Andrew Bird į pasaulį paleidžia dar vieną pristatomąją dainą iš albumo „Armchair Apocrypha”, o aš prie progos jį (albumą!) dedu įpirkinių krepšelį – matyt iš ankstesnio bus iškritęs. Gal ir nevykęs palyginimas, bet greta Birdo, Sufjanas (Stevensas) man permatomas kaip trijų litrų stiklainis. Užmeti Dievo prizmę ir tekstai prieš tavo akis nušvinta kiek kitoje šviesoje. Kartais net ir to nereikia.. Kaip ten bebūtų, aš abu traukiu iš tradicinio priskyrimo dainininkų-dainų autorių (singer-songwriter) kategorijos ir keliu prie dainininkų-istorijų pasakotojų/autorių (singers-storytellers). Jiems visai nebūtina užstrigti 2-1-1-1 stiliaus posmelių su priedainiais vergijoje – jeigu reiks, sukurs šedevrą ir be pasikartojančių motyvų.

[myspacetv 16001163]

Aišku, to pasekoje kartais gaunam kažką panašaus į „Imitosis”. Knistis tokiame tekste tiek pat lengva ir malonu, kaip Tarptautinių žodžių žodyne (skonio reikalas). Pataisykit, jeigu klystu, bet man visa tai – ironija iš bandymo viską paaiškinti moksliškai, net gi artumą/meilę: „That what’s mistaken for closeness is just a case of mitosis”. Žiuri į tuos vabaliukus, kurie turėtų atsakyti į visus klausimus ir šypsaisi/šaipaisi galvodamas kaip tai žemiška/žema, nedvasinga. Galbūt…