Lietuvos k/t: Leisk man užeiti (Låt den rätte komma in) [Rež. Tomas Alfredson].

Tyliai, be reklamos, į didįjį ekrana atkeliavo puikus švedų darbas Leisk man užeiti (Låt den rätte komma in), tad kol dar yra galimybė jį pažiūrėti, keliu į viršų įrašą, kurį padariau tais laikais, kai juosta buvo parodyta festivalio „Gala” programoje.
let_the_right_one_in
Jau pirmoje filmo dalyje apėmęs įspūdis, kad greitai sulauksim jo „remeiko” Holivude pasitvirtino – 2009 metais velniško populiarumo Švedijoje sulaukusios knygos adaptacijos imsis amerkietis Matthew Reeves. Panašiai nutiko su japonų „Skambučiu” ir dabar galvoje sukasi tik vienas klausimas: kam perdaryti tai, kas jau ir taip tobula?

Iki šiol vargiai kam girdėtas švedų režisierius Tomas Alfredson ir knygos bei filmo scenarijaus autorius John Ajvide Lindqvist jau sublizgėjo ne viename (kad ir ne pačiame didžiausiame) festivalyje, puikuojasi gausybėje 2008 metų kritikų išrinktų geriausių indie (ir ne tik) filmų viršūnių ir net sugebėjo įsibrauti į imdb geriausiai įvertintų filmų top250. Kaip tai įmanoma su iš pirmo žvilgsnio keista ir naivia dviejų vaikų pažinties istorija?

Kai kurie filmai tiesiog alsuoja tinkama atmosfera ir už tokius dalykus galvą reikia lenkti režisieriui. Nebūtina gera muzika (prisiminkim „Šioje šalyje nėra vietos senukams”) ar staiga prieš akis iššokanti kruvina kaukė, jog suprastum, kad žiūri siaubo filmą. Būtent toks yra  „Leisk man užeiti”. Visiškai nedirbtinas kontrastas, kurį Tomas Alfredson sugeba išspausti tarp išbalusio berniuko Oskaro ir gražiaakės Eli draugystės istorijos bei siaubo filmo, išskiria šį darbą iš jūros kitų, kur ir gąsdinimo priemonės tradicinės ir minties vingiai pakankamai šabloniški (juk siaubo filmas turi gąsdinti, ko jūs iš jo dar norit?!?).

„Leisk man užeiti” istorija vyksta Švedijos provincijos miestelyje, kur gyvena bendraamžių engiamas ir tėvų nelabai prižiūrimas savyje užsidaręs drovus berniukas Oskaras. Vieną dieną kaimynystėje įsikuria kartu su tėvu atvykusi jo amžiaus mergaitė Eli. Jis nėra toks, kaip visi, bet juo labiau nėra ir ji – elgiasi keistai, atrodo keistai, kvepia keistai ir iš karto, dar Oskarui nepratarus nė žodžio, pareiškia, kad jie negalės draugauti. Kas ji dar tik paaiškės, bet iš karto matai, kad tai dvi vienišos sielos suradusios viena kitą. Ir nepaisant visų „negalim draugauti” bei „nelemta būti kartu”, jiems mirtinai reikia vienas kito. Kažkurią akimirką Eli Oskaro paklaus: „Ar tu su manim draugautum, net jeigu aš nebūčiau mergina?” ir bent jau man tai bene gražiausia filmo puošmena, kurioje tą pačią akimirką sprogsta vienišumo burbulai, bet gimsta artimos sielos. Reikalas tame (tai ne spoiler’is, tiesiog filme tai subtiliai nutylima) Eli iš tiesų yra ne mergina, bet vaikystėje kastruotas vaikinas – net aktorės balsas montaže buvo uždėtas kitas, nes originaliai buvo per aukštas, per daug mergaitiškas. Apie tai galima sužinoti tik paskaičius knygą arba vieną kitą interviu su režisieriumi, bet gerai pagalvojus to nutylėjimas labai aiškus – draugystės linijai tai neturi įtakos. Tai yra draugystė, poreikis vienas kitam, o ne filmas apie pedofiliją arba vaikų pornografiją, kaip kai kas mėgsta sakyti.

Dar labai svarbu, kad ši nuoširdi, bet tuo pačiu ir pakankamai žiauri (bus kraujo ir žudymų) istorija pateikiama su skandinaviško santūrumo, šaltumo ir estetikos doze. Operatoriaus ir filmo meno vadovo bei apšvietėjų darbus galima vertinti atskiru punktu, bet visa tai nėra labai svarbu, kai filmas viena koja vis bando užgriebti tobulybę. Bent jau savo žanro, ir kultiškumo statuso, tai tikrai.

Nuorodos:
„Leisk man užeiti” rodymo laikas Lietuvos k/t ->

fb-share-icon

6 komentarai apie “Lietuvos k/t: Leisk man užeiti (Låt den rätte komma in) [Rež. Tomas Alfredson].

  1. filmas kaip filmas, pasaka tokia su Drakulos ir Interviu su vampyru motyvais, uz ka jis taip imdb pakiles nesuprantu, bet Per Gessle gabalas is filmo geras, toks Gyllene Tider stiliumi.
    jei kas turi pasidalinkit, kai inete atsiras http://www.youtube.com/watch?v=e2DdAokSm8M

  2. Na po „Twilight”, kurį teko pažiūrėti ne visai savo noru sutinku, kad šitas stovi kažkur virš debesų.
    beje, gal kažkas jau matė kur tą Per Gessle songiuką?

  3. filmas išties pradžioje gali pasirodyti nieko ypatingo, bet va kažkodėl kabina:). Filme apimta labai daug klausimų ir problemų būdingu tam laikotarpiui Švedijoje: bulingas, alkoholizmas, bendras socialinis nuosmukis ir t.t. bei priešpastatomas santykis šių dviejų vaikų. Pasirinkti kaip išraiškos formą-vampyrus (tiksliau vieną vampyrę mergaitę) pakankamai drąsu, nes tai viena labiausiai nuvalkiotų temų kine. Puikiai nufilmuotas, puiki bendra filmo nuotaika, žavinga šviesotamsa, superinis tylos išeksploatavimas. Būt net įdomu paskaityt romaną, pagal kuria buvo jis sukurtas. Nepatiko tik keršto tematika-ypač scena baseine. Kam tos nutrauktos rankos ar galvos – primityvokai. Kaip festivaliui senokas – reikėjo pernai atvežti

  4. Festivalyje berods pernai ir buvo. O dėl scenos baseine.. Taip, jos galėjo nebūti, bet ji nėra dirbtina, pritempa ar pan. – mergaitė, kuri pati nežudo, štai vienu ypu nužudo tris. Va čia yra draugystė ir papildymas vieno kitu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.