Kino pavasaris 2010.

Reikia eiti.

Kiekvienais metais programos peržiūra tampa tam tikru išbandymu. Tiems, kas turi akreditacijas gal kiek mažesniu, bet įsivaizduoju, kiek laiko ir nervų kainuoja tiems, kurie nori pamatyti dešimt geriausių filmų ar tik penkis. Kas yra geriausi? Kanų nugalėtojas, Venecijos, Berlynalės? Reitingas imdb? Tai ir mano pastebėjimai, nesekantiems mano rašinių, gali būti daugiau negu subjektyvūs.

Bendri pastebėjimai renkantis filmą: Turėkit omeny, kad nemaža dalis pasiūlymų, kuriuos užmatysite lietuviškame internete yra iš piršto laužti Skaityti toliau…

Namų k/t: “City Island” [Rež. Raymond De Felitta]

Vienu sakiniu: Keistų šeimų dar keistesni sąntykiai pagal geriausias žanro tradicijas.

Apie: Kai kalėjimo prižiūrėtojas Vince Rizzo (Andy Garcia) iš darbo į savo namus globai parsiveža nesantuokinį sūnų, kuris apie Vince žino tik tiek, jog jis pažinojo jo motiną, melagysčių maišas tik pradeda irti. Čia ir pavydi žmona, kuri niekada netikėjo, kad jos vyras vakarais lošia pokerį ir pats Vince, kuris nė nenutuokia, kad pokeriu dangstydamas aktorystės studijas kelia kur kas rimtesnių įtarimų; sūnus, kuris savo taiklias ir nevaržomai skleidžiamas įžvalgas seksualumo srityje nesibodi pateisinti galvos augliu; galiausiai dukra, kuri nors tėvam teigia ir kitaip, studijuoja nebent ta prasme, kad striptizo šokimas irgi yra didis mokslas. Vieną dieną tai sprogs, klausimas tik kaip ir kada?

Kodėl žiūrėti: Greta “Ink” [Rež. Jamin Winans] apie kurį buvau užsiminęs geriausių 2009 metų filmų temoje, “City Island” pretenduoja atsistoti greta labiausiai neįvertintų praeitų metų darbų. Puiki istorija, puikus scenarijus, vaidyba ir labai skoningas humoras. Nors iš pradžių gali atrodyti, kad tai tiesiog eilinis nuotaikingas filmas, kuriame greta poros lengvų šypsenų teišspausi gerą nuotaiką, ilgainiui istorijos lobynui atsiveriant, pasakojimas ir aštrėja, ir juokingėja, kol galiausiai virsta kapitaline drama su ašaras spaudžiančiu finalu. Skaityti toliau…

Romas Zabarauskas Berlyno kino festivalyje pristato trumpo metražo filmo projektą gėjų tema.

Tokia tad štai žinia mus pasiekė iš portalo “Ore.lt” kino apžvalgininko: Jubiliejiniame 60-ajame Berlyno kino festivalyje 19-metis kino režisierius iš Lietuvos Romas Zabarauskas pristato pirmojo lietuviško trumpo metražo filmo gėjų tema „Porno melodrama“ projektą. Skelbiama, kad filmu siekiama patikrinti Nepilnamečių apsaugos įstatymą, įsigaliosiantį Lietuvoje šių metų kovą. Filmo idėjos autoriui – studentui Romui Zabarauskui nepriimtina, kad darančia neigiamą poveikį nepilnamečiams laikoma tokia informacija, „kuria skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Filmo projektas taip pristatomas interneto svetainėje www.pornomelodrama.com.

Pirmąkart Lietuvoje lėšos filmui sukurti renkamos aukojant pinigus per internetinę „Paypal“ sistemą. Už suteiktą paramą siūloma padėka ar sugalvota dedikacija titruose, taip pat išskirtinė galimybė baigtą filmą pamatyti internete. Skaityti toliau…

Namų k/t.: „Tetro“(rež.: Francis Ford Coppola, 2009m.)

Vienu sakiniu: temperamentinga, gražu.

Apie: Berniokas atkeliauja nekviestas pas vyresnįjį brolį, kuris išsižadėjęs savo buvusio gyvenimo, pradedant vardu ir baigiant viso gyvenimo kūryba, bet dialogas pamažu mezgasi ir aiškėja įvairių niuansėlių.

Kodėl žiūrėti? Pirmiausiai, tobulas vaizdas. Kiekvienas, absoliučiai kiekvienas kadras lyg iš atviruko (atviruko sąvoka… na, žinoma, atvirukai ne proginiai, labiau, tarkim, meniški), kiekviena smulkmena apgalvota:šešėliai, kampai. Vaizdo dinamiką papildo sprendimas išreikšti veikėjų būseną, kad praeitis valdo dabartį, nes pastaroji svarbesnė, ryškesnė: praeitį nufilmuoti spalvotai, o dabartį – ne. Praeitis eina kartu, sudarydami vientisą, psichologinę būseną atskleidžiantį vaizdą, kurį papildo siurrealistinės šokio ir teatro vizijos. Skaityti toliau…

Namų k/t.: „Das Weisse Band“ (rež.: Michael Haneke, 2009m.).

Vienu sakiniu: Naujausias Michael Haneke darbas.

Apie: norėtųsi pradėti: „visos laimingos šeimos panašios – kiekviena šeima nelaiminga savaip“. Naivus ir pragmatiškas mokytojas pasakoja apie miestelio gyvenimą prieš karą, kuriame ima dėtis keisti, tragiški nutikimai, tačiau kaltininkai nerandami. Gyvenimas nesustoja, šeimų gyvenimai toliau eina savo, kartais iškrypusia bei amoralia vaga, po apylinkes ir toliau blaškosi vaikų gauja.

