Foto: DELFI (K.Čachovskis)
Kol kažkas skaičiuoja kiek mokesčių mokėtojams atsiėjo viena minutė Björk pasirodymo ir kiek už tai buvo galima įsigyti teptukų tapymui pažastimi, vargiai galiu prisiminti ar Lietuvoje būta tokio emocionaliai ir techniškai profesionalaus pasirodymo, o prisiminęs ne eniomariconiškai gausią minią dar sunkiau galiu įsivaizduoti, kad tokiems dalykams jau esame subrendę ir, kad kas nors artimiausiu metu mėgins atvežti panašaus kalibro renginį (kad ir tuos pačius Sigur Ros) ne kultūršvietėjiškai labdaringais pagrindais.
Praeitą savaitę pasiekė žinia, kad Björk atšaukė savo pasirodymą Helsinkyje, kas, žinoma, galėjo turėti pasekmių ir Lietuvai – pradedant nuo atšaukto koncerto ir baigiant nepilnavertišku vokalu, kuris, nors kai kurie žmonės tapatina savo muzikinį skonį su suvokimu apie muziką, yra f%&*#@!@* nuostabus. 21.55 pasigirsta pirmieji žodžiai iš „Earth Intruders” ir akimirkai bene blogiausios prognozės pasitvirtina, bet tik akimirkai – garsas susireguliuoja, o dar po kelių dainų išgirdęs, „Joga” motyvą „Emo-tio-naaa-aa-aaaal” pajusiu akies kraštelyje besikaupiančias pasitenkinimo ir euforijos ašaras.
Jau iš karto reziumuojant galima pasakyti, kad buvo labai gerai, bet pritrūko.
Ne, ne garso. Nesu tikras dėl to, kas dėjosi už taip vadinamos fanų zonos, nes buvo pernelyg gerai, kad savišvietos tikslais vaikšiočiau po visą Vingio parką bandydamas įsitikinti ar tik ne už tvoros geriausiai suvestas garsas, bet neapsiverstų liežuvis kritikuoti garso kiekybės ir kokybės. Tiesa, kartais žemi perlūždavo ir neaišku nuo ko – juk nebuvo arenos sienų, kurios juos laužytų, bet tai buvo kiek labiau žymų, gal tik poroje ritmika „kietesnių” kompozicijų.
Ne, ir ne šou trūko. Nors tai ir nebuvo kažkas neįtikėtinai šviežia akims, nebuvo milžiniškų projekcijų (net nesu tikras ar už jos rodomas vieno muzikantų e-rankenėlių slankiojimas buvo žaidimas su žymiuoju „reactable”), bet gi kiek reikia Björk iliustruoti? Ypač, kai greta Tibeto pasiuntinėm su vėliavėlėm virš galvų pasipuošęs dainuojantis (!) merginų pučiamųjų choras… Keletos vėliavėlių fone, šviesos efektų, poros lazerių ir pašaudymo konfeti… Viskas tiesiog skoninga, harmoninga ir profesionaliai tikslu.
Ačių Dievui, emocijų irgi netrūko. Nors esu tikras, kad dėl problemų su balsu koncertas buvo pasmerktas būti beveik schematiškas (tiesa, kažkurios dainos metu Björk bėgiojo nuo muzikanto prie muzikanto, lyg sakydama, kad „davai, dabar pagrokim … – kažkaip užsimananiau”) ir vargiai buvo galima tikėtis kelių bisų ar ilgesnio biso, o Björk neužsiėmė pigiu populizmu su laužytais „Ljabas Vilnjiau” ir „Ačjų”, kai kurių dalykų susijusių su ja man iki šiol neteko patirti. Turiu omeny, kad iliustravimui ieškodamas gyvo įrašo, taip ir nesugebėjau surasti nieko, kas bent iš tolo priartėtų prie to, ką mano ausims išspaudė islandė. Gal jir turėjo problemų su balsu, bet tik ne sekmadienio vakarą Vilniuje – nusispjaut kaip gerai / blogai jai sekėsi repertuarą uzurapavusioje techno dalyje, bet emociniame/melodiniame fronte, nesumeluosiu, ašaros kaupėsi bent du kartus – jų kadais neišspaudė nė pats Antony su visais Johnsonais.
