Animacija. Ar tai eilinis „lietuviško skonio“ nukrypimas?

2007_the_simpsons_movie_0021.jpg

Temą paskatino parašyti svetimų pinigų skaičiavimas. Vienintelis animacinis filmas, pristatytas G-taske – „Simpsonų filmas“ – surinko rodytojams 2 mln. 245 tūkst litų, ir nelauktai paskandino, rodosi neskęstantį šioje srityje garsųjį praėjusio tūkstantmečio kino hitą „Titanikas“. Dirbtinai mėnesiuką palaikyta unikaliai keista Simpsonų šeimynėlė kino teatrų repertuare, gerais 2 tūkst. Lt. išmušė „Titaniką“ iš pelningiausių Lietuvoje filmų sosto. Tačiau Simpsonai ne vieniši mohikanai nešantys kino verslininkams pinigėlius mūsų šalyje. Antroje vietoje jau ne tvirtai įsitvirtinęs „Šrekas III“ – daugiau nei 1mln. 555 tūkst Lt. Įtariu, jog verslininkai irgi dirbtinai palaikys rodomą ekranuose „La troškinys“, nes praėjusią savaitę jis perkopė 1 mln. 500 tūkst.litų ribą. Tačiau „finišo tiesiojoje rekordo siekimas tampa vis sunkesniu, nes dar liko gerų 45 tūkstančių „deficitas“ iki Šreko“. Bet įvertinant, kad per spalį „La troškinys“ surinko daugiau negu 173 tūkst. litų, šansų tapti visų laikų „antruoju“, jis turi realių. Vėliau už minėtuosius LT kino teatrų repertuare pasirodęs „Ant bangos“, praėjusią savaitę taip pat užtikrintai tapo ketvirtuoju 2007 metų filmu-milijonieriumi. Įdomiausia (ar juokingiausia, jog visi šie rekordininkai – aukščiau minimi animacinio kino pavyzdžiai. O dar prisiminkime praėjusių metų hitus – itin sėkmingus Pixar studijos „Žuviuką Nemo“, „Žaislų istoriją“… Ir t.t.

Į buhalterio vaidmenį įsijausti paskatino klausimas – ar čia toks LT publikos „nukrypimas“ dievinti pieštą bei kompiuteriu padarytą kiną (gal tai tokio lygio fenomenas, kaip karšta meilė „atlikėjui“ Radži?!), ar šie filmukai išties geri? Straipsneliu įrodau, jog esu antro atsakymo šalininkas.

Žinoma, tas pajamas lengviausia aiškinti buitiškai – šiems filmams bepigu rinkti žiūrovų kiekius, juk tėvai veda vaikus į kiną. Bet lygiagrečiai užduokime ir klausimą, ar tie tėvai „aukojasi“ dėl atžalų norų ir auklėjimo, ar ima ir kino salėje užkaifuoja dar daugiau už vaikus? Įsitikinęs, paneigti šio fakto irgi nepavyktų…

Dar vienas argumentas, paskatinęs parašyti šią temą, yra tas, jog šį savaitgalį LT ekranuose debiutavo dar vienas stiprus minėtųjų konkurentas, filmas-mixas, t.y. animuotas kinas „Užkerėtoji“ (Enchanted) [žiūrėti trailer’į].

Šešis metus pradirbus prie filmo, sako, jis gavosi nuostabus – betrūksta LT kino teatruose trimatės vaizdo sistemos (ji jau pastoviai naudojama Vakaruose), kad koks dinozauras išlystų iš ekranų ir pakibtų virš žiūrinčiųjų galvų. Netgi jau spėjusi „užsimiršti“ kaip atgyvenusi Walt Disney piešimo technika čia yra „savo vietoje“. Deja per festivalių gausą` dar nesugebėjau papulti į filmo pristatomuosius seansus, tai apie jį daugiau gal vėliau išeis parašyti.

