Įspūdžiai po premjeros “10 DIALOGŲ APIE MEILĘ” (Rež. Yana Ross)

Praeitą savaitgalį sostinėje renginių tikrai nestigo. R.Tuminas šventė savo ištaigingo teatro 20-metį, tuo pačiu rinktinei publikai pristatydamas pirmąją ilgai laukto „Mistro“ (pagal M. Ivaškevičiau pjesę) dalį. Tą patį vakarą, tik kitame prospekto gale ir kitame teatre (LNDT), vyko dar vienas pristatymas – režisierės Yanos Ross spektaklio „10 dialogų apie meilę“ premjera.

Manau, pačios režisierės jau nereikia pristatinėti: Lietuvoje ji jau pateikia penktą savo režisūrinį darbą, tad kiekvienas, bent kiek besidomintis teatru, tikrai yra kažką matę arba bent jau girdėję apie spektaklius „Liučė čiuožia”, “Bembilendas”, “Juodoji našlė” (“Laisvės kaina”) ar “Meistras Solnesas”. Vieni spektakliai labiau vykę, kiti – itin smarkiai kritikų išpliekti, kas pusmetį gula į LNDT repertuarus. Kiek žinau, tai viena šiuo metu produktyviausių ir aktyviausių šio teatro režisierių. Turiu pripažinti, kad po spektaklių “Liučė čiuožia” ir “Laisvės kainos” pati buvau stipriai paveikta ir vadinau Ross darbus “gaiviu gurkšniu” teatro žiūrovams. Naujas braižas, naujas požiūris, kitoks stilius, gal dar ne visada iki galo išbaigtas, bet tikrai daug žadantis. Tad Lietuvos nacionalinio dramos teatro repertuaruose aptikusi šios režisierės naują premjerą, nusprendžiau daugiapremjerinio savaitgalio vakarą paskirti būtent šiam spektakliui. Skaityti toliau…

PAVASARINIS PREMJERŲ LIETUS

Pirmąjį pavasario savaitgalį be Kaziuko mugės renginių, Rammstein grupės gastrolių, Vilniuje laukiame gan nemažai įdomių premjerų teatro pasaulyje. Gali būti, kad kai kur bilietai jau seniai iššluoti, bet kai kur gal dar ir suspėsite. Siūlau trumpą ekskursą apie kiekvieną iš jų…

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – skandalingoji Arthuro Schnitzlerio pjesė

Lietuvos nacionalinis dramos teatras rengiasi supažindinti žiūrovus su įdomaus XIX a. pabaigos – XX a. I pusės austrų rašytojo Arthuro Schnitzlerio kūryba. Režisierė Yana Ross pasirinko jo pjesę „Ratelis”.
Spektaklio, kurio pavadinimas „10 dialogų apie meilę”, premjera numatyta 2010 metų kovo 5 dieną.
Pjesė „Ratelis“ parašyta 1897 metais ir išspausdinta 1900–aisiais, joje veikia personažai iš pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių – taip siekiama atskleisti, kaip seksualinė aistra panaikina ribas tarp įvairių visuomenės klasių. Pirmiausia šią pjesę Schnitzleris davė skaityti artimiems draugams – ji buvo suvaidinta tik 1920 m. ir dėl temos sulaukė aštrios kritikos. Skaityti toliau…

Japonų teatro trupės SCOT gastrolės Lietuvoje: T.Suzuki spektaklis „DIONISAS“

Vos pasirodę bilietai į japonų režisieriaus T.Suzuki spektaklį „Dionisas“ buvo iššluoti per pusantros savaitės. Dėl tos pačios priežasties organizatoriai turėjo labai pasistengti, kad tą patį vakarą būtų suorganizuotas papildomas šio spektaklio seansas. Tikrai būta priežasties, nes salė per abu seansus buvo sausakimša nuo margaspalvės publikos, norinčios išvysti japonų režisieriaus darbą. Tiek „Sirenų“ festivalio organizatoriai, tiek Japonijos ambasados atstovai džiaugėsi, kad lietuviams nusišypsojo didelė garbė šio režisieriaus darbą išvysti Lietuvoje, nes net pačioje Japonijoje gauti bilietus į šiuolaikinio teatro kūrėjo T. Suzuki spektaklius nėra lengva. Apie jo gastrolių biurokratines problemas režisierius pareiškė: nei politika, nei biurokratija negali sutrukdyti menininkų susitikimų.
Šio pasaulinio garso režisieriaus vadovaujamos trupės SCOT (Suzuki Company of Toga) gastrolės – ne pirmas Lietuvos teatro mėgėjų susitikimas su japonų teatrine kultūra. Beveik prieš penkerius metus „Sirenų“ ir OKT iniciatyva sostinėje viešėjo ir du spektaklius parodė No teatrų asociacijai atstovaujantis kolektyvas, suburtas iš pačių geriausių, skirtingų No mokyklų atlikėjų. O pagal T. Suzuki darbo su aktoriais metodiką dar 1999 m. buvo sukurtas bene labiausiai Lietuvos ir užsienio žiūrovų pamėgtas Oskaro Koršunovo spektaklis „Vasarvidžio nakties sapnas“, kuriam choreografiją kūrė Vesta Grabštaitė.

