ATGRUBNAGIS – Saulėtekis išminčiams, saulėlydis bepročiams (2007)

Užmerkęs kojas į garstyčių vandenį, šaukštu kasydamasis nugarą, murmėjau sau panosėje kažką nepadoraus, tikindamas save, kad tai tik į gerą…

Toks užrašas įspaustas ant albumo nugarėlės. Albumo, kurį vienas žmogus pa(si)gamino pas save namie: nuo muzikos grojimo ir įrašymo iki pačio disko viršelio atspausdinimo. Didžiulė gyvenimo investicija vardan saviraiškos. Tačiau nesvarbu, kiek pinigų tai surijo ir dar ryja, svarbiau – kas iš viso to išėjo.

Žinau šito žmogaus ir vardą ir pavardę, tačiau turiu paliepimą: “Na, jei nuspręsi rašyt turiu vieną norą, neminėk mano vardo ir pavardės, tiesiog, Atgrubnagis. Nedarau tai dėl populiarumo ar šlovės, ar pinigų, neieškau iš to naudos, visad mėgau undergroundą. Aš tik noriu duot žmonėms paklausyt. Ir jiems neturėtų būt svarbu, kas tą muzikąa sukūrė ir atliko. Jiems reikia tik atsiųst man savo adresą, kad aš galėčiau atsiųst CD. Žinoma, aš kalbu apie tuos, kuriems patiktų tai, ką aš darau. Jokiu būdu niekam neperšu savo muzikos, man yra gerai taip, kaip yra.”

Taigi, tiesiog Atgrubnagis prieš keletą metų, kaip daugelis lietuvaičių, išvyko uždarbiauti į Edinburgą,- miestą su didžiule muzikine potencija. Išsivežė svetur tik save, o dabar, nors ir negrįžta po visam, bet kiekvienam norinčiam (jeigu tokių neatsiras tūkstančiai) savo lėšomis atsiunčia/dovanoja pirmąjį savo vaiką – albumą „Saulėtekis išminčiams, saulėlydis bepročiams“.

Gyvai padarytas įrašas stebina savo intymumu, atvirumu, gyvenimiška patirtimi ir kūrybine branda. Poetiški, daugiaprasmiai tekstai pasakoja ne banalias įprastas meilės istorijas, bet perduoda visą kūrėjo išmintį (apie savęs paieškas, apie draugystę, apie braidymą gyvenimo vandeniu ir gyvenimo keliu, apie turtingą ir pamokančią praeitį) ir beprotybę (apie kojos nusigraužimą vardan laisvės, apie žuvies dieną – penktadienį, apie boružę, ežį ir dar vieną trijulės narį, apie žvakių ir žvakučių skirtumus). Man gražiausias tekstas dainoje „Apie Atgrubnagį ir Amigo“, – tai kelio daina, nežinomo kelio, kurį lengva eiti kartu su draugu, kokios lyties jis bebūtų. Tas „jėjė, mano drauge geriausias“ nepaliauja suktis mano galvoje jau kelintą dieną ir aš jau imu įtikėti, kad Atgrubnagis šitą dainą sukūrė būtent man. Taip pat imponuoja paskutinės albumo dainos „Buvo visko kliuvo“ tekstas: tiesiog, dėl savo poetiškai gyvenimiško teisingumo: „gyvenimo kraštais ėjau, abi puses jo ragavau, dabar daugiau žinau <…> buvo visko kliuvo, rykštės ir bučinių, ir netikėto „labas“ ir “sudie“ be priežasčių <…> ir garbingų priešų ir šūdinų draugų“. Apskritai, jaučiama, kad albumo dainų tekstai yra pačio autoriaus išgyventi, išbaigti ir išnešioti iki negalėjimo jų neištarti garsiai.

