Avaspo (AudioVisual Asp of Poetry) – pakankamai jaunas reiškinys, susiformavęs aplink poetę Gabrielę Labanauskaitę. Tikriausiai tai natūrali išdava jos organizuojamo audio vizualinės poezijos festivalio „tarp“, kuris jau kelintus metus suburia labai įvairius kūrėjus labai įvairiuose Lietuvos miestuose. Taigi natūraliai leidinys irgi gavosi audiovizualinis.
Jame du diskai: muzikos CD ir video darbų DVD. Kiekvienas iš 10 muzikinių kūrinių turi savo atitikmenį video formatu, bet tuo DVD neapsiriboja, rasime dar papildomus video darbus. Įpakavime taip pat rasime originaliai ant sviestinio popieriaus atspausdintus dainų tekstus (eilėraščius) ir malonų prisilietimui mėlyną kailiuką, įjungiantį dar vieną pojūtį į bendrą poezijos, muzikos ir filmų spektrą. Kailiukas, tiesa, šiek tiek šeriasi, todėl tiek cd, tiek dvd kartais tenka pavalyti prieš naudojimą.
Taigi, ką išgirsime atsirinkę kuris gi diskas yra muzikinis (tai daroma bandymų metodu, nes ant diskų nieko nepažymėta).
Avaspo įkandimas prasideda kūriniu „Piranijos“ – egzistencinės tematikos intro („piranija ryja piranija, piranija ryja piraniją, kol nelieka nieko akvariume“), lyg karštos dienos sapnas liuliuoja minimalistine melodija ir provokuoja pasijungti intelektualiai kelionei iš akvariumo į akvariumą. „Froido sapnas“ – panašus, bet paįvairintas gitarine Pavel Kostiukov partija.
„Mafija“– hipnotizuojančios elektronikos pavyzdys, poetinį tekstą palaipsniui įvelkantis į įtempto filmo garso takelio foną, primenanti Massive Attack kūrybą.
„Kopenhaga“ – ypatingas triphopinis veikalas, kuriame susipina Gabrielės, Leon Somov, Domo iš M.I.R. projekt ir kiti talentai. Puikus, tik trumpas, kaip atsitiktinis susitikimas Kopenhagos oro uoste. Mano giliu įsitikinimu AVASPO kūryboje kolaboracija yra stipriausias ginklas, nenusileidžiantis netgi įtaigiajai poezijai. Teisingai panaudojamas, talentų subūrimas jau duoda „nelietuviškos“ kokybės rezultatus ir dar ne vieną tokią „Kopenhagą“ tikiuosi išgirsti.
„Įelektrinta“ ir „Mašinos – šaltos mano gėlės“ – tikri programavimo perlai, industrinė, šalta atmosfera ima viršų prieš poeziją. Tačiau moteriškas poetiškas Gabrielės balsas tokiai muzikai suteikia ypatingo atspalvio, daro ją patrauklesnę klausytojams ir tikiuosi kad atveria eksperimentinės muzikos festivalių duris Avaspo kolektyvui.
„Žolių laiptais“ – patraukia apsirūkiusia dainavimo maniera, primityviu afro ritmu ir labiau tinkamas tranzerių susibūrimams.
„Žolių laiptais” (On the Stairs of Grass)
„Kadrai iš filmo“ ir „Kadrai iš filmo 2“– savotiška triukšmo estetika su poezijos nuotrupomis eksperimentinis intelektualinis audio – video žaismas.
Visas „Nėra okeno“ – įvairus, įdomus, stebinantis poezijos panaudojimo spektru, muzikine elektronine ir gyvų instrumentu įvairove (muzika, programavimas –Vladas Dieninis, Aivaras Ruzgas, Antanas Dombrovskij, A.F.W.I ir kt.).
Video darbai reikalauja atskiros apžvalgos, dauguma jų – jauno talentingo video kūrėjo Vriginijaus Malčiaus, tačiau man labiausiai įstrigęs – Aurelijos Maknytės „Mašinos – šaltos mano gėlės“ video, taikliai ekranizuojantis industrinį foną su aliuzijomis į gamyklinę erotiką.
Kūrėjai dėkoja visiems, padėjusiems tikrovę paversti sapnais. Belieka jiems padėkoti už šiuos sapnus papildančius mūsų tikrovę.
Tekstas: Dzhanini
isijungiau duota video – neblogai. Pats vaizdas tai tikrai nera stebuklingas, bet garsas – idomus ir patraukiantis, tokio tikrai nesitikejau.
Zodis „poezija” skaitant apie garsa visad primena dainuojamasias eiles su visu pseudointelektualu numyletom Orlovom ir pan., kuriu suprasti as (deja) nesugebu. Nors sitas nera tobulas, bet cia jau kitas, kur kas geresnis reikalas. Dziugu.
Viena geriausių pseudointelektualumo išraišku – Alinos ir žodžio pseudointelektualumas minėjimas viename sakinyje.
ką tuo nori pasakyti?
auksciau minetas „masinos saltos mano geles” – cia:
http://vimeo.com/3904911