Kinomanai tikriausiai žino, jog fantastiškasis „District 9” išsirutuliojo iš Neillo Blomkampo trumpametražio „Alive in Joburg”, o ne taip nusisekęs „Chappie” – iš „Tetra Vaal”. Toks trumpametražinis, kaip ir daugumos garsių režisierių, buvo Neillo kelias į kiną ir norisi tikėti, jog tokiu nesibaigs. Po ilgų stumdymųsi su nauja Alien istorija, kurią turėjo Neilas režisuoti, gavosi šnipštas ir Ridley Scotto vidutiniškas „Alien: Covenant”, bet Neillas, pavargęs nuo kinokompanijų bosų ir prodiuserių sąlygų, nenuleido rankų ir įkūrė savo kino studiją „Oats”, kurioje eksperimentuoja su savomis idėjomis – suka trumpametražius, leidžia juos į nemokamą eterį, stebi žiūrovų reakciją ir sako, kad galbūt kažkada iš to gims ilgo metro kūriniai, kaip buvo su jau dviem minėtaisiais Neillo filmais. Neillas pasikliauja žiūrovais ir tikisi, jog ir jie patys savo lėšomis padės pasaulį išvysti kitoms filmukų dalims. Paremti arba įsigyti galimybę pamatyti filmukus geresne kokybe ir su papildoma medžiaga galite per Stream puslapį.
Neillo eksperimentiniai trumpuliai stebina ir verčia išpūsti akis. Tai ne šiaip sau kokie vizualiniai idėjos apmatai – atrodo, jog žiūri pilnavertį, brangių specialiųjų efektų, profesionalaus operatoriaus, apgalvotos režisūros ir nugludinto montažo filmą. O dar ir aktorių komanda džiugina – dauguma vaidino ankstesniuose Neillo filmuose, bet kai Oats filmuke pamatai Sigourney Weaver, supranti, jog tai tikrai ne šiaip sau kino žaidimas.

Kol kas įspūdingiausiu Oats studijos darbu galima laikyti „Rakka”. Jį žiūrint kyla jausmas, jog Neillas čia sudėjo savo „Alien 5” paruošiamųjų darbų kadrus, tą jausmą dar pastiprina ir pagrindiniame vaidmenyje diriguojanti minėtoji Sigourney Weaver ir ateiviškas siužetas. Tiesa, „Rakka” istorija apie žemę užgrobusias nežemiškas būtybes jau ne kartą matyta, tačiau toks kinematografinis išpildymas susuka galvą ir įtraukia lyg dar vienas „District 9”.

Toliau skaityti [kino trumpuliai:] NEILL BLOMKAMP ir OATS STUDIOS →

Daniel Sousa. Tokiais inicialais pasirašinėja ir vienas iš Marvel komiksų herojų, bet šįkart aš ne apie pramanytą, o apie realią asmenybę. Sousa, pats studijavęs piešimą ir animaciją, jau gali savo patirtimi dalintis su kitais. Tą jis ir daro – moko kitus animacijos meno. Tiesa, pats jis per penkiolika metų sukūrė ne tie ir daug, tačiau kai kurie „trumpuliai” tikrai verti dėmesio. Kalbu ne tik apie 2012-aisiais Osakaru nominuotą „Feral”, bet ir ankstesnius jo animacinius filmukus, kuriuos visus galima pažiūrėti internete. Įspūdinga animacija, sukurpta iš ranka pieštų paveikslų, karpinių, fotografijos ir man ypač patikusio šešėlių žaismo.

Pirmasis mitologinis darbas „Minotaur”:

Toliau skaityti [kino trumpuliai:] DANIEL SOUSA →

I think heaven looks like a boring place.

Ligoninės valytojas ir mirtinai sergantis berniukas randa bendrą kalbą, kuri išsivysto į ryšį ir suaugusio vaikui pasakojamą istoriją apie Helio (Helium) šalį, kurioje ne taip nuobodu kaip danguje.

Paprastas, jaudinantis, žemiškas danų pasakojimas su lengva muzika ir įpintais pasakiškais kadrais gal ir ne genialumo viršūnė (nors Oskarą gavo), tačiau pažiūrėjus pasidaro šviesiau ir šilčiau. Galima būtų rodyti sergantiems vaikams vietoj karčių tablečių. Toliau skaityti [kino trumpuliai:] HELIUM (rež. Anders Walter; 2014) →

Nuostabus dėžutės dėžutėje išpildymas.

Jausmas po peržiūros buvo lyg senais gerais laikais po „Kubo” galvosūkio. Ar po kokios Terry Gilliamo fantasmagorijos.

Nepagailėkit penkių minučių šiam BAFTA 2014 „trumpulio” kategorijos laimėtojui. Toliau skaityti [kino trumpuliai:] ROOM 8 (rež. James W. Griffiths, 2013) →

Lenkas Tomasz Bagiński turėjo vieną aistrą: kompiuterinę animaciją. Nepriimtas mokytis kino kūrimo subtilybių universitete, jis savarankiškai išmoko kurti puikius trumpametražius filmus ir už savo darbus pelnė tarptautinį pripažinimą. „Netyčiuko“ animatoriaus sąskaitoje guli jau visai nemenki pasiekimai: nominacija „Oskarui“, SIGGRAPH ir BAFTA apdovanojimai. Mėgstamas tiek Lenkijoje, tiek ir už jos ribų, Tomasz Bagiński anaiptol nėra naujas veidas tarp kuriančiųjų trumpametražius. Tačiau išsiilgusiems nebūtinai naujos, bet būtinai geros ir originalios kompiuterinės animacijos ir dar iki šiol negirdėjusiems Bagiński pavardės, tikrai verta pabandyti ir pasižiūrėti bent vieną animatoriaus darbą.

Kokia gi ta Bagiński animacija? Niūros spalvos ir kartais dar niūresnės istorijos – animatoriaus vizitinė kortelė. Bagiński kūriniuose dažni mistiškumo, mirties motyvai atskiesti šelmiškumo, groteskiškumo doze, pateikiami originaliai ir netikėtai. Tomasz kuriamų filmukų temos varijuoja nuo šiuolaikinio žmogaus problematikos iki atidumo savo šaliai, jos istorijai. Jo trumpametražiai filmai – maži, išbaigti pasakojimai. Juose sėkmingai išnaudojamas vizualumas, kelios detalės sugeba perteikti istoriją, todėl beveik visoje Tomasz Bagiński animacijoje nėra žodžių, o tik vaizdas ir muzika – lygiavertė vaizdui pasakojimo dalyvė. Lenkų animatoriaus darbai – savotiškai gūdūs ir keistai mieli trumpametražiai. Toliau skaityti [kino trumpuliai:] Tomasz Bagiński animacija →

Visai geras viskis antrąkart surengė konkursą, kuriame jauni scenaristai ir režisieriai gali mėginti laimę susukti savo pirmą trumpametražį su gerai žinomu aktoriumi. Pernai pagrindinėje rolėje vaidenosi Kevin Spacey, šiemet – ne ką mažesnė žvaigždė Willem Dafoe.

Trys nugalėtojai: po vieną iš Rusijos, JAV ir PAR.

Trys tragikomiškos istorijos pietų metui.

Skanaus. Toliau skaityti [kino trumpuliai:] JAMESON FIRST SHOT 2013 →