Dviem Oskarams (ir daug kitų nominacijų bei laimėjimų) nominuota* iraniečių drama „Nadero ir Siminos išsiskyrimas“ (angl. „A Separation“, orgin. „Jodaeiye Nader az Simin“, režisierius Asghar Farhadi) – vienas iš rimtesnių pastarojo meto kino perliukų.
Kiekviena kultūra turi savo kodą ir tam tikrą savo „priėjimo“ kainą, todėl, norint ją pažinti iš arčiau, reikia, visų pirma kad ir kaip tai būtų sunku, su tuo susitaikyti. Tačiau „Išsiskyrimas“ – itin meistriškai lengvai parodo iš tiesų neįtikėtinai sudėtingus dalykus, kaip tai, kas atrodo taip paprasta ir aišku, iš tikrųjų nėra nei paprasta, nei aišku. Apskritai pats „absoliučios tiesos“ nebuvimo faktas čia tarsi pražysta gražiausiais blogio žiedais, kai visi yra dėl ko nors kalti, nors kaltininkų – nė vieno, o štai aukų – daugiau negu reikia. Kaip nėra visiems tinkančio ir optimalaus sprendimo, nes, ką bepasirinktum, kažkas nukentės, o kova už būvį juk ne visada reiškia akistatą: tik arba aš, arba jie, nes mūsų sprendimai veikia ir mums artimus žmones.
„Išsiskyrimas“ – preciziškai estetiškas, vizualiai skoningas, o dramatiškas – tik tiek, kiek reikia. Nepaisant ganėtinai lėto vystymo tempo, neverčia nuobodžiauti dėl dinamiško ir nuoseklaus scenarijaus, o kuriamų veikėjų paveikslai – smulkmeniškai motyvuoti ir psichologiškai pagrįsti. Kita vertus, tai nėra iš tų filmų, kurie taip įtraukia, kad po peržiūros dar ilgai negali iš jo „išeiti“ ir nuo jo pabėgti, tačiau, turint galvoje 2011-ųjų kino tendencijas – jau labai neblogai.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=B2Sswx_vrWk
* – p.s. sekmadienį „A Separation” buvo įvertintas Oskaru kaip geriausias filmas užsienio kalba.
Vienu sakiniu: Naujausias Michael Haneke darbas (kurį nuo 2010 11 26 rodo „Skalvija”).
Vienu sakiniu: keliskart pasigirdus kreipiniui „John Lennon“, supranti, jog tai filmas apie John‘ą Lennon‘ą.
Vienu sakiniu: likimo ironija išlenda tada, kai jokios ironijos nereikia.