Ant Naujųjų metų G. slenksčio…

Sveiki mielieji,
šįkart tai nebus dar viena ilga paklodė apie naują premjerą, filmą ar knygą. Šįkart bus laiškas, skirtas G. lankytojams, skaitytojams, rašytojams, mylėtojams ir nekentėjams. Mintis parašyti kilo vaikštant po pavasariu kvepiantį mišką naujų metų išvakarėse. Galvoju, pilam tas apžvalgas vieną po kitos, bet labai retai kreipiamės į savo skaitytojus asmeniškai ir labai retai pasidaliname savo mintimis, jausmais, kuriuos patiriame rašydami į G.

Šiais metais, kai eilinį kartą hakeriai nulaužė mūsų serverius, svarstėme, ar beverta gaivinti(s), gal dabar kaip tik tinkamas metas garbingai nukelti kepures ir palaidoti šį projektą po gražių, turiningų 7 metų, nes vėliau ar anksčiau viskas turi savo pabaigą. Bet kaskart puslapį stebuklingai atgaivindavo, o mes atsidusdavome, nusišypsodavome ir tęsdavome savo veiklą toliau, su mintimi „iki karto..”.

Ne kartą savęs klausėme – ar šis darbas turi kokią prasmę? Ar esame dar kam nors įdomūs, išskyrus mus pačius? Ar apskritai mus kas nors skaito? Lankomumo kreivės kažką rodo, bet gal jos klysta? Viena aišku – mūsų skaitytojai toli gražu ne tokie kalbūs kaip delfių ar kitų, masėms skirtų, portalų. Mūsų skaitytojai brandūs, santūrūs žmonės, kurie „pasiima“ reikiamą informaciją ir negaišta laiko blevyzgoms ar beprasmiškiems komentarams. O mes, negaudami ilgą laiką atgalinio ryšio, tikrai ne kartą puolėme į neviltį, jautėmės lyg žaistume ping pongą su pačiais savimi. Tačiau stebuklai nutinka kantriausiems ir tiems, kas jais tiki.

Pačiais pirmais startavimo metais mūsų konkurentai „Pravda“ ir „Ore“ savų metų nominacijose paskelbė ir išrinko mus „geriausiu metų tinklapiu“Po šių „pripažinimų“ galėjom imti jauti už ragų, daryti rimtą marketingą, promintis, pritraukinėti reklamos pirkėjus ir pan. Bet visi autoriai turėjo savus pajamų šaltinius, tad nei pas vieną nebuvo didelio poreikio iš hobio daryti verslą. Nebyliai nusprendėm ir toliau nedaryti nieko dirbtino, tiesiog plaukėm pasroviui rašydami kada norim, ką norim ir kaip norim. Nesiekėm niekam nieko įrodyti, norėjom tik turėti platformą, kurioje galėtume dalintis savo įžvalgomis, nepriklausomomis nuomonėmis, kurioje galėtume reklamuoti, mažiau populiarinamus, bet dažnai kur kas kokybiškesnius (mūsų nuomone), meno reiškinius. Mes niekada neturėjom naivaus tikėjimo, jog G. taps super populiarus, nes rašėme ir rašome apie dalykus, kurie aktualūs ir įdomūs gan siauram ratui žmonių, ieškantiems kažko išskirtinesnio. 

Su laiku į mūsų pašto dėžutes ėmė plūsti laiškai iš įvairių kultūros įstaigų, agentūrų, menininkų, leidyklų su prašymais, pasiūlymais patalpinti jų atsiųstą informaciją G., apžvelgti, recenzuoti kūrinius. G. panoro asmeniškai remti vienas viceministrų, kuris teigė, kad mūsų apžvalgos, jam yra vienas naudingiausių ir įdomiausių atradimų. G. autorius, kaip jaunos kartos meno kritikus, ėmė kviesti į diskusijas, pristatymus, konferencijas. Apžvalgas ėmė cituoti, perspausdinti, talpinti garsiausi, didžiausi Lietuvos menininkai savo svetainėse, lankstinukuose ir pan. Davėme kelis leidimus mūsų apžvalgas, interviu publikuoti profesionaliems kultūros laikraščiams, žurnalams, portalams. Be jokios reklamos veidaknygėje (Facebooke) šiandien turime daugiau nei 4000 gerbėjų. Ar tai yra daug?  Ar tai ką nors reiškia? Spręskite patys.