O dabar apie aukščiau minėtus „milijonierius“. Įsitikinęs, kad nesuspėjusieji į paskutinius „La troškinio“ (Ratatouille, 2007) [žiūrėti trailer’į] seansus (kitais metais jau jis tikrai turėtų būti dingęs iš ekranų), daug praras. Filme stebina kūrėjų išradingumas. Mielu filmo varikliu tampa vienas iš labiausiai buityje nekenčiamų padarų – žiurkiukas. Tiesa, kadangi pas mane namuose yra dekoratyvinė žiurkė, tai aš esu visai kitos nuomonės apie šiuos graužikus. Žinoma, kas ką augina, tas tą myli. Tačiau žiūrint filmą, pagrindinio veikėjo neįsimylėti niekaip nepavyks. Visoje žiurkių komunoje, tas jauniklis Remis Dievo yra apdovanotas nerealia uosle. Iš to seka genialus gebėjimas suvokti maisto skonio peripetijas. Siužeto dėka jis atsiduria prestižinio Paryžiaus restorano virtuvėje ir… Paslapčia sukuria neįtikėtiną šlovę šiam maitinimo taškui. Kūrėjai randa nematytų animacijos ir ypač siužeto pasakojimo niuansų. Žiūrisi labai įdomiai ir nuotaikingai. Man ypač įstrigo vedančiojo Paryžiaus maisto kritiko paveikslas. Na akurat pagauta ironija…

Ant bangos“ gal kiek tradiciškesnis siužeto piešinys. Bet pamatyti išties verta. Čia išsiskiria tai, jog veikėjai (pingvinai bei vienas viščiukas bei kiti), piešti lyg įprastai animacinei istorijai, o ji imama rodyti labai nevaikiškai. Jeigu užsimerksi, klausydamas pirmo filmo trečdalio dialogus, manysi, kad žiūri tokį „iškalinėjimo” modernų filmą filme dokumentine maniera. Pirmu kadru ir paskutiniu, autoriai nedviprasmiškai nurodo, kad ekrane vyksta kino filmo kūrimas. Jei tuos pirmus kadrus matė kiekvienas, tai paskutinius, galvoju, pamačiau tik aš.

Ši pasipūtusi frazė pasakyta čia visiškai ne dėl savo ego, ar didybės manijos – paprasčiausia kitų žiūrovų pagal nerašytas taisykles salėje nėra, kada iki „paskutiniųjų” užsibaigia titrai. Ir, kas jau matė, sakau – netikėtai kažkuris iš įgarsintojų aktorių, užplėšia storu balsu bardiška dainą apie šaunią šalį UKĄ (berods tokia, negarantuoju), vėl pasirodo pagrinfinis filmo dalyvis ir išrėžia paaiškinimą, kas čia buvo rodoma. Taigi, kurie dar žiūrės, gal „pakentėsite” ne tokius ir ilgus titrus? Juolab, kad muzikėlė jų metu tikrai faina… Prisideda prie kaifo ir lietuvių įgarsintojai – koks džiaugsmas apima, kada sporto komentatorius užkalba Lino Kunigėlio balsu [žiūrėti trailer’į].

Taip, grynai suaugusiojo mąstymo filmo pradžia (vaikai net nesuspės suprasti kai kurių kalbų ir džiaugsis tik vaizdeliu), vėliau filmas siužetiškai kiek išblėsta, tampa gana trafaretišku ir įprastu holivudinei moralo istorijai. Tačiau autoriai stipriai išlošia, pabrėždami, jog kuria būtent holivudinį filmą filme. Ir žiūrėti nė akimirkai nepabosta. Kadangi tokia situacija su „dvigubu dugnu”, tai jaučiasi, kad kūrėjai jei ir ne parodijuoja holivudą, tai bent ironijos jos tipažams nestokoja. Tai gerokai prideda bonusų, netampant filmui banaliu.

Vargu ar kas turės pretenzijų įgarsintojams. Tikrai padaryta kokybiškai. O amerikiečių animacininkų darbas, jau savaime nepriekaištingas.

Taigi, nesijuokime iš lietuviško skonio ir… eikime žiūrėti šių filmų. Malonumą garantuoju.

fb-share-icon

30 komentarų apie “Animacija. Ar tai eilinis „lietuviško skonio“ nukrypimas?

