Visi įrašai, kuriuos paskelbė Tomas Mi

DEVILSTONE @ Anykščiai 2018 07 12-15


Su Devilstone turiu ypatingą santykį. Ne, nepažįstu organizatorių ir nesu su festivaliu kažkaip tiesiogiai susijęs. Tai vieta – Anykščiai. Būdamas vaikas ten praleidau daug vasarų, o Dainuvos slėnis ir jo prieigos buvo mano žaidimų aikštelė. Šalia tekančioje Šventojoje žvejojau gružlius ir kuojas, o palei upę vingiuojančiuose šileliuose su seneliu rinkau uogas ir grybus. Jau tada klausiau daug muzikos per radiją ABAVA ir negalėjau nutuokti, kad slėnio miškelyje ant spirito tabletės sprogdinami statybiniai šoviniai po daugybės metų palydės mane į toje pačioje vietoje nutiksiantį Devilstone. Toliau skaityti DEVILSTONE @ Anykščiai 2018 07 12-15

VINILŲ KOLEKCININKAS: kaip ir kur pirkti vinilo plokšteles?

Jeigu namuose jau sukaupėte kelių šimtų ar tūkstančių vinilo plokštelių kolekciją, ko gero šis tekstas ne jums, nes jūs jau žinote, kur ir kaip gauti gerų bei retų įrašų.

Jeigu šiuo muzikiniu formatu pradėjote domėtis neseniai arba tik dabar atgaivinote šią aistrą, čia rasite naudingų būdų, kaip gauti įdomių įrašų savo kolekcijai. Toliau straipsnyje vinilo plokšteles vadinsiu tiesiog vinilais – taip, kaip jas vadina viso pasaulio melomanai.

Vinilai man niekada nebuvo egzotiškas muzikos įrašo formatas, nes muzika domėtis pradėjau prieš trisdešimt metų, kai man buvo dvylika. Tada kompaktiniai diskai dar tik radosi, vėliau buvo neįperkami, o paskui tapo beverčiai. Daug įrašų buvo daroma į paprastas kasetes, o šių įrašų šaltinis paprastai būdavo originali arba nebūtinai vinilo plokštelė.

Kai pradėjau dirbti ir turėjau galimybę nusipirkti kompaktinių diskų, vinilus apleidau, tačiau dabar vėl prie jų grįžau. Vinilai man nėra joks kultinis įrašo formatas, prie kurio melsčiausi ir gaudyčiau ausimis visus girdimus ir negirdimus garso dažnius. Juos kolekcionuoju iš pagarbos muzikai ir atlikėjams, siekdamas išlaikyti ją fiziniame, apčiuopiamame formate. Daugelis naujų vinilų dabar skamba kiek prasčiau negu skaitmeninės laikmenos, tačiau nekreipiu į tai dėmesio. Man labiau rūpi ne jų kokybė, bet jų įvairovė ir būdai juos įgyti. Vinilai – vienas iš mano gyvenimo džiaugsmų, kuris buvo kartu su manimi labai ilgą laiką. Toliau skaityti VINILŲ KOLEKCININKAS: kaip ir kur pirkti vinilo plokšteles?

[kai nėra ką klausyti] SYNTHWAVE: muzika apie ateitį iš praeities

Šiais roko mirties laikais, kai laiko mestų iššūkių neatlaiko net įvairios jo reinkarnacijos, poreikis ieškoti kažką apie gyvenimą (savo paties, žinoma) sakančios muzikos niekur nedingsta. Įdomūs tie greitai sužibantys, kažkur po rūsių grindimis tūnantys muzikiniai polėkiai. Vieni jų gyvuoja metus kitus ir lieka neaktualūs, kiti gi kabina deja vu jausmu – kažką viena ausim girdėjai, bet praleidai ir dabar pats metas čiupti juos už natų. Atradimo jausmas ir šviežias, net jeigu kažkur jau girdėtas muzikinis posūkis visada žavi.

Jūs nepatikėsite, bet yra metalistų, kurie klauso metalwave – susintetinto pusiau elektroninio metalo, kur gitarų agresiją keičia robotų kalimas. Paklausykite ko nors iš Master Boot Record ir pamatysite, koks „tikrųjų muzikinių vertybių“ paniekinimas ten vyksta. Muzikos žinovams skrandžio rūgštis turėtų semti kaklą, o kas jiems darytųsi klausant synthwave, negaliu prognozuoti. Bet tikiu, kad tokie elektronikos dievai kaip Vangelis ar Jonh Carpenter kai kuriais savo pasekėjais synthwave žanre tikrai didžiuotųsi. Toliau skaityti [kai nėra ką klausyti] SYNTHWAVE: muzika apie ateitį iš praeities

Nick Cave & The Bad Seeds @ Warsaw, 2017 10 24

Varšuva pakeliui į Nick Cave & The Bad Seeds Europos turo pabaigos koncertą pasitiko darganos nuojauta. Tokiam koncertui puikiai tinkantis laikas tarp rudens pabaigos ir žiemos pradžios, kai pamiršti užsidėti šaliką ir čia pat pasigaili. Kai dangus jau darosi švininis ir vėjas nebeglosto, tik mėtosi šukėm ir adatom.

