Reikia turėti gi tiek drąsos. Taip sakiau žiūrėdamas kaip Godzila persekioja atominį tarakoną, kaip akmeniniai transformeriai stato Nojaus laivą ir, kaip australas Ben Frost šiurpina klausytojus su savo “A U R O R A”.

Pastarasis pilietis ne pirmą kartą mane gniuždo savais įrašais iš fabrikų angarų, kur kūjis ir priekalas griežia pirmuoju smuiku. O jiems pritaria šlifarkė, drėlė ir suvirinimo aparatas. Ir lyg laimingo atsitiktinumo dėka retkarčiais tarp stelažų prariedėdavo gležnusis R2-D2…

Taip buvo.

Dabar yra taip: Afrikos įkvėpta “A U R O R A” visiškai kitokia – ne tokia grynakraujiškai industrinė, ji netgi šiek tiek gamtiška: labai norėdamas gali išgirsti tekant lavos upes, po jomis pragariškais balsais ant įkaitintų anglių besičirškinančius Dantės pragaro sutvėrimus ar paskutiniojo teismo dieną po pelenus marširuojančius terminatorius, plieninėmis kojomis traiškančius griuvėsių likučius. Hm, vienok, tai nelabai panašu į gamtą. Nelabai panašu ir į muziką. Tad suprasti daugumą kritikų, sakančių, jog tai yra wow, bus nelengva. Bet prieš juos siūlyčiau apsiginkluoti sena tiesa – tik apsišvietęs profesorius geba šūde įžvelgti meną. Man to apsišvietimo, matyt, trūksta, nes aš palaikau tūlą lietuvaitį, po “Venter” pareiškusį, jog tokio repertuaro jis gali man dvi fūras privežti. Ir vargu, ar surastum, kur tarp tų fūrų pasislėpęs Ben Frost, o kur “Seiko” vidurių krumliaračių darbas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=9LJ2X1ZRVmA

Bet, jei nori būti madingas, krūtas ar, šiaip, originalus, “A U R O R A” yra būtent tai, kuo galima didžiuotis ir girtis skambant ausyse. Gi ne kiekvienam tai Dievo duota.

httpv://www.youtube.com/watch?v=-Gig7e5lwOE