  1. Mačiau visus paminėtus filmus išskyrus Enchanted. Visi patiko. Smagu, paprasta, gražu. Žinoma ne top jie, bet žiūrėti su kompanija smagu. Net ir animaciniuose, vaikiškuose gali įžvelgti paslėptų daug rimtų ir susimąstyti verčiančių dalykų.

  2. Nu aš nors ir neturiu vaiku, bet esu paziurejus kone visus tavo išvardintus multikus.. Na gal paciu paskutiniu dar nespejau.. Dazniausia i tokius filmus išsiruoši tik kokiu draugu vaiku, ar jaunesniu broliuku, deka.
    Man atrodo, kad panasus filmai Lietuvoje tapo bene populiariausia pramoga i kuria gali leistis su visa šeima. Klausi – kodel? Todel, kad visai šeimai subalansuotu pramogu pasiula nera labai didele. Ir net jei tie filmai nera jau tokie baisiai juokingi ir idomus teveliams, jie bent jau yra padaryti tokio lygio, kad butu šiems pakenciami :) Todel teveliai taip lengvai atveria pinigines kiekvienos lietuviškai igarsintos animacines premjeros proga, nes be Akropolio pramogu, daugiau nera kur nusivesti sestadieni vaikus. O kad dar yra vaikams skirti teatrai, koncertai filharmonijoje bei kongresu rumuose visai seimai – ne visi teveliai juk zino ;) Tad lieka kas arciausia ir patogiausia, o vaikuciams – linksmiausia. Taip ir auginamos tos popcornines kartos :)

  3. Mačiau beveik visus išvardintus filmus, tačiau norėčiau nesutikti su autoriaus nuomone. Žinoma, tai yra subjektyvu, tačiau Ant bangos bei Simpsonai (priešingai nei pastarojo serialas) po filmo paliko tokį „kiek dar pinigų išleisi ant mėšlo?” įspūdį. Pažiūrėjęs šias dvi grožybes pasijutau idiotu, kuris negali valdyti savo pasirinkimo laisvės. Na, bet, kitaip tariant, mokykimės iš savo klaidų. Vaikams šito ateivių šou taip pat nežadu rodyt, nebent jei norėsiu savo vaikų fantaziją sužaloti. Brr… komercija – jos visur tiek daug. Kai yra gaminami pinigai, o ne kuriama tai ką galima pasidėti į savo filmų kolekciją darosi baugu. Netapkime Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiais, kurie valgo viską (tuo pačiu ir mėšlą), ką jiems šeria. Rinkimės atidžiau ir matykim pasaulį savo akimis, juk nesinori patikėti, kad ne mes renkamės ką šiandien žiūrėsime.

  4. Jurgai norėčiau išsiduot, jog prieš kelias dienas visiškai atsitiktinai su dviem tėveliais kalbėjau apie jų vaikus ir teatrą. Taip ir nepamenu: lėlių jie minėjo ar tiesiog kažkokį vaikišką, bet abu reziumavo panašiai – vieno vaikas bežiūrėdamas į baubus ir lietuviškos pasakos realijas apsižliumbė salėje, o kito.. nežinau kodėl, bet sako po pirmo karto net nebežiūrintis to teatro pusėn – kur jau ten jį nuvesi. Ir nesuprask klaidingai, ne kompiuteriai juos pagrobė, bet pats teatras atbaidė.

    O į temą.. Nespjaunu ant gerų/ įdomių dalykų nepriklausomai nuo to ar tai dokumentinis, meninis ar animacinis filmas. Deja, daugelis jų pakankamai gražūs, bet paviršutiniški ir… Vaikiški. Taip, galima atrasti kažko ir suagusiesiems, bet.. Nepamirškim ir to, kad ne kiekvienas suagusiajam skirtas filmas yra geras – ką jau ten bekalbėt apie jo suplakimą su vaikišku. Namuose turiu keletą DVD, kurie vadinas „Šiedevri ruskoj animacii”, tai ten bendrai vargiai bus nors keli filmai skirti vaikams – o vis tik vadinasi animacija. Moralas: animacija animacijai nelygu. Ir jeigu kai kuriuos multikus žiūrėti galima, tai tikrai nereiškia, kad būtina.Bandau prisimint kažką iš „must see” serijos, ką rodė Lietuvoje ir atgaminu tik vieną pavadinimą – „Šichiros nuotykiai dvasių šalyje”. Žinau, ir per jį vaikai bliovė, bet čia jau toks darbas – ne patiems, patiems mažiausiems ;)

