Šešioliktą kartą surengtos „Sostinės dienos 2008” baigėsi: dangus apsiniaukė, visą savaitgalį dūzgęs Gedimino prospektas ištuštėjo, minios žmonių išsisklaidė po mokyklas, universitetus ir darbovietes.

Man, kaip fanatiškai melomanei, čia svarbiausia buvo muzika. Jos buvo daug ir įvairios, paminėsiu labiausiai įstrigusią. Scenoje šalia Vilniaus gatvės (nors dabar populiariau sakyti – „prie „Flagmano”) pasirodė Kauno heavy metal atstovai „Thundertale”. Kad ir kaip buvau nusiteikusi prieš stereotipiškai atrodančius metalistus, koncerto pabaigoje vis dėlto susidomėjau, ar šie gabalai tikrai jų (atrodo, kad taip, todėl turiu pripažinti, kad esu maloniai nustebinta). Po jų – „Suicide DJs”. Publika prie scenos pasikeitė taip pat greitai kaip ir scenos inventorius (palyginus su paskutiniais mano aplankytais festivaliais, čia viskas buvo daug geriau „sustyguota” ir netekdavo laukti nė 15 minučių klausantis: „Bosus į monitorių”, „vokalą į priekį” ir pan.). „Savižudžiai didžėjai”, mano subjektyvia nuomone, didžiausia lietuviškos muzikos viltis, tačiau nejaukiai jaustis vertė palei sceną susigrūdusi armija nepilnamečių gerbėjų. Komedijos elementų čia buvo mažiau nei „Stipriai kitaip” pasirodymuose, be to, nevisiškai aišku, kam reikalingi du papildomi grupės nariai (mergina būgnininkė – žavu, bet jai vertėtų pasisemti įkvėpimo iš „The White Stripes”, nes vien šypsotis prie būgnų neužtenka). Vis dėlto visą koncertą nugarą žiūrovams atsukęs Ainis Storpirštis, trombonu į minią nusitaikęs Pranas, akrobatika bei baltos petnešos daro didžiulį įspūdį. Ir iš tiesų ką gi gali prikišti grupei, kuri koncertus užbaigia daina „Neturiu klausos”? Toliau skaityti Sostinės dienos 2008: geros nuotaikos varžybos. →