Visi įrašai, kuriuos paskelbė Karolina

Rugpjūčio 17-19 d. Off-Festivalis Lenkijoje

Off-festival

Šiuo vardu kliedėjau keletą mėnesių, ypač paskelbus išplėstinį line’upą, į kurį kaip headliner’iai yra įtraukti linksmuoliai australai Architecture in Helsinki, post-rockinės merginos Electrelane, su Joy Division lyginami Leeds’o vaikai iLiKETRAiNS, lo-fi norvegai Low Frequency In Stereo, Piano Magic, Port-Royal, Radian, bei daugybė vietinių lenkiškų žvaigždžių – viskam šitam pasiryžę antrojo Off festivalio organizatoriai. Pridėkime dar tai, kad festivalio ribose vyks maudynės, workshopai potencialiems prodiuseriams, vaizdo projekcijos, mobilios instaliacijos, festivalis žada pakeisti miestą į alternatyviosios muzikos pasaulį ir perkopti pernykščio Off lankytojų skaičių – 11 000. Juokingiausia tai, kad patekti į šią trijų-dienų-trijų-scenų puotą, vyksiančią Myslovicuose (Katovicų pašonėje, kelios valandos kelionės traukiniu nuo Varšuvos) tekainuos ~ 50Lt. Rekomenduoju, spontaniškai ir labai primygtinai.

http://www.en.off-festival.pl/

Dešimt metų kanadietiškam power-pop’se: The New Pornographers – „Challengers” [2007]

New Pornographers

Kuo daugiau sukausi šitoj visoj karuselėj, tuo stipriau jaučiau „The New Pornographers” kūrybos pilnatvę. Vyrukai padirbėjo iš peties, padarė viską ir iki galo, kad pakviestų mane į didelę šeimą, nuotykingai keliaujančią aplink savo garsų pasaulį per veik 50 minučių. Šeima, verta atskirų credit’ų dalybų – Neko Case, AC Newman, Nora O’Connor (prisidėjo prie Andrew Bird kūrybos), Kathryn Calder (Immaculate Machine), Dan Bejar (Destroyer, Swan Lake) ir, regis, bent dvidešimt kitų, skirtingų kiekvienoje dainoje balsų. Nuo pat albumą atidarančios tikrų tikriausios AC Newman gyvenimo istorijos, iki tokių pat turtingų vokaline ir lyrine prasme Neko Case solavimų. Drąsos „Challengers” netrūksta: paleistos nuo grandinės fleitos, maištaujančios kartu su sluoksniuotom daugia-vokalinėm linijom ir Broken Social Scene vertu orkestru. Čia pat arkadiškos ugnies liežuvius kiša styginių, klavišinių rifai, po lengvai sklandančio vyriško falseto kauke prisidengęs Newman’as, ne, palaukit, visas Newman’ų choras, įsisiūbuojantis iki ironiškų epų, kurie savo įsakmia (kone pikta!) jėga verste verčia nuo kėdės. Prancūziškos triūbos, arfos, ypatingai man patrauklus bandžo, melodionas, tiek daug gyvų instrumentų jėgos nematė nė viena ankstesnė NP daina. Kaip ir nematė prieš tai neprasižiodavusio Dan Bejar, kuris savo nenuspėjamai džiaugsmingu balsu, vargiai panašiu į kokį kitą, įsipina ne tik į dainas, bet ir kelias iš jų praturtina savom „literatūrinėm nesąmonėm”.

Vienoj lentynėlėj su The Shins, ši sklandi, šviesi, smagiai įsibegėjanti kiekviename kūrinyje kelionė man – viena gražiausių šiemet.

P.S. AC Newmanas tikras šaunuolis: ėmė ir pats aprašė kiekvieną albumo dainą >>

Bibliotekininkai gali pasidomėti NP video-biografija-interviu, kurį jie ima patys iš savęs >>

The New Pornographers – „All the things that go to make heaven and earth” (Pitchfork festivalyje)

Renginiai: Rugpjūtis

Akimirkai net suabejojau, ar rugpjūčio renginių kalendorius atitinka G. formatą… Renginių nedaug, spėju, vieni vertingiausių susiplos į vos ne kasdieninius Kristupo gitarų koncertus, bei į garbės reikalo klausimu tapusį festivalį.

