BIX – RAY [2015]

Oho!!! oHoHo!!! Galėčiau daug pripilstyti apie tai, kaip tikėjausi iš BIXų kažkokio panašaus šūdo į tai, ką pastaruoju metu mala legendarinė Antis. Tryniau rankomis, išgirdęs žinią, jog po bukus televizijos projektus įsisukęs (kaip ne vienas sakė „nusivažiavęs“) Samas trenkė žinią apie būsimą naują albumą – galvojau, ot bus proga pažvengti iš dar vieno muzikoriaus, kuris sugadins Nirvanos apšildytųjų markę. Visgi septyniolika metų tarpas po paskutiniojo ilgagrojo „Wor’s“ nėra juokas, ir nevirintos gitarų stygos skamba nebe taip, ir kompanija, apart paties Samo, kita.

Bet pasirodo laikas BIXams nepavaldus: pagal žiūrėjimo kampą vaizdą keičiantis albumo „RAY“ viršelis nėra vien tai, kas turėtų patraukti dėmesį ir būti eskaluojama marketinginiais tikslais. „RAY“ yra fantastiškos kokybės lietuviško roko albumas. Ne tik brandžiai parašytas, bet ir pagirtinai švariai įrašytas. Paskutinis toks, garso erdve ir raiška sužavėjęs lietuvių kompaktas buvo Skylės „Povandeninės kronikos“. Klausau ir lyg matau vaizdus. Fantastika. Juolab roko muzikai. O ypač valdo bosas – koookio gilumo bosas ir kokie su juo čia daromi viražai…

Bet pabėgame nuo techninių niuansų ir imamės „RAY“ turinio. Saikingi dešimt gabalų, kuriuose gerumo tiek, kad nors su vežimu vežk. Nuo viršuje aidinčio Samo vokalo iki muzikinių pašaknų. Nuo nestandartinių aranžuočių iki šiandienai aktualių ir kaip visada kiek sarkastiškų BIX tekstų apie apsišikimo madą, šalies liūdesį, karių mirtį, gyvenimo tuštumą.

Visus tekstus parašęs Samas laviruoja kažkur tarp G&G Sindikato ir Marijono, o kai klausau „Visko pradžia“ ir „Vakar karys“ prisimenu ir minėtąją Skylę.

Ir iš vis, sutikite, aptikti lietuviškoje dainoje žodį „siurrealus“ yra kažkas siurrealaus.

Kiek mažiau žavi tokie didesni-mažesni lyriniai abstraktai kaip „Pasaka“ ir „Eik“, nusodinantys antrąją albumo pusę. Bet ir juos virš bambos iššokdina muzikinė albumo pusė – kietas alternatyvus rokas, kuriame dar galima sutikti firminių BIXams pučiamųjų („Mano Gatvėje Šventė“, „Įgėlė“), tačiau labai minimaliai. Tik trupiniai belikę ir iš ankstesniojo jaunatviško ska su Madness’ų atgarsiais.

BIXai visiškai subrendo, susitupėjo, atsišviežino skambesiu ir sutrenkė albumą, kurį norisi į save tiesiog gerte gerti. Geriu ir tuo pačiu suvokiu, jog atskiros dalys jau daug kur girdėtos, tačiau Samas taip talentingai viską sulipdė į vieną, kad jautiesi lyg apsvaigintas nuo BIXų rentgeno ir noras gretinti su ramštainiškai apsišikusia Antimi visai išdilo.

– Gitaros!!! viens du viens du trys… ir taip – šiandien BIX – vėl karaliai, valdą savo liūdną šalį.

11 komentarų

  1. visad buvau tos nuomonės, kad Bix’ai buvo geriausia LT roko grupė ever. Bent jau Roko maršų, aklų karių ir dūzglių laikais. Pasirodo ne buvo, o vis dar yra. Kaltas – buvau nurašęs. Pradžiugino.

  2. Bix yra Bix, nera ka kalbet nei apie Antis nei apie Cloudmakerius visokius. Malonu kad ir sikart nepavede ne kiek. Aciu Bix. Didelis ACIU

  3. Iš gyvuojančių – taip, BIX geriausi.
    Iš AtA – ‘Lygiai lyja’ ir ‘Šiaurės kryptis’.

  4. Nu nu nu… Ne su visais autoriaus teiginiais sutikčiau. Nusiteikiau maloniai perskaityt tekstą apie nerealų neatsiklausomą naują albumą, bet beskaitant lūpos vis kiečiau čiaupėsi.
    Albumas – pasaka! (P.s šita daina man viena mėgstamiausių, klausoma ant repeato dešimt kartų). Taip bijojau nusivilti, bet albumas pranoko visus lūkesčius. Tobulas. Ačiū!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *