Temos Archyvai: Kinas

[tv series:] THE UNDOING (2020)

The Undoing“ („Žlugęs gyvenimas”) – praėjusį rudenį HBO platformoje pasirodęs 6 dalių mini serialas prikausto prie ekranų žiūrovus ne tik intriguojančia istorija, bet ir akį traukiančiais bei visiems pažįstamais aktoriais – Nicole Kidman ir Hugh’u Grant’u, kurie šiame seriale puikiai perteikia psichologinio trilerio nuotaiką ir turtingos poros paslaptis.

Niujorke gyvenanti šeima atrodo lyg tobula. Greisė Freizer (N. Kidman) – garsi terapeutė, kuri poroms padeda išpainioti netvarkingą asmeninį gyvenimą, jos vyras Džonatanas Freizeris (Hugh Grant) sėkmingas vaikų onkologas. Paauglys sūnus Henris lanko privačią, prabangią mokyklą, o Greisės tėvas turbūt vienas iš turtingiausių Niujorko gyventojų. Atrodo, kad laimingai santuokai netrukdo nei darbai, nei kitos buitinės problemos, nors Greisė užsimena, kad šitas užburtas socialinis ratas ją jau šiek tiek vargina ir norėtų pabėgti gyventi iš Niujorko į mažesnį miestelį. Tačiau vieną dieną jų idilę sudrumsčia naujiena apie jų rajone įvykusią žmogžudystę. Po mokyklos aukciono žiauriai nužudyta vieno iš vaikų mama, su kuriuo bendroje mokykloje mokosi Freizerių sūnus. Tuo pačiu metu paslaptingomis aplinkybėmis dingsta ir Greisės vyras. Džonatanas neatsiliepia į žmonos skambučius, neatsako į žinutes, o prasidėjęs žmogžudystės tyrimas ima atskleisti vis daugiau painių, netikėtų detalių, kurios susijusios su Džonatanu. Jis tampa ir pagrindiniu įtariamuoju. Čia ir prasideda įvykių grandinė, kuri suskaldo tobulą Freizerių šeimą. Toliau skaityti [tv series:] THE UNDOING (2020)

GERIAUSI 2020-ųjų FILMAI

Keistoki buvo tai metai pasauliui. Taip pat ir kino pasauliui. Daug nukeltų premjerų, atidėtų filmavimų, festivalių su apkarpytais repertuarais, uždarytų kino teatrų… Gal tai ir lėmė, kad iš visų per metus matytų filmų negaliu išrinkti to vieno, kurį, kaip anksčiau, galėčiau pristatyti – štai tas, pats pačiausias. Gal taip todėl, kad nei vienas neprilygsta triskart pažiūrėtam „Čigonų laikui”. Gal. Tad šįkart sąrašo eiliškumas veik atsitiktinis ir nieko nereiškiantis. Turiningo žiūrėjimo.

Nepaprastam žiūrovui

HIDDEN AWAY / Volevo nascondermi (2020)
Apie dailininką Antonio Ligabue. Bet nebūtina jį žinoti ar mėgti. Sėkmingai galima žiūrėti kaip išgalvotą istoriją, kurioje viskas stulbina; režisūra, operatoriaus darbas, istorija ir neįtikėtina pagrindinio herojaus vaidyba, už kurią aktorius Elio Germano jau įvertintas ne vienu apdovanojimu, būtų mano valia, atimčiau iš Mikkelseno Europos kino apdovanojimą ir atiduočiau Germano, nes palyginus su pastaruoju Mikkelsenas nieko ten iš vis nevaidino. Toliau skaityti GERIAUSI 2020-ųjų FILMAI

SCANORAMA 2020

Scanorama 2020. Šiemet labiau iš namų, negu iš kino salės, bet prie to jau baigiame priprasti. Žiūrime ir duodame šiek tiek įspūdžių.

Undinė / Undine (2020)

Vieno geriausio ir mano mylimiausio šių dienų režisieriaus Christian’o Petzold’o naujausias darbas apie Berlyną ir Undinę, miesto muziejuje dirbančią gidę, įsiliejančią (veik tiesiogine prasme) į naujus santykius su keistoku vyru. Taip prasideda romantiška drama, pripildyta magiškojo realizmo dvasios. Būtent pastarasis elementas sujaukia gan įtikinamą ir intriguojančią istoriją – atrodo, kad kūrėjui neužteko gabumų viską pagrįsti charakterių psichologija, todėl įtraukė mitologiškų sąsajų. O būtų pakakę apsiriboti vandeniu, kaip simboliu, jungiančiu ir skiriančiu, teikiančiu ir atimančiu gyvybę. Nepaisant to pasakiškumo, filmas žiūrisi labai lengvai ir maloniai. Viskas kokybiškai nufilmuota (ypač scenos po vandeniu), sumontuota, fantastiškai parinktas ir įkomponuotas garso takelis (kuris sudarytas veik iš vieno kūrinio –  Vikingur’o Olafsson’o atlikto Bacho „Concerto in D minor, BWV 974: Adagio”), puikūs aktoriai (Paula Beer, gavusi už vaidmenį Sidabrinį lokį, ir Franz’as Rogowski’s, matytas ir Petzold’o „Tranzite”), tarp kurių atrodo gali paliesti esančią jausmų chemiją. Vienas iš gražesnių Scanoramos filmų, kurį drąsiai rekomenduoju aistros ekrane pasiilgusiam žiūrovui.