Netrūko net tų 15 minučių iki standartinės pusantros valdos trukmės (koncertas su bisu susitalpino į valandą ir penkioliką minučių). Trūko tik tam tikrų dainų. Kažkam „Human Behaviour”, kažkam… Jeigu neklystu, koncerto metu skambėjo bent po dainą iš visų jos solinių albumų ir tik dėl „Medúlla” atstovavimo nesu tikras. Kaip ten bebūtų, aš esu tas, kuriam pritrūko „All Is Full Of Love”, bet velniai griebtų, net ir be to rašau 10 iš 10.
p.s. į koncertą ėjau nepavalgęs grybukų.
Aš taip pat labai norėjau išgirst All Is Full Of Love, bet tiek to, tikrai viskas buvo super.
Man tai patiko, kad tauta nepasikuklino parėkti „haya haya” :)
ir dar jaučiu, kad širdyje kas antras patriotiškai pasididžiavo, kad va pagaliau Lietuvoje aukščiausio kalibro žvaigždės..
puikus aprašymas-jausmų ir emocijų išsakymas. dėkui.
dėl visko, kas parašyta. Ir dėl žemų „užbumpsinimo” per a la rockinius gabalus. Turėdamas nemažą gastrolierių LT stebėjimo patirtį, jau anksčiau susidariau nuomonę, kad išimtinai tų, kurie visiškai nespekuliuoja tais „Labas Vilniau”, „ačiū”, netgi, rodosi, nesiorientuoja kokioja šalyje pasirodo bei nesidievagojasi grįšią čia vėl, „suskelia” be išlygų geresnius koncertus…
O pavalgiusių grybukų buvo matyti…
ten buvo lemurai (http://www.cycling74.com/products/lemur) ir matyt minėtas reactable. ir baisiai jau daug dėmesio jiems…
o va kad ekranas didelis buvo tik vienas, tai aiškiai pataupė organizeriai.
o šou žinoma 10 balų ir man
Aha, panašu į „Lemur”. Net nuostabu, kai per šou tie tv ekranai scenoje buvo skirti kone išimtinai rodyti, kaip bičas stumdo lemuro slaiderius :)
bet straispnį tikrai rašei pavalgęs grybukų ir ratukų :D nebuvau Bjork fanas ir nemanau, kad patapsiu juo ateityje, tačiau buvo visai smagu pasižiūrėt kokybišką reginį, o tie naujoviški instrumentai tai įdomiai atrodė ir skambėjo :)
ne, straipsnį, deja, rašiau labai skubėdamas.
idomu, ka pasakytu tie, kurie mate/girdejo bjork nebe pirma karta. pvz., gal kad sou beveik nesiskyre/prastesnis nei pries metus open’er’yje. repertuaras – daugiau jai paciai ir volta gerbejams nei nostalgikams. publika – nuvesusi. garsas – uz fanu zonos neradau tos „sureguliuotos” vietos, man net garso per mazai buvo. duokdie (maciau tik per ekrana) pasirode, bet susidariau vaizda, jog bjork’es mieganti publika irgi neuzdege (tarkim, ji buvo nualinta druskininku ir dar tas balso stygu nuovargis).
kaip bebutu, ji savo darba atliko iki galo ir nesimaivydama. jau antrakart pajutau pagarba jos tikram balsui, susizavejima tuo reactable (lemur ispudis mazesnis). jau nebe pirmakart nusivyliau lietuviu publikos saltumu – na, kokia gi turi atvaziuot english-singing grupe, kad pririnktume vingio parka ir nrml palaikytume, a? dabar belieka laukt sigurros antro karto ir palygint :)
ir aš buvau, ir aš buvau :)
kur jau čia lukas bus laimingas po kokio nors renginio? :) o bjork, manau, yra puikus įrodymas, kad „sigur ros” lietuvai dar nereikia (nors jeigu jie būtų koncertavę vakar, tai patys būtų apšąlę dėl tvyrojusio rūko efekto) nebent kas paremtų kokiu limonu. o mums.. manau, kad u2 gal ir išjudintų publiką. tiesą sakant, fanų zonoje buvo ir karštų momentų ir alpimų, bet, matyt, už jos tai nepersidavė.
