Britų rokeriai toliau žengia kokybiškiausio lyriško nupopsėjimo keliu. Įtariu, death metal gerbėjai jau seniau išbraukė grupę iš mylimiausių gretų, tačiau tuo pačiu Anathema pritraukia naujų klausytojų, kuriems pirmieji kolektyvo įrašai gali įvaryti lengvą šoką. Aš sakyčiau, kad sprendimas žengti atmosferinio progresyvaus roko keliu pasiteisino su kaupu – „Weather Systems” yra albumas, kokio Anathema dar neturėjo. Jie niekada nebuvo tokie lyriški, harmoningi ir subalansuoti plačiai auditorijai, netgi prieš tai pasirodžiusiame coldplėjiškame „We’re Here Because We’re Here” (2010).
httpv://www.youtube.com/watch?v=4lasmdXG5p0
Untouchable (1 ir 2 dalys)
Puikūs tekstai, spalvingos, nestokojančios kulminacinių momentų aranžuotės, vivaldiškų metų laikų koncepcija, nuosaiki brandi visuma ir nepakartojamos kompozicijos: dvidalė „Untouchable”, audringa elektroninė „The Storm Before the Calm”, ambientiškai progresyvi „Internal Landscapes” verčia naująjį albumą reitinguoti labai aukštai. Tik eilinį kartą lieka kartėlis dėl jau dešimtmetį grupėje esančios Lee Douglas, kurios balsas grupei suteikia plačią puokštę įvairumo, o eksploatuojamas labai retai – Vincentas Cavanaghas greta jos skamba gan monotoniškai ir jau pabodusiai.
httpv://www.youtube.com/watch?v=EokdGEfQb0k
„Internal Landscapes”
httpv://www.youtube.com/watch?v=lY0EL6cFhCg
„The Storm Before the Calm”
ps. Anathema pagrindinės grupės smuiku grieš šiemet įvykstančiame „Velnio akmenyje”, kur norėtųsi išgirsti daugiau „eterio”, mažiau metalo.
