Toks jausmas, kad „Oskarų” nežinomybė baigėsi vakar, nors iki apdovanojimų ceremonijos liko dar daugiau negu savaitė – tereikia patekti į filmo „Lūšnyno milijonierius” seansą viename iš Lietuvos kino teatrų ir, tikiu, kiekvieno nuomonė bus panaši.
Danny Boyle darbas nominuotas „Oskarui” dešimtyje kategorijų ir permetus jas akimis, sunku pasakyti, kad yra nors viena, kurios jis nevertas. Gal specialiai filmui sukurtos dainos? – bet ir tai tik todėl, kad tokiam geram garso takelyje sunku išskirti vieną ar kitą muzikinį fragmentą…
httpvh://www.youtube.com/watch?v=AIzbwV7on6Q
Istorija, atrodytų, paprasta, dėstymas nuspėjamas, finalas nujaučiamas, bet kiekvienas filmo niuansas atliktas tokioje aukštumoje, kad filmą gali žiūrėti pakadriui ir pajausmiui. Nors esu iš tų žmonių, kurie ratu lenkia viską, kas per dažnai apibūdinama terminu „techniškai tvarkingas” arba „kietai sukaltas” (man tai skamba, kaip alternatyva terminui „padarytas pagal vadovėlį”, kas yra be galo nuobodu), „Lušnynų milijonierius” nors ir būdamas šiose kategorijose, sugeba netapti klišių filmu (koks yra „Keista Bendžamino Batono istorija”), o net atvirkščiai – derindamas nesuderinamus dalykus kuria iš esmės kažką nauja, kažką, kas iki šiol neegzistavo.
Filmo pagrindą, tikriausiai, žinote: jaunas vaikinas iš lūšnynų kvartalo sužiba dalyvaudamas vietiniame „Kas laimės milijoną?” Klausimas: Kaip jam tai pavyko? a) jis apgaudinėjo; b) jam sekėsi; c) jis genijus; d) taip buvo lemta. Visas filmas ir yra pasakojimas, kaip jam tai pavyko, bet realiai įdomioji dalis yra, kaip Danny Boyle pavyko padaryti tai, ką pavyko, ką padarė jis?
Bendriausia prasme „Lūšnyno milijonierius” yra žiauri pasaka (ir vis tik pasaka), kuri baigiasi gerai. Ne toks tamsus, bet Danny Boyle priėjimas prie pasakojimo man šiek tiek priminė juostą „Pano labirintas”. Turiu omeny stebuklo, pasakos kūrimą aplinkybėmis, kurios spinduliuoja tik prievarta, žiaurumu, neapykanta. Ir kai kažkas tokioje aplinkoje sugeba šviesios ateities kertelę, tikėjimo bei vilties momentas sužiba šimtą kartų ryškiau negu pačiame pozityviausiame filme. Marijus Kulvietis (alfa.lt) savo apžvalgoje pastebi, kad filmas pasirodė tinkamu laiku, kai žmones apėmusi neviltis, nusivylimas esama situacija. Galima su tuo sutikti, bet vargiai tai yra filmo sėkmės priežastis – retas, kuris jaučiasi gyvenime pervertintas. Visada atrodo, kad gali būti geriau, bet… Tai kažkas yra idiotas ir tavęs nesupranta, tai nevertina tavo talento, tai neturi laiko siekti savo svajonei. O čia štai puikus pavyzdys – iš lūšnyno į milijonierius!
Kitas dalykas – filmo formatas. Bolivudas vakarietiškai. Kiek jau kartų teko sliūkinti iš naujų Bolivudo filmų (kelis rodė „Gala” festivalyje). Jų atmosfera fantastiška, bet turinys tiesiog versdavo iš koto savo tuštumu. Blizgučiai, niekučiai, meilės istorijos, balti kostiumai ir į balionus šaudantys automatai vietinės grupuotės rankose – tai viskas, ko galėjai tikėtis. Dainos gražios, kraujas (e?) gražus – karnavalas ir ne kitaip. O Danny Boyle darbas nėra bukai gražus. Gražiai skambančios eilės gali reikšti, kad netrukus tau išdegins akis, nes jeigu deklamuosi eiles būdamas aklas, valkatų karaliui atneši daugiau pelno. Danny Boyle, antruoju režisierium priėmęs vietinį Loveleen Tandan apie tai, kaip gyvena Indija pasakoja vakariečio akimis. Vaizdą valgai mielai, bet jis nėra šlykščiai persaldintas, nes kiekviena graži scena turi tamsiąją pusę. Gali girdėti puikią muziką, bet sulauksi ne pilvo šokio, o tik indų-musulmonų pjautynių muzikiniame fone. Bolivudas užburia, Holivudas neleidžia likti abejingu. Filme yra scenų, kurių metu nejaukiai susigūži, bet tai juk ir yra tai, ko režisierius siekia – kad tau rūpėtų tai, ką matai, kad gyventum kartu su herojais. Patikėkit, gyveni.