Oi man irgi paliko labai labai gera ispudi koncertas. O i reactable pora minuciu issiziojes ziurejau… Na geda aisku truputi del to. Puikus sekmadienio vakaras. o rukas apskritai kaip uzsakytas buvo.
sigur ros (tituluoju ji geriausiu savo koncu till now) lietuvai tikrai ne ir tikrai ne vingio parke :P beje, teisingai, sulija su oru padirbejo. o del palaikymo keista: stovejau beveik uz fanu zonos, bet negirdejau nei alpimu, nei kvykimu (ar ten tu tyliai nualpai, bet greit atsigavai ir klyktelejai?) salia manes draugelis sauke po kiekvienos dainos, ir simtas kukluciu atsisukdavo paziuret, kas cia do „lochas” :) manrods, 100 zmoniu nuosirdziai patiko, pakaifavo, o likusieji skaiciuoja tarifus, kaip pats pastebejai.
Mano pirmasis didelis koncertas.. Neturiu su kuo lyginti, bet, sakyčiau, puikiai surežisuotas pasirodymas. Su logiška techno kulminacija pabaigoje, kuomet tarsi išsiveržė visą pasirodymą tarsi tramdyta energija. Užtat ekspresija vyravo viso pasirodymo metu ir lyriškosios dainos buvo užliūliavę, privertę užmiršti viską. Ir vis tiek norėjosi sprogimo pabaigoje. Jį ir gavau. Ačiū, Bjork.
Paragavęs didelio koncerto noriu dar. Įdomu, kokį įspūdį padarytų Snoop Dogg Siemens arenoje…
nežinau, fanų zonoj mačiau daug mėgavimosi. o kadangi atotrūkis tarp jos ir likusios dalies buvo an didelis, daug ko galėjo nesimatyti/nesigirdėti. na, nerekė „noriu su tavim vaiko”, bet ar čia kaifavimo matas? tam yra koncertai „gravity”, kur be grybukų x. ką suprasi.
Dėl visa ko dar pažiūrėki kaip rašosi ‘ačiū’.
anglietuviškai, islandlietuviškai ar kaip? beje, mieli ekspertai.eu, ar tik šis žodis rašant apie koncertą yra bloga koncerto dalis? ar jau suskaičiavot kiek kainavo minutė Bjork pasirodymo?
nebuvau vakar, bet openery tai nesuzavejo manes jos pasirodymas. gana saltas buvo ir toks be ugnies.
eik tu, vakar pusė pasirodymo buvo tribal dance ir techno – be ugnies sunku pavadinti.
buvo ir is medullos pora gabalu, pavadinimu nepamenu. zjbs koncertas!
Sveiki!
Gal kas žinote kokios atlikėjos dainas grojo tarp Jurgos,ir Bjork pasirodymų?… ;)
na mačiau Bjork Vilniuje 1989 metais. Koncertai nelyginami. Ten buvo paprasta grupė, ryškiai išsiskirianti komjaunimo organizuotame rock grupių festivalyje „lituanica”. Čia gi – galingas show, su nepalyginamai labiau subrendusia soliste kaip menininke…
Ugnies irgi žymiai daugiau, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme (tiesiogine tada nebuvo visai).
Ir grybukų buvo – bičui baltais merškiniais net salelę aplink buvo sudarę, nes bekaifuodamas toli savo nevalinbgais judesiais pralenkė pačią Bjork.
Žinoma, iki stiliaus keitimo, ryškiai vyravo minorinės tonacijos. Gal tai gali pasirodyti kaip „be ugnies”?…
aha, koncerte…buvo geriausias…oras. Kai kas salia sugebejo net apalpt nuo tokio. Gaila kad neturejau vandens… buciau perpardaves ir pradejes atidirbineti uz bilieta…
keista skaityt visur vien pozityvius atsiliepimus. nežinau kas ten su jos balsu ar kažkuo buvo, bet mano akims ir ausims buvo liūdna. praeitais metais openeryje ta pati programa nors ir nesuėjo superiniai, bet buvo labiau užvedanti (offca, patikėk). nors, ko gero, publikos kiekis ir reakcija irgi savo darė… plius dar keletas senų gerų hitukų…
nu bl.. kaip norėčiau turėti Vilniuj atliktos dainos „joga” kokybišką įrašą, paleisti liu (etc.) ir žiūrėdamas į akis išklausyti kritiką jos balsui.
labai gera buvo isgirsti savom ausim live hyperballad, o pagan poetry nesitikejau! jei galeciau pasakyti, tai buciau labai su dideliu malonumu girdejusi enjoy, panasu is post live. ir visa kita be isimties, zinoma :]
nznau. man openery Bjork atrode kaip nupezusi o ne kaip pirmo ryskumo zveigzde.