  5. Pauliau,
    na man irgi leliu teatras visa vaikyste buvo baisus. Ir tikriausia savo vaikus ten bijosiu vesti :D Bet yra ir nebaisiu teatru. Tikrai esu macius graziu spektakliuku (kai nechalturina) ir „Raganiukeje” ir „Keistuoliu teatre”, „Elfu teatre”. siuo metu neblogus stato V.V. Landsbergis nu ir pan.. Tiesiog reikia moketi atsirinkti..
    Bet sutinku su tavimi, kad lietuviskas teatras vaikams pernelyg intelektualnas su savo meniskom kaukem ir pan. Reiketu pasimokyti paprastumo is teletabiu :)

    Su Tomu irgi sutikciau. Man kartais atrodo, kad visi tie multikai kaip vienas. O ypatingai kai pradeda daryti Šrekas- I,II,III.. taip ir jauti pinigu kalimo mašinos spragsejimus.

  6. Iš Tomo teksto suprantu, kad jis Simpsonų serialą „užskaito”, o ten tiek serijų, kad olialia.. O tiek serialai, tiek filmai yra tos pačios pinigų kalimo mašinos ;)

    p.s. oi laukiam, laukiam, futuramos laukiam :)

  7. Na simpsonus as ir uzskaitau :D O patikek kaip as tuos is serijos „Žmogus voras ISvyksta” ir „Žmogus voras SUgrizta” ziuriu, tai jau tikrai.. bei visus kitus sugrizimus – transformeriu, Žvaigzdziu karu, Blogiu, Betmanu ir pan..
    Na neskaitant keliu išsikirtiniu atveju kai netiketu aplinkybiu deka, ten kazkaip atsiduriu.. :) bet taip ir nesuprantu ka tie suauge berniukai ten randa

  8. terminatorius labai gerai sugrįžo ;) batmanui kurį laiką irgi neblogai sekėsi :) tiesa, tai ne animacija, bet..
    žvaigždžių karų paskutinės trys dalys labai vykusios. pirmos trys (tam tikrai irgi paskutinės) – nelabai.

  9. Iš diskusijų supratau, jog daugelis pasisakiusių po pirmojo komentaro, kalba „iš bendros patirties”, kuri teisinga.
    Tačiau ar matėte „La troškinį”. MAISTO KRITIKO personažas skirtas vaiko protui? Abejočiau. Žinodamas kino kūrėjų nuostatas, įžiūrėjau tame šaržą buvusiam a.aS.Macaičio įvaizdžiui tų kino žmonių akyse, kuomet jis ateidavo įvertinti jų darbus.
    Taip, išoriškai”Ant bangos” lyg didžiai vaikiškas. Bet siūlau – užsimerkite ir paklausykite dialogus. Žargonas tokios kalbelės, jog orientuosis tuose lazdavojimuose toli gražu ne vaikas…
    Nesutikčiau, jog minėti straipsnyje (išskyrus Šreką) filmai vienodi. Jie būtent skiriasi gana stipriu originalumu viens nuo kito…

  10. Mano manymu, cia ir triukas – dialogai suaugusiems, vaizdai – vaikams. Taip sukuriamas kinas visai seimai. Vaikai savaip supranta pokalbius, taciau jiems tuose „filmukuose” svarbiausi vaizdai, na, ir pokstai, kuriuos kiekvienas ir taip supranta pagal galimybes, o tevelius ir kitus paaugusius itikina paziuret varinejamos kalbeles. Kurios nera originalios anaiptol, bet ir ne visai tuscios. O apie Uzkereta tai mazai ka gero galeciau pasakyti. Mano akimis – vienas blogiausiu paskutiniu metu sukurtu holivudisku „multiku”. siuzetas – taip jau iki gerkles istrigus pamote, vejo pamusalas sunelis ir super naivuole misku mergaite/pelene. na taip, tas sprendimas „animuotas kinas” idomus, bet istorija tai fe. nerekomenduoju.

