Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ilona Vitkauskaitė

[interviu:] Režisierius VYTAUTAS TINTERIS apie gyvenimo ir kino sublimacijas-transformacijas

Taline gyvenantis bei Talino Baltijos Kino ir Medijos Universitete audiovizualines medijas studijuojantis Vytautas Tinteris lapkričio 17 d. „Pasakos” kino teatre pristatė savo debiutinį trumpametražinį filmą „Tylus šauksmas“. Filmas sulaukė nemenko Vilniaus publikos susidomėjimo: į filmo premjerą laisvų vietų pritrūko net filme vaidinusiems aktoriams.

Ta proga internetinio ryšio pagalba kalbamės su Vytautu apie gyvenimo ir kino sublimacijas-transformacijas.

Kaip jautiesi po tokio anšlago į savo debiutinį  kūrinį kino teatre „Pasaka”? Kaip pats vertini savo filmo „Tylus šauksmas” aktualumą?

Na, manau, kad jis yra tiek pat aktualus kaip ir Džeimsas Bondas, nors jo aš pats ir nemačiau, bet girdėjau, kad Bondas po truputį tampa pažeidžiamas ir net gali turėti žaizdų. Tad lygiai taip pat publikai aktualus yra ir mano filmas, nes abu šie filmai – „Bondas” ir „Tylus šauksmas“ kalba apie žmones ir jų gyvenimą. Tik filme „Tylus šauksmas“ herojai yra pažeidžiami, o „Bonde” ne, jie netgi beveik nemirtingi. Toliau skaityti [interviu:] Režisierius VYTAUTAS TINTERIS apie gyvenimo ir kino sublimacijas-transformacijas

Benas Šarka. A Gu Gu (aš išradau marmaledą)

Nurimus Sirenų sukeltoms audroms buvo gera išvysti kažką, kas išties pripildo manąsias vidines ertmes ir plyšius aviečių kisieliumi-esencija, kažin ką nuoširdaus ir viliojančio, poetiško, mįslingo ir paprasto tuo pat metu, kažką nauja arba sena, bet kitaip.

Nesuvirpino mano dūšios (post)moderniškasis intelektualizuotas Vakarų teatras (čia kalbant tiek apie Sirenų svečius, tiek apie Liublianoj vykusį „Bunker festival”). Gal visa bėda mano kaimietiškoje prigimtyje… Jai reikia žemės, džiūstančio šieno kvapčių, rūko, to nuoširdaus ir kartu apgailėtino santykio su pačiu savimi, poezija, (ne)scena ir žiūrovu.

Beno Šarkos monospektaklis pagal Gintaro Grajausko poeziją ir prozą „A Gu Gu” mažytėje Menų Spaustuvės kišeninėje salėje bent trumpam pravaikė mano rudeninę depresiją. Ir tikrai ne dėl to Toliau skaityti Benas Šarka. A Gu Gu (aš išradau marmaledą)

[namų kino teatras:] GILYN Į PRARAJĄ (rež. Werner Herzog, 2011)

„Gilyn į prarają” (orig. Into the Abyss) Tai dokumentinis filmas apie Michael Perry ir Jason Burkett įvykdytą trigubą žmogžudystę bei jų nuteisimą Teksaso valstijoje, JAV. Filmo dėmesys skiriamas minėtiems nuteistiesiems bei žmonėms, nukentėjusiems nuo jų nusikaltimo, kuriems ir dedikuojamas šis filmas.

Už 2001 m. spalio mėnesį įvykdytas žmogžudystes, siekiant pavogti Joyride klasės automobilį, M. Perry buvo nuteistas mirties bausme, o J. Burkett – kalėti
iki gyvos galvos.

Kapinių peizažai, dialogai su aukų šeimomis, J. Burkett tėvu bei žmona, teisėsaugos pareigūnais, egzekucijos dalyviais kuria mirties, gyvenimo intensyvumo (Burkett žmona dirbtinio apvaisinimo pagalba susilaukė kūdikio, nors filme tiesiogiai neišsakoma, tačiau galima spėti, jog ji kontrabanda gavo Burkett spermos), laiko modifikacijų ir tuštumos vaizdinius. Tai Vakarų civilizacijos sociopatologijos bei kasdienybės siurrealizmo dokumentika. Toliau skaityti [namų kino teatras:] GILYN Į PRARAJĄ (rež. Werner Herzog, 2011)