Visa tai svarbu dėl to, kad nė vienas iš mūsų nėra profesionalus meno kritikas, filologas ar žurnalistas. Svarbu tai, jog visi G. autoriai rašė ir teberašo tik savo malonumui, iš idėjos, be jokio materialinio atlygio, be jokių įsipareigojimų. G. niekada neturėjo ofiso, profesionalių redaktorių, web dizainerių ir t.t.. Bet turėjome kai ką svarbiau už aukščiau minėtus dalykus – nenuperkamo entuziazmo, įkvėpimo. Dėka G. augome, keitėmės ir brendome mes patys ir, jei kada nors gynėmės, kad vykdome šią veiklą be jokio atlygio, kad rašome sau ir pan., tai iš tiesų labai stipriai melavome. G. dėka neužsidirbome tūkstančių, bet išsiugdėme naudingų asmeninių savybių ir suradome Jus. Subūrėme ratą bendraminčių, smalsių, įdomių žmonių kurie kaip ir mes, nesustojat ieškoti. 

Norisi pasidžiaugti, kad šiemet prie mūsų komandos su dideliu entuziazmu prisijungė jaunoji kolegė Indrė Audenytė. Smagu, kad vis dar įkvėpimas kartais pagauna mūsų senbuvius – Tomą, Liudą, Justiną.

Naujų metų proga norisi paprašyti Jūsų vieno labai mums svarbaus dalyko, kuris Jums nieko nekainuoja, o mums yra gyvybiškai reikalingas – norime savo skaitytojus jausti ne tik statistinėse blogo lankomumo kreivėse, norime žinoti, kad Jūs iš tiesų ESATE, norime gauti iš Jūsų feedback’us, net jei ir ne visada teigiamus. Tai tikrai būtų geriausia valiuta, dovanos, kuriomis galite mums atsimokėti už mūsų darbą.

G.erų ateinančių metų, g.ražių akimirkų ir g.undančio, g.ilaus pažinimo, kurį suteikia ne tik knygos, filmai, muzika, spektakliai, bet ir tikras G.yvenimas!

AČIŪ, kad esate su mumis.

J.M.

fb-share-icon

15 komentarų apie “Ant Naujųjų metų G. slenksčio…

  1. ech, kaip iki skausmo pažįstamas ši jausena.. jurga ir kiti, kai tik turiu ką, pakomentuoju ir palaikau mintyse. tikiuos, kad dar prisijungs prie g. ne vienas žmogus ir praturtins kitokiu žanru, nuomone, stiliumi.
    sveikatos ir kantrybės! :)