Kodėl žiūrėti? „Das weisse band“ yra tarsi trijų žanrų (drama/mystery/crime) sintezė, kurių kiekvieno esminiai elementai meistriškai supinti ir atskleisti. Jie maišomi subtiliai, nebanaliai, netgi novatoriškai: jei mistika, tai ne iš serijos „o štai jis ir pabudo“ arba, jei nepabudo, tai nuspręskit patys kodėl; jei yra nusikaltimas, tai ne toks, kad kažkas kažką užvertė, ir paskui visi galvoja, kodėl užvertė; jei drama, tai ne taip, kad visi verkia, kad verktų. Kita vertus, daug erdvės interpretacijai, tad skirta, manyčiau, specifinei auditorijai, pakankamai snobiškai, bet nebijančiai brutalumo. Skaityti toliau…

G.eriausi 2009 metų filmai… [paulius.rymeikis]

Nors visų filmų peržiūrėti neįmanoma ir galvoje bei įvairiuose sąrašuose kabo dar bent kelios dešimtys juostų, bandau reziumuoti, ką geriausio teko pamatyti 2009 metais. Džiugu, jog iš pradžių pergyvenant, kad nebus iš ko sudaryti geriausiųjų dešimtuką, vėliau teko smarkiai paspausti, kad visi norintys į jį tilptų. Žinoma, kad netilpo, bet štai jie – dešimt geriausių ir dar tuzinas taip pat neprastų: Skaityti toliau…

Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai 2010“.

Penktasis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ šiais metais vyks sausio 22 – vasario 7 dienomis Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir pirmąkart keliaus į Klaipėdą.

Šių metų programoje gyvos prancūzų kino legendos režisieriaus Alaino Resnais filmų retrospektyva ( kurioje ir režisieriaus pilno metro debiutas „Hirosima, mano meile“ (1959), ir naujausias filmas „Piktžolės“ (2008), kurį pristatęs 2009 m. Kanų kino festivalyje režisierius buvo apdovanotas specialiu prizu už visą kūrybą). Vienžo, patys pažiūrėkit ir išsirinkit, ką norėsit pamatyti. Skaityti toliau…

Avatar (Rež. James Cameron).

Lietuvoje James Cameron gali vadintis režisieriumi, kuris moka sukti filmus, kuriuos būtina pamatyti – ar po “Titaniko” laikų dar kada reikėjo bilietus pirkti iš anksto? “Avataro” atveju reikia. Deja, tai ne vienintelis ryšys su pelningiausiu visų laikų filmu… Problema ta, kad po “Aliens”, “The Abyss” ar net iš dalies “Terminator 2: Judgment Day” tu dar gali būti tiesiog didžiu kino kūrėju, tačiau po “Titaniko” sėkmės į tave ima žiūrėti visas pasaulis. Žinoma, tokiu atveju bent jau gali planuoti filmą, kurio biudžetas 300 milijonų dolerių, tačiau tai automatiškai reiškia ir tai, kad teks kurti reginį mokioms masėms. Taigi, vaizdų šou su meilės elementais ir istorija subalansuota nereikliai, išvargusiai darbo liaudžiai. Skaityti toliau…

Geriausi 2009 metų filmai pagal…

Būtų keista turint tokią temą muzikai, neturėti kinui. Todėl turim. Pradedam nuo Rolling Stones, New Yorker, o vėliau bus ir daugiau…

(Noel Murray)
1 Inglourious Basterds
2 A Serious Man
3 Public Enemies
4 Up
5 Still Walking
6 Julia
7 Duplicity
8 Fantastic Mr. Fox
9 Funny People
10 Passing Strange Skaityti toliau…

Naujasis Rusijos kinas 2009 (Skalvija, gruodžio 4-10 d.)

Atrodo vos prieš kelias savaites “Auksinės kaukės” spektaklių metu teko gyvai pamatyti mano mylimą Čulpan Chamatova (“Kurčiųjų šalis”), o štai ji ir kolegos iš Rusijos vėl Vilniuje – tiesa, kaip kino aktorė, kino ekrane. Plėstis čia nėra ko – perduodu mikrofoną “Skalvijos” žmonėms, o jūs eikite, žiūrėkite. Aš suprantu, kad nėra nei pinigų, nei laiko, bet b*** geras kinas.
*
Gruodžio 4–10 d. „Skalvijos“ kino centre jau ketvirtą kartą vyks Naujojo Rusijos kino dienos. Niekam nereikia įrodinėti, kad Rusijoje nuo seno kuriamas geras kinas, tačiau susiklostė tokios aplinkybės, kad paskutiniu metu ėmėme tuo abejoti. Mat beveik neturime galimybės šio kino išvysti.

Iš metinės rusiško kino naujienų gausos stengėmės atrinkti tuos filmus, kurie patvirtintų, kad ir naujasis Rusijos kinas gali būti vertas jūsų dėmesio. Neperkrautoje šių metų programoje bus parodyti šeši filmai. Daugumoje iš jų sugrįžtama į praeitį. Tačiau tai tėra fonas papasakoti apie žmogų, išryškinti jo asmenines gyvenimo dramas. Nors ir nedidelė šiųmetinė pažintis, tačiau koncentruota ir taikliai pristatanti dabartinį rusų kiną bei jo kūrėjus.

Skaityti toliau…

Kitas puslapis »