Atgarsiai iš Kauno kino festivalio: „Gyvenimo medis” ir „Išsiskyrimas”

Gyvenimo medis [The Tree of Life], rež. Terrence Malick, 2011

Šeši metai, penki montažo režisieriai ir štai – 138 minutės gamtos evoliucijos ir žmogaus gyvenimo paralelės įtaigiu stiliumi. Penktasis kino kūrėjo Terrence Malick darbas “Gyvenimo medis” – šešto dešimtmečio Teksaso šeimos istorija, kur trys berniukai auga apsupti motinos meilės ir spaudžiami tėvo reiklumo, o vyriausiasis sūnus Jackas ieško atsakymų į amžinuosius gyvenimo klausimus. Nelinijinė pasakojimo seka, tiesa, ne tokia sudėtinga kaip Christopherio Nolano “Memento”, visgi priverčia įsitempti viso žiūrėjimo metu ir tuo pačiu kuria intrigą. Detalės sudėliojamos filmo pabaigoje, tačiau nuolatos kylantys klausimai yra tikroji filmo vertė.

Pradėdamas filmą Jobo knyga, Malick užliuliuoja klasikinės muzikos, vizualumo ir jausmingumo derme. Operatorius Emmanuel Lubezki, kuris jau dirbo su Malick kuriant “The New World”, subtiliai pagauna reikiamus vaizdus – pirmuosius vaiko žingsnius, atsisveikinančias rankas abipus lango, šaltą stiklinio biuro sterilumą ir saugią namų ervę. Ir medį. Ir akis jaunojo Jacko, besistengiančio būti tuo, kuo jis nėra. Išskyrus kompiuterinius dinozaurus ir undiniškai atrodančią moterį, kažkokiu būdu atsidūrusią vandenyje ir iš ten labai dirbtinai mojuojančią, kadrų parinkimui prikišti nėra ko. Vaizdais, kaip ir turi būti kine, pasakoma daugiau nei dialogais.

Senasis gerasis Brad Pitt ir debiutantė didžiajame ekrane Jessica Chastain – ponas ir ponia O`Brien, puikia sukuria visiškai priešingų žmonių porą – kiek vaikiška svajotoja motina ir karjeristas ir griežtas tėvas. Vyresnysis Jackas – Sean Penn – turi tą patį kritišką ir protingą akių žvilgsnį kaip ir paauglys Jackas (Hunter McCracken). Vis dėlto, didžiausi nuopelnai tenka Finnegan Williams – tai dvimetis Jackas, su nerimu tipenantis aplink jaunesniojo brolio lopšį ir nemenkai susirūpinęs savo padėtimi šeimoje. Nerimo ir netikrumo motyvas labai svarbus tiek šiame, tiek tolimesniuose filmo epizoduose. Miela Jassicos Chastain vaidyba tikrai verta Hollywood Breakthrough Award – jos sukurtas motinos vaidmuo įtikina, jog namai yra ta vieta, kur jai lemta būti. Ir tik ten ji yra iš tikro ji.

Galiausiai – unikalus dialogas, kur daug kalbėtojų, bet tik vienas klausytojas. Dievas yra vienintelis filmo veikėjas, kurio niekas niekada nematė, bet jo reikšmė šiame filme – nenuneigiama. Tiek Jackas, tiek jo motina meldžiasi. Malda yra ir pokalbis, ir bandymas atrasti atsakymus. Religija gali vesti teisingu keliu, tačiau atsakymas priklauso nuo paties žmogaus. Taip, pabaigoje Jackas jį randa. Faktas, kad yra daug filmų, kurie kalba apie egztencinius klausimus. Bet Terrence Malick, pasitelkęs evoliucijos vaizdus, Bibliją ir Mocartą, sugeba pateikti sunkią temą lengvai ir paprastai.

Kanų festivalio Auksinės palmės šakelės laimėtojas “Gyvenimo medis” skleidžiasi ekrane kaip augalas visa savo jėga ir grožiu, kuriems neįmanoma atsispirti.