Daugelį pasaulio šalių apkeliavęs „Vasarvidžio nakties sapnas“ prieš trejetą metų buvo parodytas ir Japonijoje, Šizuokos pavasario menų festivalyje, kurio vienas organizatorių – T. Suzuki. Jo trupėje, įsikūrusioje Japonijos kalnynuose esančiame Togos kaimelyje, kurį laiką dirbo ir aktorių rengimo metodą studijavo V. Grabštaitė.

Pirmajai pažinčiai su Lietuvos teatro publika T. Suzuki pasirinko vieną žymiausių savo kūrinių – spektaklį „Dionisas“: originalią antikinės Graikijos tragiko Euripido dramos „Bakchantės“ interpretaciją. Skaityti toliau…

Kultūringų idėjų dešimtukas Valentino dienai + kvietimas-dovana į spektaklį “Muzika 2″

Visada sakiau ir sakysiu, kad išradingos poros meilės dienas švenčia jei ne kiekvieną dieną, tai bent kas antrą. Pastarieji visada suranda laiko kada apsigaubus šiltu pledu kartu pažiūrėti filmą, aplankyti abiejų dievinamo atlikėjo koncertą, susikibus rankomis pabraidžioti po balas ar sniego pusnis. Jiems niekada nepritrūks laiko ir pokalbių temų prie rytinės kavos ar aistringų prisipažinimų nenuskęstančių vyno taurėse.  Kaip ten rašė prancūzų poetas Charles Baudelaire “Laikas svaiginantis! Kad nebūtumėte Laiko vergai ir kankiniai, svaiginkitės; svaiginkitės be paliovos!
Na, o tiems, kas visgi vergaujat datoms ir laukiat Valentadienio, kad galėtumėt savo mylimam žmogui paruošti kokią tai staigmeną,  išdrįstumėt pagaliau prisipažinti jausmuose,  g-taškas  skuba jums į pagalbą. Pasiūlysime g.eriausių mūsų nuomone šiai progai skirtų dovanų idėjų dešimtuką, kaip alternatyvą prekybos centrų siūlomai produkcijai. Taigi pradedam:

1. Apie meilę išmoningiausiai pasakoja V.Šekspyras, jo sonetai ir beveik visi dramos kūriniai. Nemirtinga komedija „Vasarvidžio nakties sapnas“ Skaityti toliau…

PREMJERA!!! “SUDIE, IDIOTAI!” arba ne rugiuose, bet prie bedugnės (antidetektyvas)

Režisierius: Aidas Giniotis
Režisieriaus asistentas: Justas Tertelis
Scenografė: Simona Biekšaitė

Vaidina: Vladas Bagdonas, Aidas Giniotis, Aldona Vilutytė, Ainis Storpirštis, Ieva Stundžytė, Benita Vasauskaitė, Vesta Šumilovaitė, Justas Tertelis, Giedrius Kiela.

Teatro „Atviras ratas“ aktoriaus, dramaturgo, režisieriaus Justo Tertelio antidetektyvinė pjesė „Sudie, idiotai, arba Ne rugiuose, bet prie bedugnės“ – tai istorija apie konfliktišką paauglį, nerandantį vietos gyvenime, apie nepritapimą mokykloje, šeimoje bei draugų tarpe, apie jauną žmogų, nerandantį išeities ir jau galvojantį apie savižudybę. Teatro laboratorija ATVIRAS RATAS bando teatrine kalba susikalbėti su maištaujančiais paaugliais, per spektaklio tematiką padėti suprasti, kad jie nėra vieniši, kad gali kalbėti, pasakoti, spręsti savo problemas. Ir visada matyti išeitį.

Justas Tertelis:
„…grįžtant prie to, kas man yra teatras apskritai, galiu pasakyti, kad tai neturėtų žiūrovui turėti jokios reikšmės, nes, kaip sakoma, teatras yra mūsų pačių atspindys. Tad aš jame matau savo atspindį, jūs – savąjį. Tikiuosi, jūsiškis tyresnis.“
(Festivalio „Versmė“ konferencijos medžiaga) Skaityti toliau…

„Širdies riksmas“ – teatro akcija už meilę ir nepriklausomybę! + Kvietimas 2 asm.

Optimizmo sulopyti visas sužeistas širdis nestokojantis „Psilikono teatras“ ir muzikantas Tomas Dobrovolskis kviečia vasarį pradėti nuo teatrinės akcijos „Širdies riksmas“, skirtos kovai už meilę ir nepriklausomybę. Besiruošiant dviem svarbiausioms vasario šventėms, vasario 5 d. 19 val. Menų spaustuvės Juodąją salę užtvindys silikoninių lėlių šėlsmas, ritminga muzika, specialieji vaizdo efektai iš saldumynų ir saikingas humoras. Tikru silikonu bus sandarinamos sužeistos širdys, o gyvos muzikos pagalba – reanimuojami puolę didvyriai. Skaityti toliau…

Sekite TILTUS !

