Visi įrašai, kuriuos paskelbė Justinas Žilinskas

ALINA ORLOVA – Mutabor [Monaco; 2010]

Sako, jau antrą savaitę tai perkamiausias lietuviškos muzikos albumas „Bomboje“. Turbūt tai turėtų džiuginti? Ir visgi, po „Laukinis šuo dingo„, po žiniasklaidoje plačiai aprašytų sėkmingų pasirodymų Rusijoje, Prancūzijoje, Anglijoje tikiesi vėl ryškaus žingsnio į priekį, kaip buvo nuo lyrinių baladžių prie „Dingo“.

Albumą anonsavęs singlas „Šilkas“ nuteikė tikrai taip – įdomu, gražu, neįprasta, vokalo ir aranžuočių eksperimentai – tęsiami. Bet singlas – tai viena kregždutė, o kaip dėl viso pavasario? Mano kuklia nuomone – gerai, bet ne puikiai. Klausyti tikrai malonu, tikrai yra ką (nors „Šilkas“ ir labai gožia kitas dainas, jos jaukinasi sudėtingiau), bet jeigu tikėjausi, kad „Mutabor“ bus trečias žingsnis, tai greičiau antras su puse, o gal net su ketvirtadaliu. Nes – pirma, tekstai pradeda nykti, tiksliau – lieka tik jų trupiniai, po vieną ar pusantro posmo. Toliau skaityti ALINA ORLOVA – Mutabor [Monaco; 2010]

Paryžiaus katedra (rež. Ramūnas Marcinkus, 2009 01 03, balsas.lt klubas)

tekstas Justino Žilinsko

Choreografė: Vesta Grabštaitė, dailininkas: Aurimas Vosylius, šviesos dailininkas: Marius Selevičius, garso režisierius: Valdas Karpuška

Pirmiausia – ačiū Vilniaus universalinei parduotuvei, kuri leido išlošti bilietą į šį miuziklą. Pats eiti vis norėjau, bet neprisiruošdavau ir net šiek tiek sąmoningai vengiau – mat esu matęs prancūzišką pastatymą. Kiek mačiau iš pernai filmuoto lietuviško ir girdėjau atsiliepimų – įspūdis buvo labai vidutiniškas. Bet dabar pamačiau, tiesa, kamerinį variantą, Forum Palace balsas.lt klube (buv. Galaxy), ir ne „žvaigždine“ atlikėjų sudėtimi. Bet…

Eidamas sau pasakiau: mėginu atsiriboti nuo to, ką žinau. Mėginu žvelgti į viską naujai. Pavyko? Tik iš dalies. Tad ir paknebinėsiu lietuvišką „Notre Dame de Paris“ (muz. Richardo Cocciante, libr. Luc Plamondon) versiją. Detaliai.

Atlikėjai. Toliau skaityti Paryžiaus katedra (rež. Ramūnas Marcinkus, 2009 01 03, balsas.lt klubas)

Visi savi 2 @ S.Vainiūno namų svetainė, 2009-04-03

Niekaip neprisėdu aprašyti. Na, bent kronikai. Net nežinau kodėl, gal dėl to – kad daug įspūdžių? Ir tuos įspūdžius reiktų sudalinti – į „iš vidaus“ ir „iš išorės“, nes mačiau šiek tiek ir kitas puses. Bet gal pradėkime visgi nuo penktadienio vakaro, beveik „iš išorės“.

mpu_2867

Trečiadienio vakarą – jau 60 rezervacijų. Ženklas geras! Tai štai, truputį vėluojama. Dėl to, kad toje pačioje patalpoje prieš tai buvo kitas koncertas ir koncertuotojai susirinko drapanas likus visai nedaug laiko iki „Visų savų“. Savanoriai nerimsta – „renkasi žmonės, ką daryti, ar jau leisti, kur sąrašas“? Martynas, šokdamas aplink pultą su mygtukais ir bandydamas checkinti grojikus, keikiasi ir barasi, o dar išryškėja pyragų trūkumas, o dar nėra sąrašo, o dar Justina išrauna laidą iš gitaros neįspėjusi… Aš žvilgčioju į laikrodį ir matau, kad jau reikia traukti atvežti vakaro žvaiždės Andriaus Kulikausko. Praveriu S. Vainiūno namų duris ir išsižioju: tandrynkšt, eilė! Ir ne tai, kad laiptinėje eiltė, o eilė žemyn per visus laiptus… Skubu žemyn, sveikinuosi su draugais ar pažįstamais, eilė tęsiai žemyn per tuos du aukštus ir dar… Už durų. Bitute pilkoji, mes čia ką, mauzoliejų atidarėme? Eilės gale stovintys pažįstami jau atsargiai teiraujasi – ar verta laukti? Užtikrinu, kad verta, šoku į mašiną. Pakeliui dar du kitų skambučiai – ar verta laukti? Verta, velniai rautų, verta, tai bent, anšlagas! Toliau skaityti Visi savi 2 @ S.Vainiūno namų svetainė, 2009-04-03

Aistroko pergalė: AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ IR „SKYLĖ“ @ Forum Palace, 2008 11 25.