  11. Daugiau tokių „triukų” (ANT BANGOS), kaip parašyta aukščiau…

  12. 80% straipsnių pavėluoti. Čia tai dar galima susidomėti daugiau paminėtais filmais ir paprasčiausiai nueiti pasižiūrėti, pačiam įsitikinti, ar gera/bloga ta animacija…
    O pačio straipsnio apie tą „vestuvinių muzikų” NAUDA ar šviežumas koks? Ne tik, kad nenuvyksi į Rygą jų paklausyt, bet iš viso jie turą užbaigė. Belieka viltis, kad kada nors, kur nors anie papuls į akiratį, ir papasakoti įspūdžiai (žodinis muzikos aprašymas iš principo nonsensas. Tai jausminis dalykas, o ne atpasakojamasis) iškils atmintyje.
    Va, kad būtum ekstrasensas, ir savaitė iki koncerto parašęs, ką patirsi po savaitės – būtų praktiška NAUDA.
    Jeigu ir aprašysiu išskirtinį koncertą, išgirstą/pamatytą šią savaitę, vertinsiu šią misiją skeptiškai. Tik iš galimos perspektyvos, kad gali dar vėl TIE PATYS pasitaikyti perskaičiusių akiratyje…

  13. taip, išsiaiškinkit santykius. kertuk – rašymas apie meną iš esmės yra subjektyvus dalykas, kaip ir pats menas. tai kam apie jį išvis rašyti? kam skaityti kažkieno filmo (vis dar rodomo) įvertinimą, jeigu negali būti tikras, kad autoriaus nuomonė atitiks tavąją? ir, kad ir kaip bebandysi post factum atsiradusį rašinį vertinti skeptiškai, tu vis tiek perskaitysi visas įmanomas recenzicijas apie jį (renginį). šiaip labai gerai jaučiasi, kai žmogus nonsensu vadina viską, kas nonsensas yra jam. o juk net nereikia toli ieškoti pavyzdžių, kaip labai tu klysti – po tomo rašinio susidomėjęs grupe pareiškė asmuo niekada su ja nesusidūręs.

  14. Visai nesupratai mano tezės – rašymas post factum yra nenaudingas praktiškai. Koncertas JAU BUVO. Kas iš to, kad LABAI SUDOMINO. Nebeišgirsi gi…
    Tokiu atveju tik dvasiškai pakylėtas nuo įspūdžio žmogus „nuleidžia garą” bandydamas perteikti savo jausmą kitiems. Protu galima su juo susitapatinti, bet jausmo iš skaitinio nepatirsi tokio, kaip kad kartu su juo būdamas koncerte. Tokia realybė. O tokie rašiniai protiškai įdomūs ir vertingi. Nieko prieš neturiu. Bet nepraktiški. Štai bet kokios nuomonės apie „Užburtą fleitą” – praktiškos. Iki sekmadienio galima nueiti, ir pačiam įsitikinti ar perduodamos recenzento žinios bei „raštiški jausmai” atitinka asmeniškąjį požiūrį. Niekad nerašau apie tai, ko KITAS jokiais būdais negalės patirti pats, pvz. apie Bejart baletą. Greitai nebeliks trupės ir vargu bau ar ji dar atvyks į LT.

  15. Na ir užsivedei, Arūnai, pamaniau tik, kad dauguma iš šitos animacijos jau rodoma keletą mėnesių… O pats straipsnis (turinys) man patiko. Šiek tiek nesmagu, kad tu taip atsiliepei apie mano rašinį.