„Lūšnynų milijonierius” atrodo autentiškas, kaip „Discovery” arba „Travel channel” kanalas. Greičiausiai todėl, kad didžioji dalis filmo kreditų priklauso ne vakariečiams. Ir tik jeigu Loveleen Tandan galėtume vadinti dešiniąją (arba indiškąja) Dany Boyle ranka, tai negalima paminėti, kas buvo kairioji. O tai operatorius Anthony Dod Mantle, kuris visą filmą nardė siaurais lūšnynų praėjimais, dūzgiančiomis stotimis ir perpildytomis gatvėmis rodydamas Indiją tokią, kokia ji yra: skurdžią, šiukšliną, bet svarbiausia – gyvą ir spalvotą. Ir čia jau klausimas ar gyvumą geriau galėjo perteikti, kas kitas negu žmogus pridėjęs ranką prie kelių Laarso Von Triero darbų ir kelių žymiųjų „Dogmų”: „Šventė („Festen”) bei „Paskutinė Mifūnės daina” („Mifunes sidste sang”). Anthony Dod Mantle sufilmuota medžiaga buvo sėkminga ir „Oskarui” nominuotam filmo montuotojui Chris Dickens -suprantama, suvaldyti tokį vaizdų chaosą negalėjo būti vaikų žaidimas.
Ir taip galima svaigti dėl kiekvieno filmo elemento, bet šį kartą reziume paliksiu salėje susirinkusiems žiūrovams. Filmui pasibaigus ir penkias minutes einant pagrindiniams titrams (prieš pasirodant baltoms raidėms juodame fone), kurie pagaliau leido pamatyti Dany Boyle atsipalaidavusį Bolivudo ritmu, nė vienas žmogus nė nepajudėjo iš savo vietos.
Jeigu ir yra filmas, kurį šiais metais kiekvienam siūlyčiau pamatyti kino teatre, tai būtų „Lūšnyno milijonierius”. Žiūrėti tokį Reginį tv/pc ekrane būtų pasityčiojimas ir iš filmo kūrėjų ir iš savęs, kaip kino žiūrovo.
NUORODOS:
Filmo rodymo vieta/laikai Lietuvos k/t repertuare.
Patiko. Noriu DVD į kolekciją.
man tikrai priimtinas tas pasityčiojimas. bent dėl to, kad k/t irgi mažame ekrane sakė rodo
Didelis ekranas – 70 mm juosta. To senokai niekas nebedaro. Todėl Berlyno festivalyje specialiai prisiminti filmai (vyko plačiaformačio kino projektavimo retrospektyva), kurie gali būti rodomi DIDELIAME ekrane.
Apžvalgininkas teisus – neįsivaizduoju filmo žiūrėjimo iš DVD. Tiesiog be reikalo vietą namuose užimtų diskelis…
offca, ką tik pažiūrėjau, kaip filmas atrodo per geriausią praeitų metų projektorių ir pakankamai neblogą namų kino garso aparatūrą. vargas, vargelis.. na, gal tai nebūtų taip blogai, jeigu neturėčiau galimybės palygint su vaizdu/garsu tam „mažam” kino teatro ekrane.
nu supratau, jei to filmo dvd uzimtu tik vieta, reiskia filmas nevertas ziureti 2a kart, nes po keliu menesiu tikrai nebus galimybes ji pamatyti dideliai mazame k/t ekrane. tai gal ir ne toks jis geras,
Filosofuoji, offca :) Aš būčiau linkęs šį atvejį lygint su gyvu koncertu. Kad ir koks super koncertas bebūtų, DVD to neperteiks. Prisiminimų restauracijai gal ir ok, bet ne daugiau.