Reiškia blogai tamstai atrodė. Klausimas, ar iš vis jai derėjo rodytis ne jos meno sampratoms tinkančiame festivalyje…
čievo?
zodziu, kaip ir minejau, 100 dziaugesi (ir turbut visi mate pirmakart), o kiti skaiciavo. dar buvo tokie, kurie isreiske nepasitenkinima neypatingu pasirodymu ir publikos vangumu, bet buvo apspjaudyti. buna tokiu reli[g]iju :)
Brangieji, tai buvo vienas geriausiu Lietuvos zemelej matytu/girdetu/pajaustu koncertu. Declare ndependence ir rukas…
buvau tiek openeryje tiek vilniuje, ir skirtumas tik tas, kad openeryje publika tris dienas atgėrusi tikrai nesikuklino nuomones ishreikšti. Bet abiejuose koncertuose tiek programa, tiek atlikimas, tiek efektai visi daugiau mažiau panašiai atidirbti. Dar labai didelis įspūdžio skirtumas turbūt tiems, kas mato ją pirmą kartą, kas ne, bei tiems, kas stovi arti scenos ir kas ne :) Openeryje stovėjau „prie butelio” :D bet buvo ilgai lauktas man pirmas jos pasirodymas ir buvo GEEERAAAAII. o Vilniuje stovėjau taip arti, kad skant, kai ji islandišku akcentu kalbėjo, tai jos seilės ant manęs tyško, tai irgi buvo puikiai :D nusivilti galima buvo tik publikos kuklumu.
Būtent ir turėjau omeny, kad BJORK ir butelis rankoje – gerklėje, yra nesuderinami dalykai klausymosi atžvilgiu. Panašiai, kaip girtam groti, ar vaidinti scenoje girtą.(sprendžiu iš taip dariusių menininkų įspūdžių). Tie dalykai kur kas geriau atliekami (klausymasis) esant blaiviai galvai…
galbut taip iki galo ir nesupratau, ka turejo Paulius omeny „kazko truko”, bet man irgi „kazko kazko” truko. bet greiciausiai ne is bjork, o is publikos puses. man pasirode, jog energijos keitimosi tarp jos ir susirinkusiuju tarsi ir nebuvo, o taip reikejo. salia manes, vadinamoje fanu zonoje, stovejo nemazai zmoniu, kurie po kiekvienos dainos vos vos sugebedavo paploti ir abejoju, ar taip buvo isreikstas neigiamas vertinimas.. (tiesa, visai netolies stovejo ir bicas, kuris po kiekvienos dainos kiek komisku balsu rekdavo „bjork, i love you!..”). isties, su draugu soke/ploje/ir kt.kaip smarkiai dekodami uz visa, ka isgirsdavome/pamatydavome, kartais jauteme, kad visgi, savotiskai issisokame. atsipalaidavimo ir aktyvesnio dalyvavimo koncerte lietuviams truksta..
nepaisant nieko, man sis koncertas emocionaliai/muzikaliai/ir kt. buvo itin stiprus. verkiau kaip vaikas. pati stebiuosi, kad sugebu dar.
„paulius.rymeikis
Liepa 14th, 2008 4:05 vakare
anglietuviškai, islandlietuviškai ar kaip? beje, mieli ekspertai.eu, ar tik šis žodis rašant apie koncertą yra bloga koncerto dalis? ar jau suskaičiavot kiek kainavo minutė Bjork pasirodymo?”
Kas cia per nesamone?
„ekspertai.eu
Liepa 29th, 2008 12:31 vakare
Kas cia per nesamone?”
Ką čia kalbat?
nieko nesupratom ka cia norejot tuo pasakyt
Ramūno Zelnio mesta frazė: „filmą „DRAWING RESTRAINT 9” privalo pamatyti kiekvienas BJORK gerbėjas (galima versti, matyt, Piešiant ribas ar Piešimo apribojimas) sulaukė reakcijos iš buvusių koncerte, iš kurių ir nesitikėtum tokio susidomėjimo…
Taigi, ką matome šiame Bjork vyro, šiuolaikinio meno dailininko Matthew Barney režisuotame ir pagal jo scenarijų pastatytame 2 val 15 min. filme, kuris iš esmės yra dviejų aktorių – BJORK ir MATTHEW BARNEY filmas
Iš karto reikia pasakyti, jog tai ryškiai eksperimentinio kino pavyzdys. O toks pristatymas iš karto duoda nuoroda, jog filmas – ne visiems. Prognozuočiau, jog nors ir Bjork gerbėjas, bet turintis nuostatą, jog geras kinas tai naujausias Holivudo superhitas Tamsos riteris, po „Drawing restraint 9” liktų ir nustebęs, ir nesupratęs dėl ko tiek ilgai stebėjo keistus abiejų filmo personažų veiksmus.
