Visi įrašai, kuriuos paskelbė Ovidijus R.

Ovidijus R.

It\'s good to live in

[tv series:] THE LEFTOVERS (2014 – 2017)

The Leftovers gali būti būtent tai, kas dar labiau sugniuždys po tokių žiūralų kaip „True Detective“ ar „The Killing“, tik čia nereikės įdėmiai sekti jokios kriminalinės fabulos. Šis serialas labiau primena prancūziškąjį „Les Revenants“, kuris kažkodėl žiūrėjosi labai sunkiai (gal dėl to, jog jau buvo matytas to paties pavadinimo 2004-ųjų pilnametražis filmas, katras nors ir be Mogwai garso takelio per pusantros valandos pasakė viską, ką galima buvo ta tema pasakyti).

The Leftovers žiūrėjosi taip pat sunkiai, po kiekvienos serijos strigdavau gerą savaitę dvi. Tik šįkart labiau ne dėl to, jog nesmalsu buvo sužinoti „o kas ten toliau“, veikiau dėl atmosferos, kurią skleidžia kiekviena serija ir visas serialas, po kurių jautiesi lyg gavęs į paširdžius, negalintis giliai kvėpuoti dėl plaukų gumulo gerklėje ir norintis užsitraukti cigaretės dūmą. Žodžiu, žiauriai atmosferinis kūrinys – tokios slogios, depresyvios, beviltiškos atmosferos, kuriai nepasiduoti ne visiems gali pavykti. Toliau skaityti [tv series:] THE LEFTOVERS (2014 – 2017)

0

TERRY PRATCHETT „Džonis ir mirusieji“, „Džonis ir bomba“

– Nebūtinai turi būti bukas, kad būtum nenormalus. Jei turi smegenų, gali būti dar nenormalesnis. Tai dėl to, kad visas tas protas ieško, kuo užsiimti.

Vaikišką ar paauglišką literatūrą visai smagu skaityti ir kai tau virš trisdešimties. Nežinau, kaip būčiau vertinęs Pratchett’ą mokykliniame amžiuje, o ir negalėjau, nes lietuviškai jo aplinkui tiesiog nebuvo, kaip ir angliškai. Bet čia ne apie tuos laikus, o apie tradiciją kasmet (dažniausiai tai prisimenu artėjant Tarptautinei vaikų gynimo dienai) perskaityti bent po vieną nesuaugėlišką knygą – šįkart jų buvo net dvi.

Pirmoji – „Džonis ir mirusieji“. Tai antroji trilogijos apie Džonį Maksvelą dalis (apie pirmąją rašiau čia), kurioje vėl sutinkame Džonį ir jo šutvę: Bigmaką, Dreblį, BeJo-Foną,- vaikėzų gaują, mėgstančią pafilosofuoti nuo Markso iki vaiduoklių. O pastarieji čia minimi ne atsitiktinai, nes vieną dieną Džonis, keliaudamas įprastu keliu per kapines, ima matyti ten palaidotuosius ir, nebūtų vaikas vaiku – smalsumas ima viršų – vietoj papustytų padų Džonis su mirusiaisiais ima megzti ryšį, kuris išsirutulioja į projektą neleisti miesto valdininkams parduoti kapines  ir paversti jas nežinia kokia statybviete… Toliau skaityti TERRY PRATCHETT „Džonis ir mirusieji“, „Džonis ir bomba“

0

G. MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJA (2017 m. balandis)

Kažkoks sausas, muzikine prasme, buvo balandis, nedaug trūko, kad įrašų lentyna liktų nepapildyta. Atrodo, perklausyta ne tiek ir mažai naujos muzikos, bet tik keli pavadinimai prašėsi būti pakartojami. Didžiausi nusivylimai buvo: Gorillaz naujajame „Humanz“ papylę hitų, bet klausyti juos kaip albumą nepavyko; Ryuichi Sakamoto „async“ leidęsis į per didelius varginančius eksperimentus; Tei Shi, po kurios „Bassically“ tikėjausi tikrai ne tokio didelio amerikietiško š., kokiu yra jos debiutinis albumas „Crawl Space“; Laetitia Sadier, kuri galėtų geriau bandyti sutelkti naujiems įrašams Stereolab, nes naujasis „Find Me Finding You“ visai nesužavėjo. O ausyse balandį ilgiausiai skambėjo šie įrašai:

SLOWDIVE – Slowdive (2017)
Taip ir norisi lipinti šiam įrašui epitetus iš operos „metų albumas“, „metų sugrįžimas“, „metų shoegaze“ ir panašiai. Ir visi tie apibūdinimai tinka. Tiesą sakant, nepamenu nė vieno tokio stipraus sugrįžimo – visgi nėra lengva po 22 metų parodyti, kad kultinė grupė gali tokia būti ir šiandien, kad ir šiandien dar gali išleisti kultinį albumą. O Slowdive ėmė ir parodė, kaip šiandien, neprarandant senojo veido, skambėti aktualiai ir šviežiai. Konkretūs aštuoni takeliai, be jokio nesėkmingo perspaudimo, be jokio dirbtinumo ir būtinumo kažką įrašyti vardan įrašymo, kurį ne taip seniai pademonstravo The Jesus & Mary Chain. Nors albumą pristatantis singlas „Star Roving“ Toliau skaityti G. MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJA (2017 m. balandis)

0

ADOLFO BIOY CASARES „Morelio išradimas“

Žmogus, kaip ir mylėjimasis, neatlaiko ilgos įtampos.

Pristatant argentiniečio Adolfo Bioy‘jaus Casares‘o romaną „Morelio išradimas“ būtina pradėti nuo šio kūrinio atsiradimo datos – 1940-ųjų. Būtent tada ši knyga originalo kalba išvydo pasaulį. Tad tuo, ilgu keliavimu iki lietuvių skaitytojų, man priminė Jevgenijaus Zamiatino romaną „Mes“, ir tai, matyt, ne atsitiktinai – kaip „Mes“ atvėrė horizontus ne vienam antiutopiniam romanui, taip „Morelio išradimas“ paleido į literatūrą virtualaus pasaulio, kuriame siela, atmintis ir siluetai gali gyventi amžinai, idėją. Gaila, jog tos pirmapradės literatūrinės idėjos mus pasiekė tik dabar. Žinoma, geriau vėliau, negu niekad.

„Morelio išradimas“ prasideda Casares’o tėvynainio, garsiojo Jorge’o Luis’o Borges’o, prologu, kurį iš pradžių vertinau atsargiai ir kiek skeptiškai, nes romaną Borges’as pavadina „tobulu“. O kaip gi kitaip galėjo vienas rašytojas atsiliepti apie kito rašytojo, draugo ir ne vieno kūrinio bendraautoriaus knygą? Toliau skaityti ADOLFO BIOY CASARES „Morelio išradimas“

0

[tv series:] THE YOUNG POPE (2016 – )

There are many here among us who feel that life is but a joke
But you and I, we’ve been through that, and this is not our fate
So let us not talk falsely now, the hour is getting late.

Bob Dylan „All Along The Watchtower“

Serialai ima jau ir pabosti (dėl nesugebėjimo laiku sustoti kepti naujas serijas) ir užknisti (dėl laiko ėdimo), norimų pažiūrėti sąrašas ilgėja, o pasiūla tik didėja, nes prie įprastinės televizijos kanalų užsakymų prisijungia ir internetinės televizijos (Netflix, Amazon, Hulu ir kt.) originalūs kūriniai. Skaitmeninė globalizacija leidžia pasiekti ne tik vietinę ir anglakalbę produkciją, bet ir skandinavų, Azijos, Lotynų Amerikos kūrinius. Tad, užbaigus vieną serialą, vis sunkiau tampa apsispręsti, ką žiūrėti toliau. Bet kartais pakanka vienos pavardės, kad dvejonės dingtų.

Šiuo atveju, tai, kaip jau tikriausiai supratote, buvo kino meistras PAOLO SORRENTINO, Toliau skaityti [tv series:] THE YOUNG POPE (2016 – )

0

KINO PAVASARIS 2017

TEGELBSTI MUS DIEVAS / Que Dios nos perdone (2016)

Netikėtai nustebinęs ispaniškas kriminalinis trileris. Net nepamenu, kada paskutinį kartą taip šis žanras buvo prikaustęs prie ekrano. Net norisi lyginti su fantastiškuoju J. J. Campanella’o „El secreto de sus ojos“ ir, manau, kad netruksime sulaukti holivudinės šio filmo versijos.