Nors čia gal irgi skonio reikalas, gal čia tik pas mane CD santykis su koncertiniais dvd yra 300:1 :)
nu ką, nuvarėm į tą filmą. gal ir nieko toks, tik bilietų nebuvo ble
naivuoliai.
Šitas filmas garantuotai nuskins oskarą, bet ne todėl kad toks geras, o kad toks prastas, populiarus (dėl ko holivudo šulai apsisprendė, kad D.Boyle pagaliau savas jų „chebroje”). Neeilinis, nes ne visi sulaukia tokio nepelnyto dėmesio ir tokių žioplių liaupsių, pramoginis filmas paremtas iki pamišimo ribų nuvalkiota kliše apie varguolio kelią į turtus ir „karštą pupytę” šįkart apvilktas sariu, šiek tiek praskleidžiant Indijos portretą, bet ne daugiau negu, kad pakaktų sentimentaliai sujaudinti visko pertekusį vakarietį ir, neduok dieve, nepalikti jam kokių nemalonių kazusų po filmo.
tiesa sakant, levas tas filmas. maksimum galiu duoti 8/10, o taip kaži ar turėtų būti tiek nominuotam filmui. Iki tos vietos kol nevyko į antrąjį žaidimo vakaro dar buvo įdomu, bet paskui, kai parodė minias žmonių apspitusius tv langelius, tas masiškumas padvelkė tokiu kontrastingu holivudiniu falšu, kad net koktu. Taigi pati filmą iš best picture ir writing išbraukiu.
o garso takelis tai tikrai mielas.
Aš tai šitą filmą apibūdinčiau kaip kokybiškai, gražiai sukaltą pasaką, kurią tikrai vertėjo žiūrėti kino teatre. Tačiau turiu pritarti offcai ir vėstančiam vakarui, kad holivudinis prieskonis žiūrint „Lušnyno milijonieriu” truputį menkina šio filmo scenarijų. Galėjo apsieiti be tų saldžių hapyendų, be iš nežinia kur užplaukusio brolio geraširdiškumo ir t.t..
Apsėsti jūs žmonės, stereotipų ne kitaip. Su A./kertuku kitoj virtualioj erdvėje kaip tik kalbame tuos holivudiškumo prieskonius, happy end’ą, etc. Nu negi filmas virstų geresniu, jeigu filmo pabaigoje mylimoji, kaip Ana Karenina pultų po traukinio ratais? Arba Indija, kuri yra lušnynų šalis nesupultų į gatves, kai pagrindinį prizą pretenduoja gauti vienas iš jų (kas būtų net ir nelogiška)? Arba brolis, kuris filme irgi auga, bręsta (nebe patsanas su kiaušais galvoj) vieną dieną susitinka su sąžinės balsu.. Ką, jeigu tai dingtų, tai filmas jau būtų geras? Praleidžiat filmo esmę – tai yra filmas pasaka, svajonė, motyvacija, kad kiekvienas, netgi valakata iš šiukšlynų kvartalo gali tapti laimingu, turtingu, etc.
Aš labai dažnai mėgstu kabinėtis prie scenarijaus, bet šį kartą, turėdami omeny kas filmu norėta pasakyti, pasakykit, ką patys keistumėte scenarijuje, kas jį galėtų padaryti dar geresniu? Taip, filmo pabaiga graži, bet kiek š herojams teko patirti, kol jie to pasiekė.
gal ir apsesti, bet tas filmas tuscias, siandie nieko neliko is jo. nesakau, kad best picture turi būti didingas kaip Gladiatorius, titanikas, bet tokių „happy winning end” savaitgali per tv3 rodo krūvomis, tik jie skirti vaikams. Sutinku, kad tai panašu į „Pana” – pasaka suaugusiems, bet visgi pasaka.
tiesa liko klausimas, ar indai visai „3 muskietiniku” neskaito , kad pagrindinis klausimas „koks vardas 3io muskietininko”.