Filmo kūrėjai nardina žiūrovą giliai į JAPONIJOS kultūros ir tradicijų gelmes. Nors jame nurodoma daugybė nusifilmavusių japonų pavardžių, bet jie kūrinyje tik pagalbiniai,dažnai tik šmėžuojantys ekrane personaži. Viskas susikoncentruota tik į Bjork ir M.Barney ritualinius veiksmus. O jie keisti ir nesuprantami. Bet iš kitos pusės, šis avangardinis kūrinys turi ir aiškią stiprybę – yra stipriai siužetinis. Tuo noriu pabrėžti, kad eksperimentinis kinas nuolat balansuoja ties rodymu to, ką suvokia tik kūrėjai, o žiūrovui tenka tapti spėliotoju. Čia gi, to nėra. Labai aišku, kas rodoma ir kas vyksta. Visai neaišku, TO PRIEŽASTINGUMAS. T.y. kur veda, ką nori parodyti Rytų mitologijas imituojantis siužetas. Bet dėl to tik geriau. Žiūri filmą su akivaizdžiu susidomėjimu – kur, rugštele, nuves keisti herojų dueto ritualiniai-apeiginiai veiksmai didžiuliame šiuolaikiniame naujame laive atviroje jūroje. Pasirodo, kad šie menininkai visą tą ilgą Rytų kultūros koncepsijoje sukurtą filmą skyrė, matyt, juos jaudinančiai ekologinei problemai…
Kadangi nenoriu aiškiau pasakoti apie filmą, kad neatimčiau susidomėjusiems žiūrėjimo malonumo, pasakysiu kad „Drawing restraint 9” turi stilistinių panašumų su išplėstiniu DAFT PUNK klipu ELECTROMA (rodytu Scanoramoje), pripažinto Lietuvos kino menininko ŠARŪNO BARTO kino mąstymu bei populiariais mūsuose Rytų šalių kai kuriais kino kūrėjų darbų pavyzdžiais, pvz. Kim ki duko „bekalbe” trilogija, gal būt Takeshi Kitano „Lėlėmis”.
Barney-Bjork darbą galime vadinti TYLOS vizija. Tylos, turima omenyje ne muzikinį foną, o dialogų nebuvimą. Tiesa, praėjus 2/3 filmo, autoriai tarsi priversti įvesti šeimininko išsamų paaiškinimą, nes žiūrovas glūdi nesupratime kas darosi, kur siužeto esmė? Tačiau garsiniu požiūriu filmą lydi tik BJORK muzika. Kas, žinoma, ir išskirtinai domina.
Ji atlieka bent 4-5ias originalias dainas. Tačiau pačią pirmąja, pasirodant įžanginiams kadrams, atiduoda dainuoti Will Oldham. Kur kas didesnę reikšmę (bent laiko atžvilgiu) turi Bjork sukurta ir kompiuteriais programuota foninė muzika. Vietomis ji primena kanklių, ksilofono skambesį, tačiau didžioji dalis yra monotoniška, lygiai minorinė, gruzinanti ir su grėsmingumo atspalviais elektroninė muzika. Tiesa, kai rodomas paradas tam naujam laivo išleidimui į jūrą, sukuriama ryški ritminė, imituojanti mušamuosius ir bosinius instrumentus elektronika su japonų choru. Yra ir taip dabar pamėgtos Bjork varinių pučiamųjų muzikavimo vėliau…
Muzika tikrai vaidina svarbų vaidmenį filme ir suteikia jam gero kalorito.
Bjork vaidmuo, žinoma, kur kas paprastesnis nei Auksinę Kanų Palmės šakelę pelniusi Lars von Triero filme Šokėja tamsoje, 2000m rolė. Kaip žinia, po šio taip iškankinusio muzikę vaidmens, Bjork buvo pareiškusi daugiau į kino filmavimus nebekelsianti kojos…
Kaip ir reikia tikėtis, pagrindinėje internetinėje žiūrovų vertinimo svetainėje imdb, požiūriai į filmą visiškai prieštaringi – nuo 10/10 („stebuklinga, nuostabu”) iki 1/10; 2/10 vertinimų („tai daugiau meditacija, ne filmas” ).
