Temos Archyvai: Literatūra

DOUGLAS ADAMS „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“ ir „Restoranas visatos pabaigoj“

Remember the future. („Atminkite ateitį“*) ir The universe is subjective („Visata yra subjektyvi“*). Taip 1986-aisiais rašė Allenas Ginsbergas „Kosmopolito sveikinimuose“. Skaitant šį eilėraštį man prieš akis iškilo Douglaso Adamso penkių dalių trilogija apie „Keliautojo autostopu gidą po galaktiką“. Tiesiog ėmė ir suėmė toks jausmas, jog Ginsbergas rašydamas apie kosmopolito pasaulėvoką buvo paveiktas Adamso kosminių anekdotų.

Deja, išgūglinti mano hipotezę patvirtinančios informacijos nepavyko, bet radau, jog yra manančių, kad šiedu kūrėjai visgi turi bendrumą – greičiausiai rašydavo nemenkai apsinešę. Kas dėl Ginsbergo, tai nėra ko abejoti, o štai Adamsas kažkaip nepanašus buvo į latrą ar narkašą, nors nosies galas ir priminė hobitą. Žinoma, įspūdis apie apspangimą kyla natūraliai savaime – skaitant Adamso kūrybą. Joje nesveikumo tiek, kad vežimu vežk. Bet tas nesveikumas toks sveikai optimistiškas, jog niekaip negalėtų būti gimęs iš vaistukų paveiktos sąmonės klejonių. O štai Thomas Yorke’as iš Radiohead pats prisipažino, jog dainelė „Paranoid Android“ gimė po vieno nutikimo bare ir turint galvoje Adamso sukurtą personažą.

Toliau skaityti DOUGLAS ADAMS „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“ ir „Restoranas visatos pabaigoj“

G.eriausios 2017 metų knygos

Atrinkome g.eriausias ar labiausiai dėmesio, mūsų manymu, vertas verstines knygas išleistas 2017m. Sąrašo eiliškumas atsitiktinis. Tikimės atrasite ir sau įdomių skaitinių!

1. Wiesław Myśliwski „AKIRATIS“. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

„Akiratis“ – nors ir netrumpos apimties, bet neįmanoma jos nepamilti dėl nuostabios  kalbos, kuria aprašomi kasdieniai, rodos visai žmonijai būdingi dalykai, virsta stebuklingu, jaudinančiu tekstu. Knyga buvo apdovanotaa prestižine Lenkijoje Nikės literatūrine premija.
Skaityti recenziją čia.

2. Patti Smith „TIESIOG VAIKAI“. Leidykla „kitos knygos“.

Knygą parašė garsi amerikiečių dainininkė, bet tai visai nesvarbu.. nes ši, nepaprastai poetišku, skaidriu, intymiu tekstu parašyta biografinė knyga yra ne apie muziką, o apie sielų giminystę, apie menininko ir žmogiškosios savasties paieškas, svajonių siekimą ir apie 7-ojo ir 8-ojo bohemiškąjį Niujorką.
Skaityti recenziją čia. Toliau skaityti G.eriausios 2017 metų knygos

ADAM ROBERTS „Yellow Blue Tibia“

Adam Roberts – Yellow Blue Tibia, arba apie mokslinės fantastikos autoironiją


Suplakime kokteilį pavadinimu Yellow Blue Tibia. Mums prireiks: 20 ml. Stalino, 50 ml. ateivių, 10 ml. scientologijos ir 100 ml. faktinės painiavos ir istorinių netikslumų. Tokį receptą pateikia mokslinės fantastikos rašytojas A. Roberts‘as. Nors šiuo gėrimu gali mėgautis ne visi, tačiau jo skonis nepalieka abejingų.

Adamas Roberts’as – anglų mokslinės fantastikos istorikas ir rašytojas, du kartus nominuotas Arturo C. Klarko apdovanojimui (Artur C. Clark Award). Jo romanas „Yellow Blue Tibia“ pasakoja alternatyvią istoriją, kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Stalinas sukviečia sovietinius fantastus į savo žymiąją dačą (rus. varasnamį). Nacių Vokietijai pralaimėjus, šie rašytojai privalo sugalvoti naują išorinį priešą, kuris galimai suvienys Žemės proletariatą po neišvengiamos ir Stalino apskaičiuotos JAV griūties. Įsiaudrinusi rašytojų vaizduotė sukuria ateivių rasę, keliančią grėsmę savo nematomu radiaciniu ginklu, kuriuo norima susprogdinti atominę elektrinę. Tačiau galiausiai Stalino įsakymu projektas yra uždaromas, o visi dalyviai privalo pamiršti šią istoriją. Visą tai skaitytojui papasakoja knygos pagrindinis veikėjas ir vienas iš ateivių sumanytojų Konstantinas Skvoreckis, kuriam scientologai po keturiasdešimties metų įrodo, kad jo sugalvoti ateiviai jau yra tapę tikrove. Taigi, šis romanas priklauso high-concept literatūrai, kurią puikiai apibūdina teiginys „kas būtų, jeigu būtų… “.  Toliau skaityti ADAM ROBERTS „Yellow Blue Tibia“

RICHARD K. MORGAN „Skaitmeninės sąmonės“, „Pražuvę angelai“, „Įniršio formos“

Richardo K. Morgano serijos apie Takešį Kovačą knygas, ypač pirmąją, „Skaitmeninės sąmonės“, galima dažnai aptikti minimas tarp geriausiųjų kyberpanko literatūros kūrinių. O dar Netflix informuoja, kad pagal pirmąją knygą jau sukamas dešimties dalių serialas. Tokios paskatos atvedė prie šitos trilogijos, kurią turime lietuviškai dar iš, taip vadinamų, „Eridano“ laikų.