  2. Ir jums G.erų Naujųjų. Nemeskit kelio dėl takelio :)

  3. Puikiai, sveikinimai ir linkėjimai, kad daug g.erų ir g.eriausių renginių, įvykių ir noro papasakoti :)

  4. Vau! :) Iki šiandienos nežinojau nei jūsų istorijos, nei filosofijos, nei visų kitų principinių nuostatų, bet po šio laiško, gerbiu visą G. komandą, tik dar labiau.
    Man asmeniškai atrodo, kad Jūs esate ypatingi jau vien tuo, kad apskritai surandate laiko, savimotyvacijos ne tik lankyti visus tuos renginius, žiūrėti filmus, skaityti knygas, perklausinėti šimtus albumų, bet dar ir apžvelginėti juos. Visi kiti dalykai, kad nesate egocentriški, nesistengiate niekam nieko įrodinėti ar konkuruoti – svarbūs, bet jau ne tokie…
    Man taip pat liūdna, kad mūsų didžioji dalis visuomenės gerokai patingi parašyti atsiliepimą apie patikusius dalykus, na maždaug – čia ir taip aišku, kad viskas OK. Bet kas jau kas, Jūs tai tikrai turėtumėt žinoti, kad ne komentaruose yra visos šios jūsų veiklos įprasminimo rezultatas, o kaip teisingai Jurga išsireiškei – svarbu kuo jūs patys tapote tai darydami. Naudos, kurią suteikėte kultūrinei visuomenei, niekada nepamatuosit, o ir nereikia matuoti ar laukti atlygio už tai. Gyvenimas Jus ir taip apdovanojo sąmoningumu, šviesiais protais ir mokėjimu visu tuo dalintis su kitais.
    Linkiu nepasiduoti jokioms kliūtims, nes Jūs esate faini, esate mūsų jaunimo šviesuomenės pavyzdys :)!

    G

  5. Ačiū, Jurga:) Didžiuojuosi, kad galėjau prisidėti:)

  6. Nuostabus laiškas, tiesiog malonu skaityti, kaip ir visas jūsų įžvalgas. Tiesiog niekada nepagalvojau, kad jums rūpi ir komentarai, nes kai juos kartais paskaitau Delfyje, darosi net šlykštu…
    Ačiū jums, kad esate kitokie…

  7. Aš gal kiek sukonkretinčiau Jurgos feedbackinį prašymą. Arba bent pasidalinsiu, kaip man tai atrodo.
    Žinot, mums nereikia komentaro dėl komentaro, tačiau lankomumo skaičiukai nepasako mums, ar teisingu – t.y., ar gero taško keliu – mes einame. Iš tylos mes nežinome, kaip į mūsų nuomonę reaguoja skaitytojas, nežinome, ar pritaria ar ne, patyrė iš pristatomo kūrinio panašius įspūdžius ar ne, pagaliau, mūsų mažai ir mes negebame aprėpti didžiulės kultūros pasiūlos, o tam tikras pasidalijimas nuomone, paminėjimas analogijų, pavyzdžių, pasidalijimas patirtimi leistų tobulėti tiek mums, tiek kitiems G. skaitytojams.
    Tikiu, kad G. skaitytojas tam tikrose srityse taip pat yra išprusęs ir „suvartojęs” nemažai kultūros, tad, pvz., koks pasidalijimas apie panašaus kalibro operatoriaus darbą kaip filme „More than honey” labai laukiamas.
    Gi ir pradinė G. idėja buvo kaip pasidalijimo, o ne gerų dalykų brukimo vieta. Tad, nebūkit skriagos, pasidalinkit ;)

  8. Dėkui visiems parašiusiems čia ir mums privačiai į el. paštus, dabar jau įsitikinom, kad Jūs TIKRAI egzistuojat :))

  9. ačiū už įdomias mintis ir apžvalgas, kad randat noro ir laiko jomis pasidalinti. esat puikus kultūrinių ir meninių pažinčių, patirčių įkvėpimo šaltinis.

  10. Sveiki,
    jūsų svetainė yra vien iš tų keleto, kurias periodiškai patikrinu bent kartą per mėnesį. Dėl to, kad tai – viena tų vietų, kur galima sužinoti_apie/gauti_nuorodą_į vertą dėmesio meno kūrinį. Skoniai ir nuomonė sutampa gal ne visada, bet faktas, jog pas jus apie jį rašoma jau yra atitinkamos kokybės rodiklis.
    Jeigu būčiau nors kiek sugebantis nebanaliai parašyti, rašyčiau. Kai turiu ką verto pasakyti, komentuoju.
    Ačiū, kad esate ir sekmės ateityje.

Komentuoti: Jurga Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.