Toliau skaityti SCANORAMA 2020

[tv series:] THE QUEEN’S GAMBIT (2020)

Septynių dalių mini serialas „The Queen’s Gambit“, pasakojantis apie šachmatus, priklausomybę, traumas ir apsėdimą, debiutavo praėjusių savaitę „Netflix“ platformoje ir jau gavo iš žiūrovų bei kritikų tikrai puikius vertinimus.

Iš pradžių „The Queen’s Gambit“ turėjo būti filmas. Allanas Scottas įgijo teises į Walterio Teviso romaną tuo pačiu pavadinimus prieš maždaug 30 metų ir turėjo pasisamdęs skirtingus režisierius, kurių paskutinis buvo Heathas Ledgeris, miręs tuo metu, kai buvo kuriamas filmas pagal šią knygą.

Po kelių dešimčių metų vienam geriausių serialų kūrėjui Scottui Frankui kilo mintis „The Queen’s Gambit“ paversti miniserialu. „Netflix“ įsimylėjo šią idėją ir pasakė jai – taip“, – sakė Frankas.

Jaunos šachmatistės sėkmės istorija pasakojama sportinės pasakos ritmu, kaip klasikinis Holivudo bokso filmas, tik įvilktas į prabangaus serialo rūbą. Turi serialas ir feministinį prieskonį, nes tai istorija apie jauną moterį, kuri iškovoja aukščiausias pozicijas srityje, kurioje iki šiol dominavo vien vyrai. Toliau skaityti [tv series:] THE QUEEN’S GAMBIT (2020)

TUMO KODEKSAS (2018, rež. Eimantas Belickas)

Ramūnas Cicėnas, „Tumo kodekse” suvaidinęs patį Tumą, filmo pabaigoje sako, kad „prieš pradedant filmuoti, aš visiškai kitaip įsivaizdavau Vaižgantą”. Jam antrinant, turiu pasakyti, kad aš visiškai kitaip įsivaizdavau ir patį filmą, kuris man tapo vienu didžiausių lietuviško kino atradimų ir netikėtumų gerąja prasme. Nesitikėjau iš „Tumo kodekso” nė trečdalio gauto malonumo ir įdomumo. Tiek kino prasme, tiek žinių apie Vaižgantą. Pastarasis su savo „kaimo” tekstais, pažintais iš mokyklos laikų buvo jau visam uždarytas ir nurašytas vienoje sunkioje skrynioje su Žemaite, Simonaityte, Krėve ir kitais.  O pažiūrėti sugundė Rolando Kazlo pavardė aktorių sąraše bei tai, kad tai gerai žinomo muzikanto Eimanto Belicko režisūrinis debiutas.

Nuo pat filmo pradžių Cicėnas, skaitydamas Vaižganto testamentą, užduoda nelauktai pozityvų ir gyvą toną, kuris neišnyksta viso filmo metu. Toliau skaityti TUMO KODEKSAS (2018, rež. Eimantas Belickas)

ČIGONŲ LAIKAS (1988, rež. Emir Kusturica)

Vienas iš tų filmų, kuriuos būtina pamatyti kiekvienam kinomanui. Žinoma, tikras kino mylėtojas turi tokių filmų ne vieną dešimtį, bet vis tiek didžiąją laiko dalį žiūri komercinę, ne didžiausios meninės vertės produkciją, kuri leidžia tuo pačiu neatitrūkti nuo telefono. Tiesą sakant, lindimas į telefoną jau tampa filmo vertinimo matu. Tai štai – per „Čigonų laiką” (orig. „Dom za vesanje”, en. „Time of the Gypsies”) telefoninis gyvenimas dingsta visiškai ir tu pasineri į, atrodo, pramanų pripūstą čigonų gyvenimą. Tokį iš serijos, kai vaikystėje tėvai vaikus gąsdindavo, jog, jei neklausysi, tai ateis čigonai, tave pagrobs ir parduos.

