Nesistengiu nuolat sekti visų, kažkada patikusių, grupių veiklos, tad tas faktas, kad pernai islandai Bang Gang (atrasti filmo „Screaming Masterpiece” metu) išleido naują albumą „Ghosts From The Past“ mane pasiekė tik šiomis dienomis. Brūžinau antrąjį jų albumą „Something Wrong“ (2003), kol „Find What You Get” privertė pajudinti subinę ir pasidomėti esama situacija. „Find What You Get” yra būtent tai, ko aš norėjau šios grupės muzikoje daugiau, ir tai naujasis albumas ir duoda – krūvą verksmingos energijos, o ne vien apsiseiliojusios mergelės ašaras.
„Ghosts From The Past” nepateikia kažko ypatingai naujo, ta pati nuotaika ir skambesys kaip „Something Wrong” tačiau jaučiasi, kad grupės pamatai, sienos ir stogas, prodiuseris, tekstų ir muzikos autorius, Bardi Johannsson eina teisingu keliu. Niekur neskuba ir šalia „Bang Gang“ brandinimo dar spėja pašefuoti žydaitę Keren Ann bendrame projekte „Lady & Bird”.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=r_GwpsykSDA
I Know You Sleep
Paskutiniojo albumo tikrai nereikia lyginti su pirmuoju “You” (1998), kuris skambėjo lyg žaidimas kompiuterinėmis programomis, o “Ghosts From The Past” – tai tos tikrosios, į krizę papuolusios, Islandijos šaltų urvų, pripildytų stalaktitais, atgarsis. Kaip rašo grupės puslapyje šis albumas „bring tears to your eyes.”
Šiek tiek energingo indie pop roko albumo pradžioje, kuris greit virsta skaudžiu, melancholišku, lengvai postrokišku virkavimu. Po instrumentinio “Lost In Wonderland” pasiklysti tikrają ta žodžio prasme: pamiršti, kur esi ir ką žadėjai daryti. Nuo tada klaidžiojimai ir nesibaigia iki paskutinės “Stay Home”. Ačiū Dievui, kad sugrįžti, bet tada vėl suki atgal į stebuklingą Bang Gang šalį.
Po keliolikos kartų perklausos jau galiu pastebėti, kad vyriško Johannssono vokalo albume per daug, o moteriško Esther Talia Casey per mažai, bet nežiūrint to, tai albumas, kurį gali drąsiai guldyt šalia vieno geriausių praeitų metų M83 “Saturdays = Youth” ir klausyti dienomisnaktimis.
Na, jeigu nepamiršiu, pabandysiu grįžt prie šio pavadinimo, nes „I Know You Sleep” užkabino. O štai ankstesnė patirtis nuvylė – iš kart po „Screaming masterpiece” atsisiunčiau jų, dabar jau priešpaskutinį darbą, bet iš viso jo, tik tai, kas buvo filme ir dar kokia viena kompozicija teužkabino – skambėjo skystai, nebrandžiai ir kiek per daug posiškai. Čia su energija nepalyginamai geriau ir iš karto atveria kitą mano neužgyjančią muzikinę žaizdą – danus „Mew”. Ačiū dievui, naujas darbas jau ne už kalnų, o kažkokių garsų ir nuojautų iš jo jau galima ieškoti grupės video dienoraštyje:
http://www.mewsite.com/
pamačius screaming masterpiece, supratau, kad visą laiką klausydavausi bang gang, o ne bang bang. dar ir dabar nepriprantu.
dėl mew. norėtųsi naujienėlių naujesnių ir gausesnių nei „new album coming soon”, muahhaiahahkahlaalhdlgsh.
emilija prieš kelias dienas dienos dainoj (gali rast archyve) buvo nauja mew daina.