  16. ne, nu blynas.. manau, jog flashback’as gali paskatinti skaitytoja:
    – nuvykti i aprasyta rengini, jei jsi bus „kartojamas”
    – pasidomet panasiais renginiais to paties autoriaus
    – pasidomet panasiu autoriu renginiais
    – pasidomet apskritai situo blogu, kaip apzvelgianciu idomius renginius apskritai

    ir visa tai yra ziauriai praktiska ir naudinga ir reikalinga. ir turbut rasydami g.era mes to ir siekiame.

    p.s. renginys = koncertas, albumas, filmas, knyga, spektaklis, festivalis ir pan.

  17. As tai i kitu apžvalgas renginiu/filmu/spektakliu žvelgiu kaip i galimybe sužinoti kas vyksta be to, kur speju nubegti ir pamatyti as. Tiesiog informacijos pasidalijimas savo akiracio prapletimui. Ir jei pagal tave Arunai visa tai yra nePRAKTIŠKA tai kaip tu manai kam dirba spektaliu kritikai kurie po visu festivaliu ideda savus vertinimus apie uzsienio spektaklius ir pan.
    Nu kad ir apie ta Bejara, jei kaip visi kalbejo ta baleta mate is baisios tolumos ir to efekto vien del to nepajuto, tai gal geriau suzinojus kokia nuostabi choreografija/technika/kostiumai irasa paziureti is arti nemokant keliu simtu litu uz bilietus? Nu panasiai ir su kitais dalykais.
    beje TomasMi buvo idejes anonsa apie tu Weedingu koncerta dar pries. Galejai parsisiust muzikos, pasiklausyti ir jei patike lekti.. ;) Tai nesupratau kame problema?

  18. Dar kartą aiškinu – Tomo straipsnis vienas iš geriausių čia. Labai informatyvus, nes atsiliepdamas apie įspūdžius per koncertą, autorius prideda ir labai vertingų atlikėjų minčių apie tai, ką jie pateikia savo kūryboje bei istorinės informacijos.

    Pamąstymus iššaukė prisiminimas apie atsiliepimus į mano įspūdžius apie vienos žvaigždės koncertą, kuris bene daugiausia mane sujaudino. Žmonės rašė – kodėl PARAŠYTA TAI po koncerto. Apgailestavo, jog jame nebuvo.
    Nuo to laiko ir neberašiau apie patirtus įspūdžius PO KONCERTŲ. Ką tai duoda tiems, kurie jau nebenueis į tą koncertą? Telieka saviraiškos elementas. Žinoma, jei žinai, kad gal būt tas pasikartos (pvz. Aistės albumo pristatymas vyks jau rytoj), tada būtina parašyti, kad žmonės nueitų.
    Šiaip viskas gerai. Įdomu. Ir daugiau rašykime apie BŪSIMUS koncertus, nes kai kas puikiausiai orientuojasi, ko laukti iš konkrečių atlikėjų. PO koncertų jau šaukštai po pietų…

  19. Dėkui, Arūnai, bet kaip galima parašyti apie koncertą jam dar neįvykus?

  20. Taip, Jurga, nuvažiuoja Vasinauskaitė į prancūzišką festivalį ir dėsto, koks teatras, kaip ten ką interpretavo. O kai po 5-ių metų jis netyčia atvažiuoja, neprimena savo patirties. Kam reikalingi tokie aprašymai?
    Bendrai aš šiaip sau jus paerzinau, negalvodamas, kad taip reaguosit. Visus Pukštos aprašymus užmirštu. Bet juos puikiai atgaminu ir pateikiu, kada po pusmečio jis pristato tą filmą. Va, kur įspūdžio nauda…
    Dėl Bejarto liurbiai sėdėjo kažkur, kur TIKRAI nesimatė (įsitikinau pats, kad taip yra). Po to pateikia visuomenei piktas išvadas, kad NIEKAS nieko nematė ir buvo oi, kaip blogai. Niekada nėra trukdoma gerinti situaciją. Pvz. per Aistės koncertą nors ir pavėluotai, bet tą atlikau ir nerašiau triuškinančių renginį nesąmonių, kad koncerte nesubalansuotas garsas…