Išsiskyrimas, (Jodaeiye Nader az Simin), rež. Asghar Farhadi, 2011

Asghar Farhadi (puikiojo „About Elly“ kūrėjas) sugeba apie Irano problemas kalbėti subtiliai, bet taikliai. Filmas „Išsiskyrimas“ – Irano kasdieninės žmonių problemos dviejų valandų dramoje, kuri nepaleis nei sekundei. Istorija sukasi apie dviejų suagusiųjų porą, kurie nesugeba pripažinti savo klaidų ir vis kuria naujas, kol jų santuoka sparčiai žlunga. Simina sieka pasiimti dukterį ir sprukti iš Irano, o Naderas negali palikti Alzheimeriu sergančio tėvo. Reikalai vis labiau komplikuojasi ir netikusi pabaiga artėja greičiau, nei tikėtasi.

Kamera nukelia į teismą, kur raudonplaukė iranietė ir jos vyras mėgina nesėkmingai išsiskirti. Kiekviename filmo kadre – jokių nereikalingų detalių. Nei pastatų, nei gamtos, nei nesvarbių asmenų. Tik filmo veikėjai, nes tik jie yra svarbūs. Opozicija tarp modernaus ir tradicinio, jo ir jos, meilės ir išdidumo – filmo ašis. Istorija ir balansuoja šiuo opoziciniu pagrindu, kurio suardyti nepavyksta nei vienam iš veikėjų. Iranas, apsimetantis šiuolaikiniu, vis dar išlaiko moterų apdangalus ant galvų, o dėl kiekvieno mažmožio konsultuojamasi su religijos specialistais. Akivaizdu, kad problemų sprendimai tokiu atveju tampa vis sudėtingesni.

„Išsiskyrimas“ pripildytas sodrių ir intensyvių dialogų, pagardintų temperamento protrūkiais, Korano kaišiojimu į kairę ir į dešinę, vakariečiams svetimo garbės ir orumo jausmo, o taip pat – švelnių žvilgsnių, šilumos ir artumo. Realumo atmosfera sukuriama fokusuojant kameros objektyvą labai arti veikėjų ir žiūrovas maksimaliai įtraukiamas į veiksmą. Būtent operatoriaus nuopelnas, kad matai istoriją iš labai arti, gal netgi per daug arti. Jausmas, kad dalyvauji kažkieno žlungančioje gyvenimo istorijoje, šiek tiek glumina ir tuo pačiu suteikia dar daugiau aštrumo dramai ekrane.

Begalėje festivalių – pradedant Berlynu ir San Sebastianu ir baigiant Sidnėjumi ir Jerevanu- pagerbtas „Išsiskyrimas“ suteikia šansą apmastyti tiek Irano visuomenės dvipusiškumą ir iš to kylančias pasekmes, tiek žmogiškųjų santykių sudėtingumą apskritai.

fb-share-icon

5 komentarai apie “Atgarsiai iš Kauno kino festivalio: „Gyvenimo medis” ir „Išsiskyrimas”

  1. Nepasakyčiau, kad The Tree of Life sunki tema pateikta lengvai ir paprastai. Visą filmą neapleido mintis, kad Malickas ilgai darė, ką nori, bet galop pabodo ir nieko įmantriau nesugalvojęs metė šį užsiėmimą taip ir palikęs nebaigtą.
    Filmas nuobodus. Tokius vaizdelius galima rodyti šmc’e, o dar gražesnių galima pasižiūrėti ir „planet earth”, o mintis ir temos vystymas su dieviškais klausimais labiau vertė prunkšti nei gilintis. Galit sakyti, kad pabaigos, kuri gal kažkam kažką išrišo, likau nesupratęs, bet po dviejų valandų tokio meno jau buvo dzin visa drama ir egzistencinės aukštos mintys.

    1. Na, ne kino kritiko nuomonė ten. Tik žiūrovo.
      Tiesa dar, šitam „medžiui” taikyčiau „Enter the Void” atvejį, kai dėl stiliaus, įsikertamo per pusvalandį, aukojamas sveikas protas, žiūrovą tuo stiliumi varginant o nebedžiuginant.

  2. Ar ne Hitchcock’as kažkada pasakė „Always make the audience suffer as much as possible.”… :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.