„Tegelbsti mus Dievas“ siužetiniai rėmai nėra labai ypatingi – du policininkai, skirtingų charakterių porininkai ir serijinis žudikas, siaučiantis Madride bei galabijantis senutes – tačiau režisierius Rodrigo Sorogoyen sugebėjo tuos rėmus taip pavyzdingai nušlifuoti ir užpildyti, jog kiekviena scena gniaužia kvapą.

Savų pliusų priduoda ir pagrindiniai personažai: vienas – sunkiai suvaldantis kumščius karštakošis, kitas – ramus, švarku pasipuošęs tylenis, miknius. Drama vyksta ne tik naujos bylos tyrime, bet ir asmeniniuose gyvenimuose, kurie kartais dar slogesni nei leisgyviai senučių kūnai. Tuo priminė ir „True Detective“.

Filmas neturi optimistiškų gaidų, nestokoja žiaurumų, smurto, iškrypimų, liguistumo, tačiau ypatingas trileris toks ir turi būti. Toliau skaityti KINO PAVASARIS 2017

0

G. MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJA (2017 m. kovo papildymas)

Šis mėnuo buvo „Depešų“ naujo albumo laukimo mėnuo. Sulaukėme, ir ką? Kritikų nuomonės labai nevienareikšmiškos. Aš esu su tais, kuriems „Spirit“ labiau nuobodus, nei įdomus. Nenusisekė ir The Jesus and Mary Chain sugrįžimas su per ilgu „Damage and Joy“. Nesusipratimas (jau galima sakyti, eilinis) įvyko ir su bandančiu į šokių aikšteles sugrįžti Ten Walls’u, vėl numetusiu dviprasmišką žinutę su albumo pavadinimu „Queen“ – anglaišmanėliai tuoj pastebėjo, kad šis žodis slenge turi seksualinėms mažumoms vargiai įtiksiančią reikšmę.  Bet neapsistojame prie nuvylusių, o einame prie džiuginusių:

CHICANO BATMAN – Freedom is Free (2017)

Trečiasis lotyniškų šaknų ketveriukės iš JAV albumas nuneša į 60-70-uosius, kai pasileidę plaukus hipiai dabinosi spalvotomis plunksnomis, taikos ženklais spalvino savo transporto priemones ir turėjo gerą laiką su gera muzika. Naujausiame įraše Chicano Batman dar drąsiau imasi angliškų tekstų, taip palenkdami į savo pusę dar didesnę angliakalbių klausytojų dalį. Toliau skaityti G. MUZIKOS ĮRAŠŲ KOLEKCIJA (2017 m. kovo papildymas)

0

[tv series:] ŠERLOKAS / SHERLOCK (2010 – 2017 – )

 I have an international reputation. Do you have an international reputation?

Kas galėjo pagalvoti, kad ims kas ir sumodernins sero Doilio klasiką. Ogi ėmė ir sumodernino,— patys britai nufilmavo Šerloką su iPodu ir mikroskopu, nardantį po chemijos, interneto, kibernetikos ir panašias, Artūro laikais net neįsivaizdjamas, džiungles.

Smagu, kad bent kai kas nepasikeitė ir iš to galima suprasti, jog tai tas pats senas geras personažas. Taip sakant, gerai, kad iš šiandienio Šerloko kūrėjai neatėmė Londono, dvisnapės kepuraitės, smuiko, Beikerstryto su 221B ir, žinoma, svarbiausio — daktaro Vatsono.

Galima padžiūgauti ir dėl Baskervilių (tik čia jie užsikodavę slaptos karinės laboratorijos pavidalu), amžino seklio priešo Moriarčio ir kitų Konano knygose skaitytų akcentų.

Žodžiu, stebinančiu įžvalgumu pasižymintis Šerlokas blaškosi po XXI-ojo amžiaus kriminalinius užkampius, o jo parankinis veda internete blogą…

Ne, ne detektyvinės klasikos parodija tai, o visai nenuobodžiai susuktas kriminalinis detektyvas. Toliau skaityti [tv series:] ŠERLOKAS / SHERLOCK (2010 – 2017 – )

0