Pradėsiu pompastiškai: ponios ir ponai, tai – įvyko. Aistė Smilgevičiūtė ir „Skylė“, padedami Kauno kamerinio orkestro bei charizmatiškojo Andriaus Kulikausko, be didelio vargo surinko pilną „Forum Palace“ „balsas.lt“ salę (buv. „Galaxy“).  Jeigu kam nors atrodo, kad tai – mažai, galiu priminti, kad šiuo metu tai yra pagrindinė padoresnių vietinių ir šiek tiek nišinių užsienio grupių arena (tas past Andrius Mamontovas, Marc Almond, De Phazz ar B. Grebenščikovas). Deja, šiuo metu Lietuvoje neliko nieko, kas galėtų surinkti pilną „Siemensą“ ar „Uteną“ („Telebimbam“ – išimtis) – paskutinį kartą tai sugebėjo „Antis“ per patį „Paksogeito“ įkarštį, bet spėju, kad dabar ir jai tai nepavyktų. Šis „Skylės“ koncertas tarsi vainikavo ilgai lauktą sėkmės istoriją žmonių, kurie pamažu, atkakliai, neišduodami savo svajonių, neparsiduodami „realybių šou“ debilizavimo konvejeriams ir glamūro žurnalams, sugebėjo pasiekti populiarumą. Tokį populiarumą, kuriuo galima didžiuotis ir dėl kurio galima džiaugtis, ne – džiūgauti! Aistroko bangos nušniokštė per Lietuvą ir nesudužo nei į tautiečių abejingumą, nei į radijo stočių dambas. Nes taip ir turėjo būti.

Taigi, antradienio vakaras gal ne pats tinkamiausias laikas koncertui, bet „balsas.lt“ buvo pilnas: per fojė vyniojosi rūbinių klientų žalčiukai, amfiteatre – švietė užsėsti staliukai ir šurmuliavo stovinčių žiūrovų parteris. Veidai – cha, būtent tokie, kokie čia būna grojant „Akvariumui“: šviesūs, įdomūs ir skirtingi. „Akademinis jaunimas“ – ir jau įpusėjęs gyvenimo akademijas, ir dar tik pradedantis.

Pasirodymas vėlavo Toliau skaityti Aistroko pergalė: AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ IR „SKYLĖ“ @ Forum Palace, 2008 11 25.

Leonard Cohen @ Montreux, 2008-07-08

Tekstas: Justino Žilinsko

Montreux, legendinio festivalio miestelis kurortas prancūziškoje Šveicarijos dalyje pasitinka specialiais ženklais: „automobilių spūstys, džiazo festivalis“. Prasibrovę pro spūstis, vietine „Basanavičiaus gatve“ – tiksliau, krantine – tik muzika čia ne rusiška, o balkaniška ir afrikietiška, prasibrauname iki Stravinski Auditorium. Sako, tai – viena iš geriausios akustikos salių Europoje. Didelių eilių nematyti, bet srautas pro duris – nemenkas. Aplinkui bėgioja vyrukai ir siūlo bilietus, bilietų yra ir kasose. Pala, tai gi buvo Sold out? Labai įdomu, kai pamatai koncerto programą: pirma dalis, antra dalis, pirmas bisas, antras bisas, finalinis bisas. Sakyčiau, čia labiau jau vokiška, nei prancūziška… Apsauga neįkyri – tik patikrina žmonos rankinuką su žibintuvėliu, tik prieš įleisdami liepia pasiimti plastikines apyrankes, kurios suteiks teisę būti festivalio vietoje. Įėjome. Pripuolu prie simbolikos staliuko – kadangi šį kartą esu nusiteikęs labai daug netaupyti, nusiperku juodus turo marškinėlius su „Anthem“ eilutėmis ir sujungtų širdžių simboliu. Tikiuosi, Vilniuje negausiu galvon juos vilkėdamas. Galima būtų įsigyti ir programėlę, ir CD, ir knygų, bet programėlė vis tiek nusimes, CD ir taip visus turiu, o knygos pigiau amazon.com.

Toliau skaityti Leonard Cohen @ Montreux, 2008-07-08