žalsvos-melancholinės, tokios paplaukusios spalvos muzikoj liko.
    Labai daili pabaiga su Share my desease ir Drift, uuu. Žinoma, kad ką nors primena, bet nesukelia jokių asociacijų (juk ant tų pačių standartinių akordų derinių kiek melodijų sukurta. Tonika, dominantė, subdominantė ir so on – sena schema kaip pasaulis. Tam, kas ten plagijavimu švaistosi, tai siūlyčiau pasidomėti pagrindiniais harmonijos ir kompozicijos principais.)
    Alinai tuo tarpu norisi linkėti tik dainuoti ir kurti toliau.

  6. Šauniai koncertas atrodė SOSTINĖS DIENOSE. Ankstesnioji Alina jau buvo atsibodusi. Klausiau liepą Palangoje jos mono – tikrai kad nebeįdomu…
    O su gera grupe ir galingu įgarsinimu – ryškiai kitokia Alina.

  7. Alinos Orlovos albumas 88 yra unikalus Lietuvoje, savo kompozicijomis ir aišku unikalia atlikėjos charizma ir balsu. Šis albumas yra įdomus ir jau perklausytas nekartą. Klausant cd man asmeniškai kiek kliūva garso inžinierių darbas, garsas sausokas. Taip pat, norėtūsi, kad atlikėjos akomponavimas atsiribotų nuo sintetinių garsų, tokių kaip sintezatoriaus kuriamas dirbtinis garsas. Labai norėtūsi, kad Orlovos grupę sudarytų tik žmonės grojantys gyvais muzikos instrumentais, be muzikinio „E621“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.