ALINA ORLOVA – Mutabor [Monaco; 2010]

Sako, jau antrą savaitę tai perkamiausias lietuviškos muzikos albumas „Bomboje”. Turbūt tai turėtų džiuginti? Ir visgi, po „Laukinis šuo dingo„, po žiniasklaidoje plačiai aprašytų sėkmingų pasirodymų Rusijoje, Prancūzijoje, Anglijoje tikiesi vėl ryškaus žingsnio į priekį, kaip buvo nuo lyrinių baladžių prie „Dingo”.

Albumą anonsavęs singlas „Šilkas” nuteikė tikrai taip – įdomu, gražu, neįprasta, vokalo ir aranžuočių eksperimentai – tęsiami. Bet singlas – tai viena kregždutė, o kaip dėl viso pavasario? Mano kuklia nuomone – gerai, bet ne puikiai. Klausyti tikrai malonu, tikrai yra ką (nors „Šilkas” ir labai gožia kitas dainas, jos jaukinasi sudėtingiau), bet jeigu tikėjausi, kad „Mutabor” bus trečias žingsnis, tai greičiau antras su puse, o gal net su ketvirtadaliu. Nes – pirma, tekstai pradeda nykti, tiksliau – lieka tik jų trupiniai, po vieną ar pusantro posmo.

httpv://www.youtube.com/watch?v=-8Cy9PPW2Og

Širdis

Jeigu ilgitės „Ramumos” (aš – ne, man duokite „Vasarį”), bus liūdna. Antra, silpniausios albume, vėlgi, mano kuklia kukliausia nuomone, angliškos dainos. Neskamba. Ir – skirtingai nuo LŠD „Lovesong” – kliūva tuo, kad jaučiasi, jog kalba autorei yra svetima ir skamba dirbtinai. Užtat puikios dvi rusiškos dainos, ir, bent jau šiame albume, man susidaro įspūdis, kad Alinai geriausiai sekasi save išreikšti būtent rusų kalba ir jos vokalas bei maniera tam tinka tiesiog nuostabiai, skamba labai organiškai, labai tikroviškai. „Skolzko na ulice – lipko v nutri„, štai ko trūksta ir lietuviškajai albumo daliai, kuri, išskyrus „Šilką”, miela, bet nepritrenkianti. Be „Šilko” labiausiai įstrigo turbūt „Amerika” – sakyčiau, trumpos dainos etalonas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=jn-j67aVV_I

Vaikelis

Reziume: gražu, bet norėtųsi daugiau … „Šilko”.

httpv://www.youtube.com/watch?v=2BF4I6hBwBs

Šilkas

Tekstas: Justinas Žilinskas

fb-share-icon

6 komentarai apie “ALINA ORLOVA – Mutabor [Monaco; 2010]

  1. Kartais apima atitinkama nuotaika, o galvoje ima suktis tam tikros dainos melodija, žodžiai. Žinai, kad esi lietuvis ir realiai niekada neseki apie ką realiai tie užsieniečiai dainuoja, bet va ateina laikas ir patikrini. Ir tada bach per smegenis – būtent apie tai, kaip tu jautiesi. Nesumeluota muzika yra būtent tokia – nesumeluota. Ir jai visiškai nesvarbu dvi eilutės tekstų ar devynios, tik pianinas ar visas simfoninis orkestras. Vienas meilę gali nupiešti dvitomiu, kitas be žodžių – paveikslu, skulptūra. Toks man ir šis Alinos darbas – puikiai perteikiantis emociją, jausmą ir tam man nereikia niolikos eilučių aiškinamųjų tekstų (tiesą sakant, man jos kelių eilučių „Licharadka” šiuo metu lenkia ir „Šilką” ir visą jos likusią kūrybą). Šia prasme išskyrus „Ameriką” (kuri puikiai skamba koncerte, bet visiškai iškrenta iš konteksto albume), albumas yra kone tobulas. Visi jo minusai man tėra bandymas padaryti jį universaliu, kad čia ir dabar galėtum ir anglakalbiams duot paklausyt, ir Rusijoj pagrot. Bet tokia yra realybė ir net pripažindamas, jog man jos rusiška kūryba irgi atrodo labiausiai vykusi, jeigu ji būtų dainavusi tik rusiškai, vargiai mes šiandien apie ją ką nors žinotume. Reikia atiduoti duoklę ir angliškiems tekstams – turim suprasti, kad reikia ir jų, nors ir man būtent ši kalba bent jau šiame albume skamba mažiausiai kabinančiai ir būtent emocionaliai, ne dėl kalbos dalykų.

    Reziumuojant – 100% progresas nuo ankstesnės kūrybos (nežinau, kuriuo aspektu galėčiau lyginti su ankstesniu albumu) ir 9/10 bendras įvertinimas. Žinoma, Alina vis dar yra Alina, o ne Elton John, bet tai jau savito braižo, ypač vokalinio nuopelnas, o ne tai, kad ji kartojasi ar panašiai. Taip ir toliau! Ir nepamirškit elementarios logikos/tiesos – jeigu norit, kad tam tikras atlikėjas kurtų toliau, nusipirkit jo albumą. Šis labai dailiai išleistas, beje.

    1. sutinku su tavim zmogau. Man ir atrodo kad kai ji dainuoja rusiskas dianas..atrodo kad ji naturaliai jom atiduoda daugiau duokles. O gal ir ne…nezinau.

  2. O kuo jau „Amerika” iškrenta iš konteksto? Man tai kaip tik absoliučiai Aliniškas gabalas, būtent pramušantis savo isterine emocija ir taip labiausiai priartėjantis prie albume esančių rusiškų dainų. O dėl tekstų, norėčiau patikslinti štai ką – trūksta jų ar ne, turbūt skonio reikalas. Bet įdomumas turbūt tas, kad rusiškos dainos turi pilnus tekstus, tekstus – istorijas, ką ir turėjo ankstesniosios Alinos baladės, o dabar lietuviškos dainos to nebeturi. Turint galvoje, kaip Lietuvoje geroje muzikoje yra sudėtinga su geru tekstu, mane ši kryptis liūdina. Tik tiek.

  3. man tai didžiausias nusivylimas buvo, kad albume neradau „Zmeika”.

  4. perklausiau albumą ir anksčiau išreikšti nuogąstavimai dingo, tarsi ir nepajutau, kad dėl daugiau muzikos būtų palikę mažiau teksto. žodžiu, kaip LIETUVIŠKAS albumas – tikrai geras. tik, jo, angliškos dainos kažkaip kliūna…

  5. Kokia nesamone kai kazkas bando pritemti tai kas nera. Toks vaizdas kad Alina kazkaip norejo tas angliskas dainas ”padaryt” skambesnes (??). Man pavyzdziui Lovesong yra faina dainuska, bet ”Anyway” yra SUPER daina…super. Svarbiausia emocija kuri ateina su daina, o ne eiluciu ir zodziu skaicius. Koki mena jus isivaizduojate? Su atatinkamais parametrais??? :D
    Antras albumas yra brandesnis. Laisvesnis. (GAl???) Neznau del laisvumo. Laukinis suo laisvas ir labai jaunatviskas albumas. Mutabor rimtesnis ir turtingesnis instrumentu prasme…bet emocijos puikiai ispildytos. Kaip ir pirmas taip ir antras albumas super. Nezinau kiek ten tu koju toliau ji paejo…man tai visom keturiom o gal ir daugiau. Ji yra Alina Orlova…nebus ji niekas tik ji pati. Taip kad arba dziaukimes ja arba bekim kur i laukus ir dainuokim savas dainas :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.