Life’s barely long enough to get good at one thing. So be careful what you get good at.

Kuo toliau, tuo įnoringiau bei priekabiau vertinu visokius naujus, šedevrais vadinamus, žiūralus. Dažnai tame būna tiesiog daug triukšmo. Taip sakant, much ado about nothing. Šįkart ne apie ado, nors apie „True Detective“ trimitais ėmė skalambyti dar iki pasirodant pirmajai serijai. Atseit jei jau viename ekrane špilkuosis Matthew McConaughey ir Woody Harrelson, tai be abejo bus bomba. Bet gi tas tandemas turi spausti vašką jau semte išsemtame ir persemptame kriminalinės dramos žanre. Na ką dar čia gali naujo sugalvoti? Ogi nieko. Nieko naujo nesugalvoja ir „True Detective“ kūrėjas Nic Pizzolatto. Toliau skaityti [tv series:] TRUE DETECTIVE (2014-2019-) →

Kevin Spacey pastaruosius aktorystės metus skyrė veik vien serialui „House of cards“ („Kortų namelis“) ir negalima už tai ant jo pykti. Pyko nebent amerikiečiai, kuriems pagal britišką to paties pavadinimo serialą pristatęs internetinis transliuotojas „Netflix“ leido visą sezoną pamatyti vienu ypu – tapus nuo serialo priklausomam trylika valandų prie ekrano gali pareikalauti nemažai jėgų.

Aš priklausomybės neįgavau (greičiausiai dėl neseniai žiūrėto ir, mano manymu, charakteriais stipresnio „Boso“), tačiau negalima teigti, kad „House of cards“ yra pilkuma tarp masės. Ne, ši politinės korupcijos prisodrinta drama apie Amerikos politiniame elite besisukiojantį kongresmeną Francį Underwoodą žiba iš tolo ir turi būti įrašyta tarp geriausiųjų pastarojo dešimtmečio serialų. Toliau skaityti [tv series:] HOUSE OF CARDS (2013-2018) →

„Parenthood“ („Tėvystė“) tampa man serialu, dėl kurio pabaigos liūdžiu žiauriai ir jau ilgai. Gal net žiauriausiai ir ilgiausiai. Priežastis, matyt, yra paprasta – po visokių įmantrių pramoginių, politinių, kriminalinių, skraidančių drakonų ir androidų, kovojančių už savo išgyvenimą, istorijų šis šeimyninis serialas yra tikra atgaiva širdžiai.

„Parenthood“ nesistengia nustebinti neįprastais siužeto ar vizualumo vitražais, nekuria iš piršto laužtų situacijų, o tiesiog rodo vienos šeimos kasdienybę. Tokią kaip galima artimesnę realybei, kurioje vyksta tai, kas kasdien sukasi aplink mus, eilinius, ne išskirtinius šio pasaulio gyventojus. Todėl čia nesudėtinga susitapatinti su personažais, atpažinti juose save ir aplinkinius. Todėl tu tiki tuo, ką matai, ne vieną situaciją jau esi išgyvenęs ar joje sukiesi dabar, o tas tikėjimas verčia tave kartu su serialo herojais pergyventi iki ašarų ar juoktis balsu ir džiaugtis už aplankiusią sėkmę. Toliau skaityti [tv series] PARENTHOOD (2010-2015) →

Vienas nuostabiausių „Tilto“ momentų yra tas, kai išgirsti Choir of Young Believers „Hollow Talk“. Toliau skaityti [tv series:] BRON / BROEN (2011-2015) →

Keistas, tik septynių dalių mini serialas, kurį laisvai galima spoksoti ir kaip ilgesnį filmą.

„Top of the Lake“ prasideda nuo scenos su jaunute mergaite, stovinčia ežere ir akivaizdžiai ketinančia skandintis. Ją išgelbėjus paaiškėja, jog dvylikametė laukiasi. Jos tėvas tuo tarpu aplanko prie ežero konteineriuose apsigyvenusią moterų grupelę, besistengiančią susitvarkyti savo gyvenimus ir atgauti vidinę harmoniją gamtos apsuptyje. O detektyvė Robin, komandiruota į atkampų miestelį, savo gimtinę, imasi narplioti tokį miestelio bei asmeninių paslapčių kamuolį, jog maža nepasirodo. Toliau skaityti TOP OF THE LAKE (rež. Jane Campion, 2013-2017) →

Nelabai atmenu apie ką buvo brolių Coenų 1996-ųjų ilgametražis „Fargo“ – bus puiki proga pažiūrėti dar kartą,- tačiau Noaho Hawleyjaus adaptacija televizijai pavergė po pirmosios serijos. Hawleyjus nepriekaištingai išlaiko Coenams būdingą tragikomišką atmosferą, stilių, siužeto vingius ir pateikia nuostabaus nuotaikingumo bei šviežumo reginį ir dešimties serijų pirmasis „Fargo“ sezonas susivalgo su visais batais.

Istorija apie 2006-aisiais Minesotos mažame miestelyje nutikusius „realius“ įvykius negali palikti abejingų.

Po miestelį siaučia šaltakraujiškas žudikas Malvo (vaidina Billy Bob Thornton), jo kelyje netikėtai pasipainiojęs draudimo agentas Lesteris (vaidina Martinas Freemanas) gauna iš žudiko vyrišką dovaną, kuri negrįžtamai pakeičia Lesterio asmenybę, keli už nosių vedžiojami policijos pareigūnai ir smagūs antraplaniai personažai (tarp kurių net charizmatiškasis Oliveris Plattas). Thorntonas čia blizga neįtikėtinai, tačiau jį trigubai lenkia Freemanas, puikiai pažįstamas iš Hobito ir daktaro Vatsono vaidmenų. Freemano personažas neįtikėtinai žavus ir verčiantis nuolat lūpų kampučius riestis viršun. Toliau skaityti [tv series:] FARGO (2014-2017-) →

Apie šnipus ir įvairias žvalgybos sektoriaus sritis yra sukurta daugybė serialų, tačiau tik nedaugeliui pavyko priartėti prie tokio kokybės lygio, kokį savo darbu pasiekė prancūzų serialo „Le Bureau des Légendes“ („Legendų biuras“) kūrėjai. Jeigu mėgstate „Homeland“ ir „The Americans“, tai šitas serialas kaip tik jums ir, mano manymu, dar geresnis už minėtuosius.

Tai išties labai sumaniai, įtaigiai sukurtas serialas apie tarptautinę šnipinėjimo praktiką, apie šaltą, negailestingą slaptą pasaulį, apie Prancūzijos žvalgybos tarnybos (D.G.S.E), amerikiečių CŽV, Izraelio „Mossad“ ir britų MI6 kasdienybę, kuri vyksta tai Paryžiuje, tai Alžyre ar Teherane. Žiūrovas giliai panardinamas į pavojingas šnipų džiungles, kuriose visų rūšių plėšrūnai apgaudinėjami ir šaltakraujiškai žudomi, nesvarbu, vyrai ar moterys, o jų vaikai tampa manipuliacinių žaidimų dalimi.

Perspėju, kad serialo pirmosios serijos gali pasirodyti nuobodžiai pilkos, lėtai įsibėgėjančios, bet labai rekomenduoju turėti šiek tiek kantrybės. Šis pradinis nepasitenkinimas kils greičiausia dėl to, kad amerikietiškuose serialuose mes įpratę prie  Toliau skaityti [TV series]: LE BUREAU DES LEGENDES (2015-2017-) →