Įvyko vakar (kovo 13 d.). Jau dabar jį galima įsigyti muzika.sp.lt puslapyje arba, jeigu esate „Omnitel” klientas, po 19 d. turėsit galimybę jį gauti nemokamai. Labiausiai nuskriausti lieka „senamadiško” formato – CD gerbėjai. Na, tie, kuriems albumą būtina pačiupinėti. Pastarieji „Geltona. Žalia. Raudona” galės įsigyti tik koncertų metu. Smagu tik tiek, kad koncertų nusimato gana daug.
Andriaus mintys po titulinės albumo dainos pasirodymo neliko vienišos. Tuomet jis kalbėjo apie internetą, kaip TĄ erdvę, kurioje lengviausia ir gal net teisingiausia perduoti savo mintis, muziką. Albumo pristatymo konferencijos metu šios mintys buvo pastiprintos – kartais tiek, jog atrodė, kad Andrius paskutiniu metu per mažai laiko leidžia Lietuvoje (kurios žadinimui skirtas jo naujausias darbas) ir per daug svaigsta nuo pasaulinių interneto trend’ų. Pavyzdžiui, pirmas šio turo koncertas įvyks kovo 19 d. „Second life”. Maža to, kad apie šį fenomeną žino gal tik koks 1% potencialių jo klausytojų, realiai tai („Second Life”) tėra eilinis būdas atimti pagrindinį gyvenimą – čia ir dabar. Kam tas pilietiškumo, sąmoningumo propogavimas, kai tuo pačiu esi skatinamas užsidaryti tarp keturių sienų ir „gyventi”? Akivaizdu, kad Andriui tai nėra problema, bet didžiajai daugumai žmonių – dar vieni spąstai. Į klausimą, kur dingo tinklalapis andriusmamontovas.com, Mamontovas atsako: uždariau, velniop. Kam tie uždari virtualūs namai, kai gali būti ir bendrauti am.frype.lt/, www.myspace.com/andriusmamontovas? Iš pradžių kova prieš TV, dabar – internetas… Arba cituojant žodžiais iš naujo albumo „tos pačios naujienos, tik keičias vardai”. Nors naujas albumo platinimo formatas gali priminti „Radiohead” žingsnį (tai, kaip ir visą kitą „briedą” aplink albumą labiausiai knietėjo minėti „Omnitel” atstovams), yra vienas esminis skirtumas – „Radiohead” leido albumą parsisiųsti visiems norintiems už pačių nustatytą kainą. Čia gi – arba normali kaina, arba dar blogiau: „nejieskokite jo parduotuvese, nes albuma nemokamai gaus visi Omni ID turetojai (dar nevelu jais tapti:)” (citata iš a.m. myspace puslapio). Kuo tai skiriasi nuo „pabalsuok už „Bebro partiją” ir gausi 20 litų”? Beje, užklaustas apie tai, kiek pats mokėjo už „Radiohead” albumą, prisipažino, jog tai nėra mylimiausia jo grupė ir apie albumo pirkimą pasvarstys po to, kai jį išgirs.
Nors „Geltona. Žalia. Raudona.” pristatymo būdai yra originalūs, įdomūs (nors gal ir nesavalaikiai, ir ne man), vis tik jausmas toks, kad Andrius iš dalies ir pats papuolė į spąstus. „Omnitel”. Konferencijos metu jis 545 tūkstančiais „nupjovė” „Omnitel” piaršikų taip stropiai rikiuotas eilutes apie albumo tiražą bei visiškai nesureikšmino taip apgailėtinai brukamo rekordo – „albumą GALĖS įsigyti iki … klausytojų”. Galės, tai dar nereiškia, kad norės, o gaus už dyką, tai juo labiau nereiškia, kad įsigys. Ir būtent ši kukli nepataikymų į komercinio rėmėjo rimą tendencija, leido patikėti, kad Mamontovas šiame projekte eina sau, „Omnitel” – sau. Kad ir priklausomi vienas nuo kito.
Nepasikuklino A. ir visa co. akustiniam sąstate atlikti keletą dainų, kurios „švelniasniam” formate įgavo daug malonesnį ir kontrastingesnį skambesį negu tas, kuriuo alsuoja studijinės versijos. Tikėtina, kad apie „Geltona. Žalia. Raudona.” albumą/ koncertą parašysim, bet pirmas įspūdis – tai muzika koncertam, o ne raudonam foteliui ir ne puodeliui arbatos. Šiek tiek varginantis darbas, nes net ir „Meilės nebus per daug” geras iš dalies todėl, kad albume tokia bene vienintelė. Čia gi – daugybė „Geltona. Žalia. Raudona”. Ir kai grupė truputį nuima tai, ką „Nirvana” padarė prieš gerą dešimtmetį, gaunam „Saldi. Juoda. Naktis.”, tik su kita žinute. Na, kai bandai galvoje prasukti Andriaus solinę/ „Foje” programą, akivaizdu, kad šioje kūryboje svarbesnė žinutė, tekstai, o ne muzikinis apipavidalinimas, kuris niekada neišlipo iš tiesiog gerai, kokybiškai sukaltų garsų.
Ironizuodamas albumų reklamų iš serijos „net 18 naujų dainų” atžvilgiu, Andrius sako, kad jo albume yra 150 dainų, tiesiog jos telpa į 10. O aš pasakyčiau – į vieną. Apie ką? – Jūs žinote. Apie mus. Tave ir mane. Apie tai, kad vos tik kur atsiras straipsnis apie naują Mamontovo darbą, atsiras daugybė žmonių, kurie tiesiog privalės apšikti tekstą komentarais, kuriuose bus daugybė gaidžių. O realiai… Ką tu padarei geresnio arba, ką tu darai, kad būtų geriau?
ne nu.. dar kartą pažiūrėjau secondlife – mamontovo pasišokinėjimai, lyg būtų iš super mario bros. žaidimo – debilizmo viršūnė.
šiaip atmetus tai, kad virtualiai viskas ATRODĖ graudžiai, mums lieka DAINOS. o jos, sakyčiau, dar graudesnės. klausiau ir ašarojau apsigaubęs klaustukais.
Paziurejau ta secondlife, kosmaras :D Negalvojau, kad ten taip viskas „rimtai”. Labai uzjauciu jo „gyventojus” ;)
nerealus koncertas…ACIU ANDRIAU KAD ESI