Na, galima būtų pratęsti diskusiją, bet „tokių “happy winning end” savaitgali per tv3 rodo krūvomis”, neatrodo, kad mes kine įžiūrim bent panašius dalykus :)
Negalvojau, kad žiūrėti kiną ir matyti tik siužetą, yra taip gaju. Galima „užsiprogramuoti” ir muzikoje – jeigu negaliu šokti, tai čia jau nebe muzika, pavyzdžiui. Bus geležinis kriterijus…
Deja, prie to prisideda ir autoritetingi filmų aprašinėtojai ir savos nuomonės reiškėjai. Kad tekstas susidarytų „normalios” apimties, ima pasakatoti siužeto vingius, vietoj to, kad užsiimtu pristatytmu KAIP TUOS VINGIUS sugebėta realizuoti. Tuo kai kada gviešijasi netgi bene kiečiausia kritikė Ž.P., nekalbant jau apie internetinius.
Tas galimybes, tuos tikslus, kuriuos turėjo visame filmo gimimo procese britas realizavo tokiame lygyje, kad UHH kaip toli dabartiniam kriziniam kinui iki jo šio pasiekimo. O mes matome – skamba mobilus ant sėdynės – spės – nespės… Aišku klišė… Fui…
Ne tą matome. Tas faktas neįdomus. Įdomus kokiais keliais prieita iki tos scenos, kaip režisūros, operatoriaus, muzikos profai „ATIDIRBO” filme. Gerai rašo Paulius – pabandykite per Baltarusijos TV pasižiūrėti tų pačių indų, kurie dirbo su Danny Boyle darbą, kai jie neturi tokios galingos meistriškumo ir talento valdymo rankos – kokie jų filmai gaunasi?!
Va taip aš vertinu – imu aplinką, galimybes, tikslus, situacijas kurie sąlygojo filmo padarymą bei gautą rezultatą su esant toms pačioms situacijos gaunamą kitų kūrėjų rezultatą.
Kovo 16 d. startuojantis KINO PAVASARIS pateiks betarpiškai Indijoje kitų vakariečių kurtus filmus. Gal pabandytumėte neužmiršti, kaip žadate „Lušnyno milijonieriaus”, ir palyginti su kitais. Taip ir susidaro vertinimo kriterijai…(Beje pasakysiu viešai, kad kino festivaliai sudaro sąlygas pamatyti kad ir ne visos trukmės, bet daugiau filmų nei leidžia piniginė. Analitinis situacijos vertinimas tikrai duos minčių kaip patekti į seansus, kai repertuariniais seansais taip nepadarysi – ir negražu ir saugumas didesnis. Festivaliai yra festivaliai – negi manote kad aš į visus GALA sumoku? Dalį būtina sumokėti iš padorumo… Tą parašiau, kad veikia pasąmonė, jog be reikalo išleidau pinigus, galėjau per PC pažiūrėt. Tada kenčia filmo įvertinimas…)
P.S. Pratęsiau rašto gale naujausio žurnaliuko PRAVDA mainstreaminę temą :D
Na bent jau aš tai tikrai nesiginčiju, kad filmas buvo sukaltas aukštame lygyje – pradedant operatoriaus darbu, muzika, pasirinkto formato išpildymu ir t.t. Tik sakau, kad šitam filmui iki visiško tobulumo man pritrūko kelių scenaristo štrichų kita kryptimi, kurių dėka filmas taip nebadytų akimi savo perdėta moralizacija „va kiek kartais reikia iškęsti, kad galbūt vieną dieną pagautum savo laimės paukštę”. Tie visi jo gyvenimo epizodai iki Didžiosios dienos tikrai pavaizduoti įtikinamai, rodos gryna dokumentiką žiūri, bet tie finaliniai taškai man tikrai pasirodė perdėti. Net tie loterijos vedėjo tyčiojimaisi iš „arbatos nešiotojo” nuo pat filmo pradžios man atrodė nenatūralūs, tarsi specialiai kulmincijai ruošiama dirva tam, kad kur kas stipriau atrodytų ta Didžioji akimirka, po to, kai ką tik visi iš jo šaipėsi.. Nezinau kodel Indijoje laidu vedejams atleidziama uz tai, kad sie tyciojasi is zmoniu socialines padeties.. Nezinau kodel po tiek metu broliukui prabudo ta sazine, nes nebuvo jokio palaipsninio ejimo link to sazines prabudimo, todel manes neitikino, kodel sis savo gyvybe paaukojo vardan brolio didziosios meiles. galu gale galejo sprukti abu pas broli kuris uz pusvalandzio taps vienu turtingiausiu Indijos zmoniu. Ir kaip sake Ovka, labiausia tai prajuokino klausimas del didziausios vertes prizo. As suprantu, kad tai galbut tik simbolika, bet sakykit ka norit – banali iki begalybes..