1 d. 21.15 KPAD: Julio Medemo filmas „Poliarinio rato meilužiai” (152 min., 1998, Ispanija). (imdb: 7.8/10) (traileris+foto)
Vilniaus mokytojų namų kiemelis

Ana ir Otto rašė kits kito vardus nelyginant ženklus, atsisakė laikinumo, gyveno viename rate, mylėjo(si), svajojo apie poliarinę diena, kuomet už horizonto nenusileidžia “vidurnakčio saulė”. Nepaisydami šalčio du meilužiai stengėsi paneigti nenumaldomą pabaigos grėsmę, gyveno rato formos atsitiktinumų pasaulyje, kuriame oras buvo pripildytas prasmingo laukimo nuotaika. Jie išvien stengėsi atsakyti į klausimus, į kuriuos nėra atsakymų. Kas slypi po vardu – ženklu? Ką ženklai dar numatė? Režisierius Julio Medem vysto, rodos, paprastą meilės istoriją, bet poetiškas režisieriaus kalbėjimo būdas, nekasdieniški dialogai padaro siužetą gilų ir ypatingą. Visos istorijos atvaizdavimo detalės ekrane puikiai iliustruoja kiekvieną pasakojimo žodį. Nors centre žmonių emocijos, filmas palieką ganėtinai šaltą įspūdį, tačiau tai tikriausiai tik stichiškas šaltis iš šiaurės, bandantis atvėsinti mylimųjų kaktas ir prigesinti meilės formas. Filmas 1999 metais apdovanotas dviem svarbiausiais Ispanijos kino apdovanojimais – “Goya” statulėlėmis.

3-5 d. Spartakiada
Kernavė

8 d. 20.00 Zucchero koncertas
Utenos pramogų arena

8 d. 21.15 KPAD: Luiso Bunuelio filmas „Tristana”. Paskutinis Sauliaus Macaičio tekstas
Vilniaus mokytojų namų kiemelis

10-11 d. Baltijos garsas
Kernavė

15 d. 21.15 KPAD: Carlos Sauros filmas „Palesink varną” (Ispanija, 1975 m., 107 min.).
Vilniaus mokytojų namų kiemelis

Filmas pasakoja apie devynmetę Aną, gyvenančią Franko režimo sukaustytoje Ispanijoje. Jauna mergaitė patiria daug žiaurių įvykių ir traumų. Jos serganti motina mirė skausmuose, jos mergišius tėvas, Franko armijos generolas, miršta meilužės glėbyje. Mergaitė gyvena savo prisiminimų pasaulyje, o vaizduotėje ją lanko ir su ja kalbasi mirusi mama…
Kaip ir dauguma Carlos Sauros filmų, sukurtų Franko režimo sąlygomis, šis hipnotizuojantis filmas po užuominų ir simbolių šydu slepia prieštaringas politines temas. Visuomenės represija tampa raktu į keistus vingius Anos istorijoje ir paraleles su Ispanijos politinėmis aktualijomis.

18 d. 19.00 � okantys Dervišai (Turkija)
Lietuvos nac. filharmonija

Ištrauka: Mevlevijos brolijos nariai garsėja savo ritualiniais šokiais. � okėjai trumpais dešinės kojos judesiais priverčia kūną suktis ant kairės pėdos. � okio apeigose (vadinamose Sema) grojamas tam tikras muzikinis repertuaras – ay>n, kurį sudaro į keturias dalis suskirstytos vokalinės ir instrumentinės kompozicijos. Jas atlieka vienas arba daugiau dainininkų, fleitininkas (neyzen) ir du perkusininkai, grojantys timpanais bei lėkštėmis. 2005 m. Mevlevi Sema apeigas UNESCO pripažino Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.

