Neseniai g-taške skaitėme apie „Whitetree“ projektą. Autorius taikliai pastebėjo: „Dar vienas gražiausias šių metų albumas.“ Aš norėčiau pristatyti nieko nenusileidžiančią dar vieną pianino, mušamųjų ir elektronikos sintezę: tai trio iš Prancūzijos „Aufgang“. Francesco Tristano, prancūzų modernistas, pianino virtuozas, išleidęs ne vieną studijinį albumą nuostabios pianino pasakos, aplink save sutelkęs tikrai ne kuklų gerbėjų ratą visame pasaulyje. Kiti du „Aufgang“ nariai – Rami Khalifé (antras pianinas) ir Aymeric Westrich (mušamieji, elektronika) – kartu su Tristano studijavo vienoje prestižiškiausių pasaulyje -Juilliard  konservatorijoje.

Elektronikos ir klasikinės muzikos „bendradarbiavimo“ pavyzdžių muzikiniame pasaulyje rasime ne vieną: tai švedas David Wenngren‘as (Geriau žinomas kaip „Library Tapes“), kiek niūresnės kito švedo Tommy Jansen‘o („Elegi“) muzikinės dėlionės, Alva Noto bei Ryuichi Sakamoto duetas ir daugelis kitų. Tačiau „Aufgang“ albumo žaismingumas, pianino skambėjimo štrichai daro jį ypatingu. Jei „Whitetree“ darbą galime talpinti į „ramaus vakaro muzikos“ rėmus, tai „Aufgang“ – priešingai. Du pianinai čia trenkia milžiniška jėga, o mušamieji ir elektronikos garsai prideda albumui greitą ir energingą ritmą. Vienintelis lėtas kūrinys albume (galime vadinti išimtimi) – Prélude du passé“. Tačiau kiti likę aštuoni – kupini aštraus pianino skambesio (tipiškas Tristano kūrybos braižas), kuris kartu su techno stilių primenančiais elektroniniais ritmais bei mušamaisiais daro albumą labai gyvu.

Albumas, nors ir turintis bendrą koncepciją, nepraranda ir įvairiaspalviškumo. Kaip pavyzdį būtų galima palyginti pirmus du albumo kūrinus. „Channel 7“ – melodingas, linksmas, ritmiškas (beje, į jį panašus kitas kūrinys „Sonar”). „Channel 8“ – niūresnis, sunkesnis darbas. Atmosfera, sukurta aštriu pianino skambesiu. Tokiu priešpriešų albume ne viena, tačiau tai bendro vaizdo tikrai negadina. Priešingai – „Aufgang“ yra darnus, išpildytas. Jame nieko netrūksta.

Šioje sintezėje ryškiai išsiskiria pianinas – Tristano ir Khalifé žaidžia jo klavišais, kurdami kartais kiek niūroką, kartais žaismingą albumo nuotaiką, tačiau tuo pačiu ir puikiai išlaikoma gyvų instrumentų, bei elektronikos pusiausvyra: nei vienas, nei kitas neatlieka vyraujančio vaidmens, ir puikiai vienas kitą papildo. Albumo epilogas – kūrinys „Soumission“ – subtiliai užbaigia valandą trukusią kelionę po besimainančių, kartais profesionaliai chaotiškų, kartais nuostabiai darnių, tačiau tuo pačiu ir labai skirtingų garsų bei melodijų pasaulį. Tačiau ši kelionė abejingų nepaliks ir albumas greičiausiai sulauks griežto Jūsų verdikto.

Malonaus klausymo.

Tracklist:

1. Channel 7
2. Channel 8
3. Barock
4. Sonar
5. Prelude du passe
6. Good Generation
7. 3 vitesses
8. Aufgang
9. Soumission

Įvertinimas 9 / 10

P.S. Kam patiko „Aufgang” albumas, siūlau pažiūrėti šį jų koncertą.