Sakau ką noriu – kiba neprisimeni kaip A.Valinskas elgdavosi su lietuviais o M.Galkinas su rusais tame žaidime? Juk psichologinis spaudimas, ypač kai filme pabrėžiama vedėjo, jog tai JO žaidimas – reiškia ne vien samdytas aktorius…
Nenoriu net komentuoti šių variacijų… Kaip ir variacijų su klausimais – BANALYBĖ neraštingame krašte…
Gi filmas statomas Indijai pagal jos kanonus, pagal jos scenarijų. Neatsivežė Boyle Pauliaus taip dievinamo Philip Kaufman raštų… Ir tai, kad filmas nuėjo Oskarų kryptimi tikrai nieko nereikštų ir į kritikos argumentus galima būtų įsiklausyt. Bet kada Didžioji Britanija atiduoda viską ką gali filmui, tai Jūsų argumentai bliūkšta…
Brolis, matai, persiauklėjo… O indai suprastų filmą, priimtų jį, jei jiems aukštųjų materijų psichologizmą užmestum. Žlugtų filmas. Garbė režisieriui, kad įvertino viską ir pasiekė tai, kad ne vien Europa ar Amerikia jį įvertino ir įvertins. Menininko sugebėjimas neatitrūkti nuo tikrovės, padaryti ir aukštam lygyje, ir pagal visus REIKALAUJAMUS komerciškumo dėsnius ir įrodo jo klasę. Jei išleidi milijonus, o jie neturi šansų grįžti, nes tą meną supranta tik tam tikrų nuokrypių ižpažinėtojai, nesuteikia kūrėjui garbės. O Boyle išbalansavo aukščiausiame pilotaže atlikinėdamas užduotį, kurią gavo…
kadangi jau seniai nebeuzsiimineju kino kritiko-megejo darbu :), tai galiu labai paprastai pakartot – sis filmas yra pigus. jame idetos pastangos niekaip bendros visoves – anei keli (beje, taip pat pigus) „gabalai” garso takelyje, anei momentais zavus operatoriu darbas, anei jusu isgirtas (sakyciau, tiesiog) scenarijus, anei didziojo ekrano vs. pc k/t superiority. tarp tikru ir netikru indijos lusnynu labiausiai smirdejo holivudines plunksnos (ir nesvarbu, rasalui ar uodegai). valio! :P
Jo, visus juos: http://www.imdb.com/title/tt1010048/awards ne tik lūšnynan, bet ir šiukšlynan. Šalin, neišmanėlius! :D
Lukai, o tu pastebėjai tokį fokusą, kad nuo to laiko, kai neberašai g., dar apie nieką nesi pasisakęs teigiamai? Viskas tik blogai, neįdomu, neoriginalu, etc. :) Gal aš su „apie nieką” kiek ir perdedu, bet tikrai ne iš lempos toks pastebėjimas.
pauliau, galbut todel, kad tai, kas jums gerai – man nelabai? :) „apie nieka” – aisku, kad is pirsto lauzta, taciau aruno taktikos iskasineti savo pasisakymu ir juos cituoti nenaudosiu, taciau pazadu greitu laiku „i ka nors” atsiliepti pozityviai. kad ir apie ta pati castellucci, jei jis taip pat sudomins, kaip ir su savo tragedia endogoniadia. dar karta valio!
arunai, sorry uz tavo taktikos paviesinima. ir dar kitos – nuorodos i apdovanojimus, pagal kuriuos tiesiog turi pamegti, suprasti ir pripazinti :)
Lukai, filmo nominacijos, būna, mažai, ką sako. Net koks vienas DIDELIS apdovanojimas, būna, nieko nesako.. Bet kai filmas laimi krūvas apdovanojimų, tai jau sako nemažai. Pamėgti pagal juos nebūtina, bet pagalvoti, kodėl taip gerai įvertintas filmas tau palieka labai vidutinišką įspūdį, galima. Vis tik jeigu pažiūrėtum, kas per žmonės (VARDAI) renka tuos metų geriausius, rastum ten nemažą dalį iškilesnių veikėjų negu g. rašytojai.
jau pagalvojau. neimponuoja (filmas) vis tiek. next!