Atgrubnagio muziką galima būtų statyti prie dainuojamosios poezijos korifėjų, tačiau instrumentiniai kūriniai, kurių albume net septyni, ir dainuojamų kūrinių muzika rodo, kad Atgrubnagis moka ne šiaip kelis akordus, o savo atgrubusiais nagais groja gitara profesionaliai, tiksliau, gitaromis: akustinėmis, elektrinėmis, bosinėmis, su mediatoriumi, su slaidu, su efektų pedalais ir retkarčiais pritaria armonikėle bei tambūrinu. Muzika varijuoja nuo lengvo akustinio pop-roko iki gryno bliuzo ir tradicinio country motyvų. „Špygą taukuotą“ parodo, kad Atgrubnagiui nesvetimas ir eksperimentinis, alternatyvus skambesys, nors gal tai dar tik savojo stiliaus paieškos. Visas muzikinis audinys sukergtas vien gitariniu pagrindu, tai puikiai atskleidžia Atgrubnagį kaip gitaristą, ir jo grojimui prideda tiktai pliusų (būtų įdomu pamatyti “nagų ant gitaros” procesą gyvai) , tačiau tuo pačiu tai yra ir minusas. Albumui perlipus į antrą pusę, imi jausti akordinius pasikartojimus ir pasiilgsti kitokių instrumentų įsiliejimo, kad ir paprastų mušamųjų, tas retas armonikėlės (“Vėjo namai”), žvangučių-barškučių (“Žvakės ir žvakutės”, “Šis bei tas apie išskrendančius paukščius”, “Musplakis”, “Molotovo kokteilis”) ar pirštų barbenimo per gitrarą (“Apie Atgrubnagį ir Amigo”) pasirodymas tampa lyg atgaiva sielai, kurios norėtųsi dar daugiau. Čia kaip su Apokalyptica, kas beklausytų jų albumų, jeigu iki šiol grotų vien violančelėmis. Tad, albumui pasibaigus, šiek tiek jautiesi nuvargęs nuo gitarinio skambesio. Išeitis būtų albumą padalinti į du diskus, bet čia jau komersantų ir prodiuserių, jeigu tokių atsiras, reikalai.

23 kūriniai surinkti į vieną diską leidžia pajusti tai, kuo gyvena Atgrubnagis, o, žemiau pateiktas, trumpas interviu su pačiu Atgrubnagiu, leis geriau suprasti, koks tas menininkas, kuriantis ne dėl pinigų.

1.Papasakok trumpai apie save
Gimiau garsiai, augau ramiai, užaugęs nusprendžiau,kad ūsai tinka man prie veido ir nuo to laiko su jais nesiskiriu.

2.Kodėl Atgrubnagis?
Visad dirbau fizinius darbus: nešiau, kėliau, kasiau, šveičiau, kaliau ir t.t. Ne kaži kas iš rankų ir belikdavo – sutinę sąnariai, nudaužyti pirštai, suskilinėjusi ir sugrubusi oda. Bet niekada dėl to nesigailėjau.

3.Kaip atėjo muzika į tavo pasaulį?
Kažkas atsikratė savo sena gitara padovanodamas ją man.

4.Kiek muzikos tavyje? Kokia ji?
Muzika tai vaiduoklis, jos nematau, bet kur bebūčiau, visuomet jaučiu jos buvimą šalia, todėl visada nešiojuosi popieriaus skiautę ir pieštuką. Kokia ji? Eklektiška.

5.Kodėl ir kaip kuri?
Kodėl? Todėl kad niekad negalėjau groti svetimos muzikos, geriau jau tada šluoti kiemą. Kaip? Nėra taisyklių, ji ateina bet kada, bet kur, bet kaip.

6.Patinka labiau saulėtekis ar saulėlydis?
Esu pelėda, tad vakaras visada buvo mano laikas, bet, bėgant metams, suradau dalykų, kuriuos galima gerai padaryti tik ryte, tad dabar saulėtekis ir saulėlydis man lygiaverčiai.

7.Kur darei albumo įrašą. Kas be pačio prisidėjo prie jo kūrimo?
Įrašiau jį savo kambary, įrašiau vienas.Bet jei kalbėt apie CD padarymą, tai aš turiu trigalvį slibiną [trys mano artimiausi draugai], be kurio šis CD nebūtų toks koks jis yra dabar.

8.Dainų tekstuose mažai meilės. Kodėl?
Sukuriu tokią dainą kartą per tris metus ir tai paprastai būna pakankamai vykusi daina, sukurčiau kasdien būtų žaidimas žodžiais ir ne daugiau.Albumui, kurį ruošiuosi įrašinėt dabar turiu trejetą tokių dainų, taigi devynerius metus turbūt ta tema nieko ir nebesukursiu.

9.Kelios dainos iškrenta iš albumo konteksto. Dar tik bandai atradinėti savo stilių?
Jei išgirstum tas dainas, kurių aš neįdėjau į šį albumą….

10.Koks turėtų būti tavo klausytojas?
Man jis yra geras toks, koks jis yra, jei tik jis yra.

p.s. pirkt negausite, tai galite paklausyti nemokamai čia.

MES DAR RAŠĖM:

1. Nebylusis kinas šeštadienio naktipiečiams. Valgyti naktį nesveika. Tačiau tai, ką Paberžės dvare siūlo...
2. ATGRUBNAGIS – Užkratas [2009] Apie šitą žmogystą jau buvau rašęs. Dabar tęsinukas. Pustrečių...
3. Кукрыниксы – XXX [2007] ir šiek tiek apie rusišką muziką 2007-aisiais. Nesu rusofobas, bet kuo toliau, tuo mažiau klausau rusiškos muzikos....