Dar buvo (ir tebėra) gajus polinkis čigonus charakterizuoti kaip suktus, linkstančius nusikalsti, apgauti, vogti, apsirėdyti parodant visus turimus „auksus”, kurių kontrolinis būtinai turi spindėti iš burnos. Vyras nešioja auskarus (prisiminkime, kad „Tados Blindos” Karmeną), moteris – ūsuota, plaukus slepia po skara, o kojas – po ilgais sijonais, visi geria (ne tik per Vėlines ant kapų), net vaikai svaiginasi ir rūko, o po to, išsikeikęs, išsidarkęs visas taboras šoka beprotiškai magiškame šėlsme. Visą tą stereotipizuotą čigoną, jo aplinką bei kultūrą Kusturica perkelė į ekraną. Su unikalia čigoniška šnekta, neprofesionaliais aktoriais, todėl taip sunku čia suprasti, kur vaidyba, režisūra, o kur dokumentika, kur veikėjai vykdo scenarijų, o kur patys valdo kamerą ir kūrėjus. O viską apjungė  Marquez’o plunksnos vertu magiškuoju realizmu, kurio nėra filme daug – tik šiek tiek vieno veikėjo telekinezės, kuri tarp taboro kasdienybės lieka vos pastebima ir žiūrovo priskirtina tai mistikai, kuri tave verčia pasiduoti ir ištiesti turguje pristojusiai čigonėlei savo gyvenimo linijas. Toliau skaityti ČIGONŲ LAIKAS (1988, rež. Emir Kusturica)

[tv series:] NARCOS (2015 – 2017), NARCOS: MEXICO (2018 – 2020

I am Pablo Emilio Escobar Gaviria

Vienas ryškiausių, kur ten vienas – pats ryškiausias 2015-ųjų kriminalinis serialas apie realią asmenybę – Kolumbijos narkobaroną Pablo Escobarą, kuris kino kamerų dėmesio nusipelno ne pirmą kartą („Eskobaras: kruvinas rojus” (2014), „Blow” (2001), dokumentiniai „The True Story of Killing Pablo” (2002) ir „Sins of My Father” (2009)), o įvairių šiandienos Lotynų Amerikos narkotikų kartelių vadai tik svajoja apie Escobaro turėtą galią ir šlovę.

„Narcos” kūrėjai koncentruojasi į Pablo šlovės piko metus, laiką, kai politikai, policija, teismai, iš JAV atvykę specialieji agentai ir kariuomenė arba sėdėjo Escobaro kišenėje, arba buvo bejėgiai prieš Kolumbiją ir visą Ameriką apraizgiusį narkobarono tinklą. O Escobarui visos priemonės tikslui pasiekti buvo tinkamos.

Nuo pat pirmųjų serijų, Toliau skaityti [tv series:] NARCOS (2015 – 2017), NARCOS: MEXICO (2018 – 2020

[tv series] NUOSTABIOJI PONIA MAISEL (2017 – )

Nežinau, kaip čia susiklostė, kad „Nuostabiąją ponią Maisel” („The Marvelous Mrs. Maisel”) atradau tik šiemet, nors jis jau pradėtas rodytas 2017-aisiais ir jau yra sukurti trys sezonai. Serialas, kuris apdovanotas gausia krūva Emmy (pirmasis komedijinis serialas pelnęs Emmy), Auksinių gaublių ir kitais vertingais apdovanojimais už geriausią serialą, komediją, aktorių vaidybą ir t.t., Lietuvoje dar nerodytas.

Miriam Maisel yra jauna, aukštesnės klasės žydų-amerikiečių namų šeimininkė, gyvenanti Aukštutiniame Vestsaide. Jos gyvenimas atrodo tobulas – verslininkas vyras, du mieli vaikučiai, prabangūs namai ir šalia gyvenantys tėvai, padedantys prižiūrėti vaikus, kai jaunieji tėveliai vakarais leidžiasi nuotykiams į barus, kuriuose Maisel vyras Džoelis išbandinėja komiko karjerą. Miriam labai žavisi savo vyru ir pati stengiasi būti tobula žmona. Tačiau vieną dieną sužino, kad visi vyro juokeliai, kurie jai taip patiko ir kuriuos jis viešumoje pasakodavo lyg savuosius, yra nukopijuoti nuo garsių komikų. Lyg to būtų maža, nuostabusis vyrelis prisipažįsta, kad kelis mėnesius turi romaniūkštį su savo sekretore ir išeina su ja gyventi. Štai taip per vieną vakarą sugriūva Maisel tobulas jos gyvenimas, tiksliau – graži jo iliuzija ir ši, padauginusi alkoholio, užsuka į ta patį barą, kuriame juokelius pasakodavo jos vyras. Čia ji ekspromtu užlipa ant scenos ir pasičiupusi mikrofoną ima pasakoti ironiškus juokelius apie savo „idealų” gyvenimą. Nors pirmasis jos stand-up‘as buvo kiek aštrokas ir su netikėta pabaiga, už kurią ją areštuoja policija, tačiau publika liko apžavėta ir Maisel pradeda naują gyvenimo etapą – be vyro, bet su darbo paieškomis ir komikės karjeros pradžia Grinvič Villige‘o baruose. Toliau skaityti [tv series] NUOSTABIOJI PONIA MAISEL (2017 – )