prisipazinsiu ziurejau namie, prisipazinsiu, ziurejau ir tarpais nuobodziavau, ok, spalvingas dinamiskas filmas, ziuri akis ir dziaugiasi, bet filmas neveza ir sia pasaka as nepatikejau, naivoka ji man
dziugu, kad kazkam buvo prieshingai ir kazkas patyre daugiau malonumo, bet siek tiek pakantumo kito nuomonei butu ne prosal, tuo labiau, kad patys puikiai zinote, kad apdovanojimai dar ne viskas, ir net kruva apdovanojimu gali nieko nereiksti, ka jau kalbeti apie tai, kad neretai ir kieciausi krtikai atsiduria skirtingose pusese
Sutinku, nebūtina užsipulti tų, kuriems filmas patiko.
kaip ir tu, kuriems nepatiko
Recenzijos autoriui kaip ir Kulvieciui is alfos matyt nelabai patiko filmas, nes, juo bent kiek placiau nepasidomejo.
indijos rezisiere Loveleen Tandan yra moteris.
užtariamasis žodis Pauliui.
Taip, Holivudas + Bolivudas. Taip, pasaka. Rytietiškas saldumas. Taip, pažįstami ėjimai ir siužetas nuspėjamas (pvz. kad paskutiniame klausime bus skambinama). Taip, netobula (man scenos policijoje pasirodė neįtikinamos ir net nelabai logiškos – jungiama el. srovė, o paskui patikima paprasčiausiais žodžiais). Bet…
Gal todėl, kad visuose meno kūriniuose man pirmiausiai rūpi, kokį „message” į jį įdėjo autorius, man atrodo, jog filmas ne apie tai. Ir ne apie tai kaip iš Pelenės tampama piniguočiumi. Man atrodo, kad filmo pavadinimą galima būtų interpretuoti taip – kaip tampama dvasiniu milijonieriumi. Kažkodėl esu tikras, kad jeigu herojui nors kiek būtų rūpėję milijonai, jis nebūtų pasakęs teisingo atsakymo.
Man filmo esmė atitinktų J.Campbell žodžius „Follow your bliss”. T.y. besąlygiškai tikėdamas žmogus gali surasti savo laimę. Herojus nepasiduoda gyvenimo tuštybių pagundoms. Jis seka paskui savo širdį. Ši idėja gerai aplipdyta šių dienų manigomis temomis – socialinė neteisybė, skurdas vs turtas, moralė vs pinigai. Pridėta egzotikos, pasakos, pašaipaus rytietiško žvilgsnio vakarų atžvilgiu ir gautas rezultatas.
Aš šį filmą prisimnsiu, ir ne kartą.
Beje, vienas momentas man pasirodė pakankamai naujas ir geras – komiksiniai subtitrai išversti indiškiems žodžiams.
Štai jums ir būtina perskaityti apžvalga, surašyta Lietuvos kino kritikos veterano, žurnalo „Kinas” ir kultūrinio laikraščio „7meno dienos” redaktoriaus. Jeigu ir po tokio išaiškinimo nebus „pasižiūrėta” į save, pagalvota „kaip aš matau kiną” ir laikomasi tik savo NUOMONĖS, niekas nepadės:
http://www.7md.lt/lt/2009-02-20/kinas/sekmes_formule.html
Tiek daug įvairiausių nuomonių… O aš, turbūt, silpnų nervų būsiu, nes nuo vieno epizodo nebegalėjau tolaiu žiūrėti…
Oskars pilmas tikra nepagerin, gal net sumenken kazkuria prasme. Titaniks y gaves oskara, tai kon, tipo gers? Net Staluoni tor ton mikimauza:) Boyls indiska mon patika, bet neuzstriga, mona galva per daug liaupsiu ta pylma.
@riektu pasidomet, bent viduje susivokiat, kad nusišnekat ar ne?
Žemaiti, šį filmą nereikia niekuo gerinti, nei prizais nei tarme…
Titanikas buvo savaip vertingas, milijonierius, kitaip.
Tai ka as ir negerinu:) Mintis paprasta, eilini pylma gaun oskara mikimauza ir visi praded bruzdiet, jo ci tai pylma, jo… Gal cia Boylou uz praeiteis nuopelnus davi, mazdaug.
