Kai kurių filmų apžvalgas nukelti ateičiai būtų nusikaltimas, nes ateityje jų paprasčiausiai nerodys. Toks likimas ištiks ir ispanų juosta, kurios „remake’u” jau užsiima Holivudas ir konkrečiai David Cronenberg – „Laiko nusikaltimai” bus dar kartą parodyti ketvirtadienį, kovo 12 d. festivalio „Gala” rėmuose ir viskas.

Aprašyme „Laiko nusikaltimai” skamba kaip Sci-Fi trileris, kažkas tarp „Penktadienis trylikta” ir „Atgal į ateitį”, bet realiai jį galėčiau lyginti su 2004 metais įvairiuose indie festivaliuose pasižymėjusiu „Primer”. „Laiko nusikaltimų” minusas ir privalumas yra tas pats dalykas – biudžetas. Mažas biudžetas – 2,5 mln. $. „Laiko nusikaltimai” tai ne specialiųjų efektų triumfas, bet Rubiko kubikas didžiąjame ekrane. Sodyba užmiestyje, sutuoktinių pora, puikų formų mergina, dviratis, du automobiliai, vaistinėlė, nuošalus bokštelis-laboratorija, jos darbuotajas ir persekiotojas bintuotu veidu nuo kurio slėpdamasis Hektoras (vienas iš sutuoktinių) patenka į vonią-laiko mašiną ir įsuka šio filmo variklį.

Tai geras indie kino pavyzdys, bet neverta tikėtis ilgalaikio efekto. Sakau, tai lyg Rubiko kubo dėliojimas, tiesiog už tave tai daro Nacho Vigalondo, o tau, kuo toliau, tuo labiau įdomu, kaip jam tai pavyks. Iš pradžių filmą tempia tempas ir nežinomybė bendrai, o tada, kai jau atrodo, kad viskas čia geriausiu atveju pakvips detektyvine istorija, gauni porą tokių netikėtų siužeto vingių, kad išsižioji ir iš pasitenkinimo šypsaisi dar artimiausias dešimt minučių.

Beje, apie filmo nuotaiką ir šypsojimąsi. Kaip tik prieš kelias dienas pažiūrėjau nusikalstamai kino teatruose nepastebėta ispanų darbą „Prieglauda” („El Orfanato”), tad lūkesčiai iš „Laiko nusikaltimų” buvo ne ką mažesni būtent įtampos prasme, tačiau paaiškėjo, kad jis artimesnis kitam Lietuvoje rodytam darbui – „Perskaityk ir sudegink” („Burn After Reading”) bei jame vyraujančiam fatališkumui. Fatališkumui negiama prasme, kai atrodo, kad viskas, prie ko prisiliečia pagrindiniai herojai, eina velniop.  O tai, pripažinkim, greičiau komiška negu baisu. Bet toks ir filmo tikslas – lengva pramoga, proto mankšta ir puikus įrodymas, kaip minimaliomis priemonėmis pasiekti puikų rezultata – mane labiausiai paveikė būtent pastarasis veiksnys.

Paskutinis seansas:
2009 m. kovo 12 d. 19:00 (Vilniuje, Forum Cinemas Vingis)