21 d. 19.00 Autobiografinio spektaklio „Pradžia“ eskizas (A.Giniočio globojamas „Atviras ratas„)
Vilniaus mokytojų namų kiemelis

21-23 d. Arfos muzikos vakarai (Kristupo vasaros festivalis)
Taikomosios dailės muziejuje

28 d. 19.00 „Trys paršiukai” (A.Giniočio globojamas „Atviras ratas„)
Vilniaus mokytojų namų kiemelis

24-26 d. BE2GETHER
Norviliškių pilis

24-26 d. Mėnuo Juodaragis
Zarasų ežero saloje

25-26 d. Klusa Daba
Ryga, saloje, AB Dambis vietove

Dar?

Artemoltobuffa – „L’Aria Misteriosa” [2007]

Alberto MuffatoArtemoltobuffa - L’Aria Misteriosa

Man tikrai nieko nemoka už itališko indie-popso prominimą. Nene, jūs nieko panašaus neprisigalvokit. Aišku, čia jums ne Sigur Ros ir ne Under Byen, čia yra itališkas, beveik iki akustinio, išsinuoginęs popsas. Ne, aš irgi nesuprantu, apie ką kalbės dainose, bet tikiu, kad per muziką perleistus jausmus galiu suprasti giliau, nei bandydama išlaužti iš draugo italo bent kokį grubų anglišką vertimą. „Artemoltobuffa” – tai dainų ir tekstų rašytojas Alberto Muffato, įkvėpęs kažkiek teisingų atlikėjų – Bonnie Prince Billio, Yo La Tengo, Red House Painters, Sufjano, Nick Drake, Low – kūrybos, sukūrė albumą, kuris peržengia šios elegantiškos kalbos ribas. Tai lyg jaunas stiebelis šiandieninėje itališkos muzikos tundroje, kažkur tarp versų gracingai slepiantis tėvynainių tradicijas ir tą švelnų, ilgesingą, bet taip retai pasireiškusį Fabrizio De Andre liūdesį.

Gi nepasidarys įrašas blogesnis nuo to, jei žinosim, kad ten Alberto yra garbinamas kritikų už nuostabią, gilią ir prasmingą poeziją, o „L’Aria Misteriosa” laikomas vienu laukiamiausių Italijoje indie albumų po gražaus debiuto. Bet kai ko paslėpti net po nepažįstamos kalbos klodais tikrai neįmanoma – tai ta lyriška, kone kinematografiška gracija lengvai tariamuose žodžiuose – taip kalba tik žmogus, suvokiantis kiekvieno skiemens vertę ir prasmę tarp eilučių; motyvas, kuris čia užlieja pažįstamai skambančia nostalgija, kitur – ramiom pučiamųjų, styginių arba nuotaikingom elektrinės gitaros aranžuotėm, abstrakčiais sintetiniais aikčiojimais arba tyvuliuojančiais pianino klavišais ir palydinčiais atmosferiškais gitaros rifais, ir visa tai skamba lyg žadėta, bet neišgirsta dalis jausmingo garso takelio, skirto La Finestra Di Fronte, Le Conseguenze dell’amore, ir tiems, kas nesipriešins nupučiamas paslaptingo, veneciško oro dvelksmo.

Artemoltobuffa myspace, oficiali svetainė, bei laukiamiausias linkas parsisiuntimui – komentaruose.

Kas apleido video?

Nemanau, kad tai buvo gera mintis. Juolab kiekvienas, pasirodo, ieškom klipuose skirtingų dalykų, kitaip vertinam. Manau, mažai kas sutrukdys prominti savo asmenines, „emocionalias” simpatijas. Štai keletas naujų senienų, kurias šiaip ne taip pavyko atkast iš archyvų. Vis tas tikėjimas, kad kažkas kitas padarys darbus už tave… Didesnioji dalis vaizdų – daugiau pristatomieji albumų atgarsiai, nei pretendentai į metų klipą, nors kas dabar juos žino… kitą dalį pasilaikiau dedikuotiems straipsniams apie tų atlikėjų albumus, žinau kaip labai norėsit apie juos parašyti, taip? Gaila, negalėjau įdėt Animal Collective, John Vanderslice, Manic Street Preachers, Richard Hawley naujų singlų… patikėkit, negalėjau. Lieka pasitikėti jumis, kad ir taip jais pasidomėsit.