Torwar sporto/koncertų arena įstatė į greitai judančias eiles, mestelėjo kelis flashbackus iš čia lankytų koncertų ir liepė daryti skausmingą pasirinkimą. Arba, kol dar įmanoma, brautis į patį priekį ir būti tikram, kad šį vakarą pabūsi viena tų rankų, kurios laikė virš publikos palinkusį Nick Cave, arba stotis atokiau ir atsiduoti muzikai nesivaikant taip laukiamo visų laikų geriausio pamokslininko prisilietimo. Toliau skaityti Nick Cave & The Bad Seeds @ Warsaw, 2017 10 24

ŠIAURĖS KRYPTIS – LEDYNAI [2017]

Šiaurės krypties plokštelė „Ledynai“ startavo tyliai, be didesnio ažiotažo, kurio pastaruoju metu sulaukia dauguma retai išleidžiamų lietuviškų vinilų. Kol kas nebuvo išpūstos word of mouth reklamos socialiniuose tinkluose, kuri paprastai nutinka išsiuntus leidinį iškiliems muzikos ekspertams. Neįvyko grandiozinis pristatymo koncertas kokioje nors madingoje erdvėje. Socialiniuose tinkluose išgirdę apie albumo išleidimą sujudo tik vos vienas kitas fanas ar muzikos kolekcionierius. Kai kurie jų, beje, net sugebėjo pasišaipyti iš „Sniego šalies“ klipo, kur greita mašina laksto didelio miesto gatvėmis.

Tokia liūdna ramybė su šiuo albumu – tarsi jis yra, o gal ir nėra. Būtent toks jausmas apima ne tik laikant jį rankose, tačiau ir klausant. Tai – itin vientisas nuotaikos bei skambesio prasme dar aštuoniasdešimtųjų pabaigoje sukurtų, bet 2017 m. iš naujo perrašytų dainų rinkinys skirtas Kristijono Vildžiūno, vieno pagrindinių Šiaurės krypties kūrėjų, filmo „Senekos diena“ garso takeliui. Toliau skaityti ŠIAURĖS KRYPTIS – LEDYNAI [2017]

DEPECHE MODE @ PGE Narodowy Warsaw 2017-07-21

Depeche Mode visada buvo labai asmeniška grupė. Neleis sumeluoti milijonai fanų pasaulyje ir tie penkiasdešimt tūkstančių žmonių Varšuvoje. 1990 m. mano mokyklos draugė, kurią kviečiau į kiną VRM rūmuose (ir ji net du kartus su manimi nuėjo), davė man kasetę su Some Great Reward vienoje pusėje, o kitoje su Black Celebration.

Tada niekam nepasakojau šio akto, nes buvau didis metalistas – mano kasetiniame grotuve nuolat sukosi Kill Em‘ All ir Reign In Blood albumai. Tuometinis klausomos muzikos suvokimas ir patyrimas išgirdus Depeche Mode pakibo ant plauko ir tada aš lūžau pusiau. Ne, vis tik, į kelias dalis, nes klausiau new romantic, post punk, goth, trash ir death vienu metu. Bet Depeche Mode, kaip The Fall, New Order ir The Smiths visada buvo už-žanrinės grupės. Jie išliko kaip atskiros koncepcijos, paradigmos. Toliau skaityti DEPECHE MODE @ PGE Narodowy Warsaw 2017-07-21

DEVILSTONE @ Anykščiai, Dainuvos slėnis, 2017 m. liepos 13-16 d.

Eidamas nuo Rytų scenos link Barbablu scenos ir šiek tiek užkabindamas Vakarų sceną, nejučia pagalvojau, kad Devilstone festivalis yra visiškai nepakaltinamas. Jeigu kiekvienas festivalis turėtų tokią komunikaciją, kaip Devilstone, aš visą vasarą lakstyčiau iš vieno į kitą su į dangų užkeltais lūkesčiais. Toliau skaityti DEVILSTONE @ Anykščiai, Dainuvos slėnis, 2017 m. liepos 13-16 d.

RADIOHEAD @ Ericsson Globe Arena, Stockholm, 2017-06-09

Radiohead – vienintelė grupė, su kuria turiu specifinį santykį. Daugeliu kitų atlikėjų atveju jie man arba patinka, arba ne. Kartais imi ir persilauži, kaip kad kadaise nutiko su The Smashing Pumpkins. Kaip dainavo Morrissey: …music which says nothing to me about my life. Šiuo kriterijumi vadovaujuosi iki šiol ir beveik niekada neklystu – nešvaistau laiko muzikai, kuri niekaip nerezonuoja ir tinkamai nenusako to, kas vyksta mano gyvenime. Su Radiohead – kitaip, jie lyg ir aktualūs, tačiau dažniau darau kitus pasirinkimus, ypač kai Bandcamp leidžia pasiekti viską. Galbūt todėl Radiohead manęs niekada netraukė nei kaip esmines mano sielos pakampes pasiekianti grupė, nei kaip kaip didelių festivalių headlineriai. Kai jie užkabindavo, visada suvokiau juos kaip rūsio grupę. Pripažinsiu, In The Basement sesija nudirbo savo darbą.

Šis rašinys bus trumpas mano patirties iš ką tik lankyto Radiohead koncerto apibendrinimas, o ne objektyvus live review.  Setlistą galima susirasti ir paklausyti čiaToliau skaityti RADIOHEAD @ Ericsson Globe Arena, Stockholm, 2017-06-09