  21. Arunai, tu maziau klausyk ka tau viena boba pasake. Apzvalgos visada buvo reikalingos ir bus. Kaip nori taip vadink – vieniems del saviraiskos, kitiems del informavimo, tretiems del dar kazko. Man nebutina i visus renginius nulekti (kaip ne kai kuriems), apie daugeli reiskiniu uztenka paskaityti recenzija, ispudzius ir pan. Ir gal but jei labai padarytu ispudi, nueiti kazkada paciai paklausyt/paziuret net jei po keliu metu.. Daug kas juk galimybiu neturi tiek po visur vazineti ir vaikscioti, o zinoti kas ir kaip vyksta vis tiek nori.

  22. Taip, todėl ir erzinu. Svarbiausia, kai vėl pasitaikys Wedding present, parašyt IŠ ANKSTO apie koncertą. Apie tokias asmenybes galima, jeigu bent kartą matei juos scenoje. Bus panašiai.

    Va ir esmė – „VISUR NULĖKT”. Tikrai nelekiu visur. Bandau programuoti, kur geriau. Ir nors Scanorama žadėjo vyno ir linksmybių atidarymo metu, kategoriškai keičiau tai į Bejartą. Gyvenimas parodė, jog šįkart nesuklydau.
    Jokiame internete nerasite nei vieno prasto atsiliepimo apie BRAYAN ADAMS koncertą. Buvau gale jo pasirodymo išorėje. Supratau, ką prarandu girdėdamas išorėje, kada taip lauke neskambėjo nei vienas atlikėjas už Utenos rūmų. Tvirtino mano įspūdį ir nei vienas iš 5000 žmonių neišeidamas iš salės parūkyti, ar lauk. Ir galybė aparatūros dėžių su užrašais „Brayan Adams”. Bet tuo metu reikėjo būto operhauze. Vienareikšmiškai. Ir buvau. Nors teko stovėti 1,5 val. net neatsirėmus į sieną – nebuvo kaip prieiti prie jos per sėdinčius ant grindų. Neprivargau, jei nukakau dar į Brayan Adams pabaigą. Na, negali visą laiką sektis – koncertų sutapimai neišėjo į gerą. Bet nereiškia, kad turiu „VISUR BŪTI”. Kai kada ir likimas padeda, pvz. Stikliai pasistengė, kad nebūčiau tame vengriškajame Hamlete… Viskas tik į naudą…

  23. Na, nežinau.. Pakankamai daug atlikėjų skiriasi priklausomai nuo turo ir .. dar kažko :) Ta pati Skylė, net tavo pažįstamu žmonių nuomone, iki šio koncerto buvo gerokai išsikvėpusi. O štai..

    Bryan Adams irgi velniai žino, kaip buvo.. Gi puikiai žinai, kas ten ėjo (masės) ir kas rašo.. Buvau jo koncerte prieš n metų Lietuvoje, tai reziumavau trumpai – nuoširdžiai atchaltūrino. Nuoširdžiai, nes skirtingai negu daugelis Pet Shop Boys grupės narių į žiūrovus žiūrėjo kaip į žmones, o atchaltūrino, nes.. Na, sorry, bet grupė iš bosisto, el. gitaros ir būgnų, tai čia žemiau uab „Taupa” lygio. Gi ne tik „vežime” jėga.

  24. Iš masių nerasi nei vieno, kuris nesusižavėjęs būtų. Mes, gi, žinoma, NE MASĖS. Pakylėtieji…

  25. Masės – ne masės, tai savęs vertinimo reikalas. Jeigu laikai save pilkos masės dalimi, tokiu pačiu, kaip ir daugelis kitų homosraigtukas, tai toks ir esi. Aš savęs tokiu nelaikau.

  26. Tai ir sakau – svarbiausia iškilti virš kitų. Pilkųjų…

  27. Iškilti – irgi interpretacijos bei savivertės klausimas. „Kitoks” gali būti ir geresnis, ir blogesnis. Aš apsiriboju tiesiog žodžiu „kitoks” be jokių interpretacijų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.