The Go! Team – „Grip Like a Vice”

Rufus Wainwright – „Rules and Regulations”
Toliau skaityti Kas apleido video?

Iron & Wine – The Shepherd’s Dog [2007]

Sam Beam

Čia turėjo būti A-ketvertuko vertas įrašas apie Sam Beam (Iron & Wine) naująjį darbą. Vietoj to rašinėlio gausit kiek-įmanomą-pagal-Karoliną trumpą, sausoką anonsą, idant nesupyktų viena mielesnių indie leidybinių – Sub Pop, neseniai išplatinusi visiems blogams prašymą išimti ketvirčiu anksčiau nei reikėjo „nusileakinusį” floridiečio albumą. Tiesa, pasirodo „leakintojai” apsigavo: dėdė Semas jau ruošia jums sekantį savo LP. Paima rankas, gitarą ir suraizgo neišeidamas iš namų. Argi ne dream job?

Karpant mano ilgąją apžvalgą.. mėgstu atlikėjus, kurie rizikuoja, su kiekvienu albumu kur nors nueidami. Kur galima nueiti, pradėjus nuo miegamojo sienomis nutrintos lo-fi-alt-folk poezijos? Ogi į visas keturias puses. Su kolektyvu Calexico nukeliavęs nuo bendro turo iki džiaziškų trupinėlių bendram darbe „In The Reins”, prisidėjęs prie garso takelių filmams „In Good Company” bei „Garden State” (šitam coverinęs Postal Service kūrinį), o savo soliniuose įrašuose apnuoginęs viską, kuo kada nors dabinosi folk’as, jis, pasak ankstyvųjų gandų, pateikė vieną labiausiai išbaigtų ir rafinuotų srities darbų. Tik įprastiems savo gerbėjams perprantamą ne taip lengvai. Toliau skaityti Iron & Wine – The Shepherd’s Dog [2007]

Karlovy Vary tarptautinis kino festivalis 2007. Ten dar nebuvom.

Skaitydami šį įrašą, ironiškai nusišypsos tik tie, kas žino(jo) mano planus ir jų strigimą, kitiems tikiuosi bus kažkuo naudingas tiesiog skrolinimas tarp prizininkų ir jų puikių… video. Paspaudę ant paveikslėlių, matysite gražesnį vaizdą.

Praeitą savaitę čekų spa kurorte kažkam pasibaigė maloniai alinantis konkursinių filmų maratonas – tiksliai 581-am žiniasklaidos atstovui, tarp kurių garsūs ir pripažinti tarptautiniai dienraščiai, leidiniai, ir visai ne tik iš kino pasaulio. Minutėlei stabteliu ties mintim, kad tarp jų nėra nei vieno iš Lietuvos (nors beveik 10 iš mūsų kaimynų). Taip, praeitais metais siuntėm bent „Dievų mišką”, šiais gi vienintelis besivaržęs lietuviškas filmas – dok. filmų kategorijoje Audriaus Stonio „Ūkų ūkai”, beje, ką tik iš Slovakijos „Artfilm” atsivežęs geriausios režisūros dokumentinio trumpametražio kino prizą. Ir tas nusilenkė prieš neapsakomai lėtai plaukiantį, poetišką, rusų režisieriaus Sergei Loznitsa juodai baltą filmą „Artel” (trailer), kuriame peizažiniais kadrais režisierius stebi šiaurės regiono žvejų gyvenimą. Daug balto sniego, tamsių, beveik juodų rūbų (ar beatskirtume jei filmas būtų spalvotas?) ir ankstyvojo kino pojūtis – bent jau taip viskas atrodo iš pristatomosios medžiagos. Juk niekad ir nepagalvotumėt, kad tokio kino nematę žiuri leistų jam įteikti geriausio dok’o statulėlę ir dar pervestų 5000 USD į asmeninę sąskaitą?