Kaip dažnai ir būna sudėtingos faktūros kūrinyje, daug detalių visai kitaip priimtum, žymiai geriau suprastum prasmę, žiūrėdamas filmą antrą kartą. Bet 2 val. 15 min…
Dar grįžtu prie lietuviškų Bjork akcentų.
Ir toliau nesitaikstoma su didžiule parama koncertui. Paskutinioji savo didelį nepasitenkinimą per radiją pareiškė kompozitorė, žurnalo Muzikos barai redaktorė AUDRONĖ ŽIGAITYTĖ. (Ar reikalinga Lietuvos kultūrai buvo BJORK koncertas? Duokite man 300 000 tūkstančių ir aš parašysiu operą Vingio parkui. Ir ji bus ne 1 val., o 3 val.) Išsakyta daug pasipiktinimo iššauktų minčių, priešinant jos atstovaujamos klasikinės muzikos stiliaus reikšmingumą prieš komercinę. Girdėjau neobjektyvių gaidelių. Bet nusivylimo Bjork koncertu būta ir daugiau, pvz. iš daugelio RESPUBLIKOS leidinių puslapių…
Ką domina, manau verta būtų perskaityti labai išsamų kito kompozitoriaus, „Vilniaus festivalių” generalinio direktoriaus bei netgi Kompozitorių sąjungos pirmininko REMIGIJAUS MERKELIO išsamius paaiškinimus dėl Bjork koncerto Vilniuje. Tai jis buvo užpultas Kultūros ministerijos (berods viceministro G.Sodeikos interviu), kad buvo didžiulė VEKS klaida, pasitikėjus juo. R. MERKELYS nurodo dar vieną „kaltininką” – MARTYNĄ LIOČĄ, kurį kaip mat atleido iš darbo, kilus skandalui dėl valstybinio parėmimo. Susidaro keistokas įspūdis, kad tas Martynas turėjo specifinį etatą – tik darbą su Bjork vadybininkais Cha cha. Tačiau paaiškinimai interviu pabaigoje, kur imama kalbėti apie Bjork reikalaus, tikrai, esu įsitikinęs, verti perskaitymo, nors ir rodosi, jog interviu iš „užsakytų srities”:
http://www.culture.lt/7md/?leid_id=812&kas=straipsnis&st_id=8607
Zilnys, ne Zelnys
Želnys buvo labai perspektyviu krepšininku jaunimo komandose. Gaila vyrų lygyje pavedė psichologija…
Dėl to pavardes ir sumaišė…
nagi va, gal kaltos aplikybės (tą rytą parsiradom Lietuvon) bet koncertas ypatingo įspūdžio nepaliko. prie vartų pasitiko pikta apsauga, bilietą nuskanavo, o tada nusprendė kad nepraleis, nes aš iš įpratimo turėjau fotiką. nebuvo net minties, kad negalima, nes tarkim tokius kaip radiohead ramiai filmavom ir nieko. dilema: kur dėt fotiką atkulniavus pėščiomis ir ar įleis, jeigu bilietą jau nuskanavo, bet juostelės jokios ant rankos negavau. apėjau gabaliuką ir radau kitus vartus. čia elektroniai bilietai nebuvo skanuojami, o tiesiog įplėšiami. fotiką radau kaip paslėpti. pagaliau atsidūrėm pačiam priekyje. žmonių stebėtinai mažai. alaus įsinešti negalima. tuos kurie per klaidą užklydo su alkoholiu apsauga išlydi. bjork atrodo šaltokai. nesijaučia energijos. prasibraunam dar arčiau, tarp pačių energingiausių žmonių ir bandom užsikrėsti nuo jų energija. paskutinį gabalą visgi nufilmavau. visgi tas nenoras išeiti pakartot. taip ir liko nuomonė, kad ji tiesiog atliko savo „darbą” ir viskas. nedraugiška asmenybė. ypač grįžus iš radiohead koncerto, kur viskas buvo puiku.
p.s. bent mums jos balsas skambėjo be priekaištų ir garso užteko.
Taip, apsauga labai galinga buvo. Aiškiai netrūko pinigėlių jiems…
tai ta pati „lemur” naudojo ir openeryje praeitamet…tik kad… man jis ispudzio nelabai padare