Visi įrašai, kuriuos paskelbė Simona Grigalauskytė

Italijos kino istorija: Federico Fellini ir Roberto Benigni

Italija. Tai šalis garsėjanti ne vien spagečiais ar kapučino kava. Ir net ne tiramisu desertu. Na, bet tikriausiai dauguma, prisiminę Italiją ir jos apylinkes, visada pirmiausia pagalvoja apie maistą. Bet štai jums dar vienas puikus Italijos bruožas įsidėti atmintin – kinas. Nepasakosiu apie Monica Belluci ir net ne apie Silvio Berlusconi ( jis, nors ir nesusijęs su kinu, gyvena lyg kine). Taigi, pristatau jums porą itališkų filmų genijų – Federico Fellini ir Roberto Benigni.

Pirmiausia – Federico. Režisierius, įkvėpęs daugumą XXa. kūrėjų. Išsiskyręs savo tuo metu keista kūryba. Žinoma, kaip gi jo kūryba nebuvo keista, kai 1945 metais visuomenė tik spėjo atsigauti po II pasaulinio karo, o jis jau kūrė remdamasis neorealizmo idėjomis. Ir ne vienas, o kartu su senojo itališko kino genijumi – Roberto Rossellini. Jų draugystės pradžioje Federico atliko scenaristo ir režisieriaus asistento vaidmenį keliuose Roberto filmų. O vėliau Federico atsidūrė ir aktoriaus kailyje – filme L’Amore (1948) jis vaidino išdykėlį bastūną. Ir dėl šio vaidmens jis trumpam atsisveikino su tamsiais itališkais plaukais – jis juos tiesiog išsibalino. Toliau skaityti Italijos kino istorija: Federico Fellini ir Roberto Benigni

Klaipėdos „Švyturio menų dokas“. Kas? Kur? Kaip? Kodėl?

 

 

 

Menininkų Lietuva turi daug. Bet vietų jiems atsiskleisti, „sužibėti“- vos keletas. Šį kartą pakalbėsim apie pajūrio menininkų susibūrimo vietą- menų doką.

Pirmiausia, kas tas dokas? Jei nesidomi laivyba ar piratais, manau, sunkokai sektųsi pasakyti kas tai. O dokas- tai įrenginys laivui statyti ar remontuoti. Taigi doke žmonės kažką stato, remontuoja, kuria, žodžiu, skleidžia savo talentą į visas keturias puses. Toliau skaityti Klaipėdos „Švyturio menų dokas“. Kas? Kur? Kaip? Kodėl?