Artel 1Artel 2Artel 3

Toliau skaityti Karlovy Vary tarptautinis kino festivalis 2007. Ten dar nebuvom.

Promo naujienos: CADS music vision ’07 apdovanotieji

Besiplėtojant mūsų vidinei diskusijai apie puikius video, juos ėmė ir išrinko britai. Ačiū britams, kad šįkart apsaugosiu save nuo subjektyvios atrankos ir pasidžiaugsiu su jumis, jog dauguma apdovanotųjų/nominuotųjų jau yra apsitrynę mūsų bloge. Iš kitos pusės, CADS niekuomet nebuvo kraštutinis neformatas, būdingas labiau amerikiečių indie kultūrai nei nuo visko pavargusiems senojo žemyno klausytojams. Tenorėjau pasakyti, kad apdovanotųjų spindesys dar nereiškia, kad visoje industrijoje nesukuriama nieko geresnio (galbūt tai teisinga labiau idėjine, o ne technine, įgyvendinimo prasme).

Taikiai parišu painią polemiką ir pradedu tikrąjį pranešimą. Dvyliktųjų apdovanojimų viršūnėje sėdi „geriausias režisierius ” Saam už stilistiškai teisingus nors niūrokus darbus The Klaxons’ams – „It’s Not Over Yet„, „Golden Skans” bei UnkleJam „What Am I Fighting For?” (paspaudę ant nuorodų čia ir toliau gausite mėgautis pakankamai gera klipų kokybe). Leiskit įmesti savo penkis centus – atrodo, šie klipai buvo labiau įvertinti už meninį apipavidalinimą nei už klipo (ir sąsajos su muzika) idėją, kuri vangokai save pristato. Debiutuojančio režisieriaus kategorijoje laimėjo (šioks toks akibrokštas) mainstream‘inė Sarah Chatfield (Lily Allen, Noisettes), o geriausio klipo – Justice Vs SimianWe Are Your Friends„. Likusios kategorijos (idant neiškraipyti nominacijų pavadinimų lietuviškuoju vertalu, palieku originalą):

  • Best Pop Video: Lily Allen „Alfie” – Sara Chatfield
  • Best Rock Video: The Horrors „Sheena Is A Parasite” – Chris Cunningham
  • Best Dance Video: Justice vs Simian „We Are Your Friends” – Rozan & Schmeltz
  • Best Budget Video: Minilogue „Hitchhiker’s Choice” – Kristofer Strom
  • Best Online Video: Robbie Williams „The 80’s” – Nahuel Lerena & Pato Byrne
  • Best International Video: Feist „1234” – Patrick Daughters
  • Best Producer: Grace Bodie (Partizan)
  • Best Commissioner: Ross Anderson (Polydor)
  • Best Art Direction: Hot Chip „Boy From School” – Jay Burridge
  • Best Cinematography: Kasabian „Empire” – Tom Townend
  • Best Editing: Kasabian „Shoot The Runner” – Joe Guest
  • Best Telecine: Gnarls Barkley „Who Cares” – George K at Clear
  • Best Visual Effects: Kaiser Cheifs „Ruby” – Stylewar
  • Best TV Commercial: My Chemical Romance „The Black Parade” (Warner Music) – Brett Sullivan
  • Best Music DVD: Gorillaz Phase 2: Slowboat to Hades” (Parlophone) – JC Hewlett and Pete Candeland
  • Best Live DVD: Take That „The Ultimate Tour” (Polydor)
  • Best Music Channel: MTV2 UK
  • Kam įdomus visas šortlistas – jį rasite čia, o kad nebūtų taip liūdna – po „daugiau” žiūrėkit kas vyko (daugiausia smagus bardakas) po apdovanojimų. Toliau skaityti Promo naujienos: CADS music vision ’07 apdovanotieji