Sutinku su Vestancio vakaro nuomone, kad diskutuojamas filmas -pramoginis, banalus ir sukurtas is baisiai nuvalkiotu klišiu apie gerio laimejima pries blogi, meiles – pries nemeile, vargso – pries turtuoli ir pan. Vienintelis vertas demesio dalykas, mano nuomone, operatoriaus ir montuotojo darbas.
Blogas blogas filmas. :)
Kam patiko sis filmas labai rekomenduociau paskaityti nuostabia Gregory David Roberts knyga Shantaram apie undergroundini Mumbajaus gyvenima ir tuos pacius lusnynus. Slumdog Millionaire labai daug kuo primine man sia knyga
Nepamirškit pridėt, kad tai „mano asmeninė nuomonė”.
Menas įvertinamo pozicija turi ir tokią kryptį tarp daugybės kitų: kūrėjas dėl įvairių aplinkybių dirba su iš principo nesudėtinga, negilia, ne rafinuota ir daugeliu atžvilgiu nuvalkiotai banalia pirmine atspirties medžiaga (gali tai būti ne vien prasta dramaturgija, siužetas ar scenarijus. Gali būti dėl prodiuserių įtakos sudaryta ne tiek mtalentingų aktorių trupė, kaip norėtų autorius, gali būti prasta scena, ne aukščiausios kokybės kino juosta, ir jau labai dažnas atvejis, akivaizdus lėšų trūkumas bei daugybė kitų trukdžių.
Įsivaizduokite, ką patys darytumėte ir kaip padarytumėte tokio je situacijoje, kada jūsų PAMATAS ne Šekspyras, Čechovas, ar koks Marquesas. Arba turite išvardytis arba šimtus kitų rimtų trukdžių.
Atsidūręs Bolivude, gavęs vietinę „medžiagą”, kaip sugebėjo „išsukti reikalą D.Boyle su scenaristu ir operatoriumi.
Jis padarė tokio je situacijoje tiesiog kūrybinę VIRŠŪNĘ. Ir džiugu, kad tai įvertino JAV kino Akademija. Ir liūdna, jog tiek daug žiūri filmą ir mato špygą. Kalti visi, tik ne ne mano suvokimo netobulumas.
Diskusijos čia net negali būti…
Atsiprašau už rašto kultūrą. „Susiklijavę” klavišai mano kompe. Galėčiau pataisyčiau…
Idomus tekstas:
What Movies Mean To Us In Hard Times
Back during the Great Depression, when the going got tough, we headed to the movies for escape, for refuge, and maybe even a laugh or two. So does history repeat itself? Our Sunday Morning Cover Story is reported by Jerry Bowen:
http://www.cbsnews.com/stories/2009/02/22/sunday/main4818460.shtml
seniai tokį niekam tikusį filmą žiūrėjau. nebeskaitysiu g. dezinformacija.
Kai žmonės įvardina tam tikrus niuansus (pavyzdžiui lemiamas klausimas, kuris yra tampriai susijęs su visa istorija, bet silpnas jeigu į filmą žiūrėti perdėm realistiškai), trūkus, tai dar galima apie kažką diskutuoti, bet kai toks filmas įvardinamas, kaip „niekam tikęs”, tai bandydamas išlaikyti diskusijos padorumą, nuo komentarų privalau susilaikyti :)
bet nesusilaikei.
o kokia argumentų prasmė kai šneki su tvirtu žmogum įsimūrijusiu į savo žinojimą. skaičiau, kas anksčiau čia šnekėta. visai įdomu kaip reiškinys.
nenoriu palaikyti nei pirmos nei antros puses nemates filmo, taciau, turint omeny „wanted” ivertinimus ar Hario poterio sekme skaitytoju sirdyse, man toks perdetas populiarumas kelia nepasitikejima. beje, kazkada Parulskis yra graziai uzsimines apie apdovanojimus anksciau laiko… plestis kontekstuose nebutina, bet ko verti komentarai?
Filmas super, paziurejusi tik 10min supratau, kad jis jau papilde mano favoritu gretas. Super, tikrai vertas visu oskaru ir visiems siulau paziureti..
nuvalkiota primityvi istorija,bet operatoriaus darbas isties puikus,oscara duociau tik uz primityvuma
todėl tavęs komisijoje ir nėra.
man labai patiko nes papasokojamas yra indijos givenimas ir vaiku