Jau greitai!
Teatro laboratorija “Atviras ratas”

Kultūrinis palikimas: VEKS vs. LEKS

Jau praūžė taip visų laukti, plačiai aptarinėti, kritikuoti, galingais fejerverkais vainikuoti VEKS 2009. Iki šiol Lietuvoje joks kultūrinis projektas nesulaukė tiek diskusijų, kiek šis. Dažniausiai VEKS administracija buvo kritikuojama dėl lėšų švaistymo, projektų finansavimo neskaidrumo, projektų atrinkimo korupcijos ir t.t. Šituos klausimus paliksime aiškintis FNTT, ekspertams.eu, prokuratūrai ir visoms kitoms įstaigoms, kurios turi tam įgaliojimų ir kompetencijos, o aš, eilinė kultūros mylėtoja, šioje apžvalgoje bandysiu kelti kitus klausimus: ar VEKS titulas pateisino mūsų kultūros vartotojų lūkesčius? Ką naudingo ir kultūringo vilniečiai bei kiti miesto svečiai gavo, gyvendami, lankydamiesi Europos kultūros sostinės renginiuose? Kuo naudingas buvo šis titulas Lietuvai ir jos kultūrai? O, kad atsakymų ieškojimas nebūtų nuobodus, paraleliai bandysim susipažinti su kitu tais, pačiais metais kultūros sostine tituluotu miestu, – Lincu, jo kultūrine programa ir pasirengimu šiam  projektui. Skaityti toliau…

Suomių režisieriaus spektaklis “Liūdnos dainos iš Europos širdies” grįžta į Lietuvą + galimybė laimėti kvietimą 2 asm.

Nebereikės skaityti Dostojevskio. Kristian Smeds, vienas įžymiausių suomių režisierių, apdovanotas visais įmanomais apdovanojimais, kuriam kažkodėl patinka važiuoti į Lietuvą ir statyti spektaklius su lietuvių aktoriais, trijų tomų romaną suspaudžia į dvi valandas labai koncentruotų vaizdų, prasmių ir jausmų bei labai aiškiai rodo, kas yra šiuolaikinis teatras. Neatitrauki akių, šypsaisi, juokiesi, stebiesi ir išeini geresnis žmogus.

Išrodytas įvairiausiuose festivaliuose užsienyje, šįmet spektaklis bus daugiau rodomas Lietuvoje. Tai jau trečias režisieriaus spektaklis Vilniuje šį sezoną po anšlaginių “Vyšnių sodo”, surinkusio į vieną vietą žymiausius lietuvių aktorius iš viso pasaulio, ir “Mental Finland”, sukurto tarp Helsinkio, Briuselio ir Vilniaus.

Viena ryškiausių lietuvių teatro aktorių Aldona Bendoriūtė, vaidinusi pagrindinius vaidmenis Koršunovo (“Meistras ir Margarita”), Nekrošiaus (“Trys seserys”, “Giesmių giesmė”), Latėno (“Dėdė Vania”) spektakliuose, nominuota aukščiausiam apdovanojimui Lietuvoje – Auksiniui scenos kryžiui – scenoje įkūnija bent penkis veikėjus – taip, kad spektakliui baigiantis nesupranti, iš kur tiek fizinių jėgų ir ištvermės. Aldona ir Kristian, lietuvė ir suomis, šiuo spektakliu užkerėjo visko mačiusius teatro kritikus tiek Lietuvoje, tiek dešimtyje Europos Skaityti toliau…

Nebus teatro, nebus ir koncerto – „NO THEATRE“, „NO CONCERT“!

Šiuo teiginiu galima pradėti kalbą apie naują reiškinį Lietuvos kultūros padangėje. „NO THEATRE“ – tai devynių teatro „Utopia“ aktorių, iš G. Varno vadovaujamo LMTA magistrantų kurso, iniciatyva sukurtas judėjimas, gimęs ne pačiu geriausiu Lietuvos teatrinio gyvenimo laikotarpiu. Sunkėjanti finansinė bei dvasinė padėtis šalyje lemia teatro merdėjimą bei salių tuštėjimo metą.

Atotrūkis tarp komercinio bei alternatyvaus teatro, turinčių atsverti vienas kitą, tapo kaip niekada didelis. Taigi, „NO THEATRE“ nutarė pasiūlyti tam alternatyvą ir patys išeiti į gatves, teatrus bei žmonių namus, pažinti, rasti ir mėginti suprasti šių dienų teatro žiūrovą bei užmegzti ryšį su juo. 
Viena iš akcijų buvo surengta Nacionalianiame dramos teatre prieš A.Večerskio spektaklį “Meilė pagal grafiką”, iš kur buvo gražiai išprašyti pačio teatro vadovo:

Skaityti toliau…

Kitas puslapis »