„Skaitmeninės sąmonės“ („Altered Carbon“) pasirodė 2002-aisiais ir netgi laimėjo Philipo K. Dicko apdovanojimą už geriausią romaną. Ir reikia sutikti, jog tas kūrinys to vertas. Pradedi ir negali sustoti. Morgano ateities pasaulis stebina, o užminta detektyvinė mįslė tik dar labiau padidina intrigą. Toliau skaityti RICHARD K. MORGAN „Skaitmeninės sąmonės“, „Pražuvę angelai“, „Įniršio formos“

HANNAH KENT „Gerieji žmonės“

Vos tik pasirodė nauja bestselerio, daugybę apdovanojimų pelniusios, „Paskutinės apeigos“ autorės Hannah Kent knyga „Gerieji žmonės“, visa internetinė erdvė ėmė virti vertinimais, diskusijomis – ar antroji knyga tokia pat nuostabi kaip ir pirmoji, o gal dar net geresnė? Pagyrų šiai rašytojai ir jos kūrybai negaili ne tik pasaulio kritikai, bet ir mūsų šalies žinomi žmonės, politikai.
Romaną Hannah Kent „Gerieji žmonės išleido leidykla „Baltos lankos“, iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė Bernotienė.

Hannah Kent teigia, kad romaną „Gerieji žmonės“ pradėjo rašyti prieš kokius šešerius metus, dar ieškodama šaltinių pasaulinės šlovės sulaukusiam bestseleriui „Paskutinės apeigos“. „Kadangi dauguma šaltinių buvo islandų kalba ir juos nagrinėti buvo labai sudėtinga, pasidariau pertrauką ir pradėjau skaitinėti britų laikraščius. Galvojau, gal rasiu kokios nors informacijos apie tyrinėjamus įvykius“, – sako autorė. Jokios reikalingos informacijos rašomai knygai „Paskutinės apeigos“ Kent nerado, bet netyčia aptiko trumpą 1826 metų straipsnį, pasakojantį apie moters, kuri tuomet gyveno Airijos pietvakariuose, teismą. Moteriai buvo pateikti rimti kaltinimai, bet ne kaltinimai ir patys nusikaltimai sudomino Kent – ją sužavėjo kaltinamosios ginamoji kalba, kurioje moteris teigė negalinti būti atsakinga už tai, kas atsitiko, nes viskas, ką ji bandė padaryti, tai „išvaryti iš vaiko laumės geną“. Toliau skaityti HANNAH KENT „Gerieji žmonės“

LEN DEIGHTON „SS-GB“

Len Deighton „SS-GB“, arba apie knygą kaip krizės simptomą

 Mes kausimės paplūdimiuose, mes kausimės tūpimo takuose, mes kausimės laukuose ir gatvėse, mes kausimės kalnuose; mes niekada nepasiduosime“ – sakė W. Churchillis 1940 metais drąsindamas savo tautiečius britus, kurie susidūrė su nacių Vokietijos karine grėsme. Bet kas būtų, jeigu britai visgi pasiduotų? Atsakymą pateikia Leno Deightono alternatyvios istorijos romanas „SS-GB“.

L. Deightonas – vienas žymiausių anglų šnipų romanų rašytojų, parašęs virš dvidešimt knygų. Savo kūrinį „SS-GB“ autorius pradeda prisimindamas asmeninį pokalbį su Trečiojo Reicho karinės pramonės ministru A. Speeru. Jau vien ši tragikomiška scena, kai Speeras palygina savo autobiografiją su populiariosios psichologijos vadovėliu apie sekso klausimus, turėtų sudominti skaitytoją. Toliau skaityti LEN DEIGHTON „SS-GB“

ISAAC MARION „Warm Bodies“

Isaac Marion „Warm Bodies“, arba apie zombius mūsų galvose.

 

1981 metais psichodelinio roko pionierius Roky Ericson’as įrašė keistą dainą „I Walked with a Zombie“, kurioje tris minutes zombiškai dainuoja tik šią vieną frazę. Dainą įkvėpė to paties pavadinimo 1943 metais sukurtas nespalvotas klasikinio Holivudo siaubo filmas, kuriame persipina meilė ir vudu mistika. Zombiai ir meilė, ar gali būti keistesnis junginys? Bet būtent tokį derinį rašytojas Isaac’as Marion’as bando atkartoti savo knygoje „Warm Bodies“.

Warm Bodies“ pasakoja apie gyvą numirėlį vardu R. Mums įprasto pasaulio jau nėra, o miestus pakeitė zombių visuomenės. Tarpusavyje jie kuria zombių šeimas, rengia žmogaus kūno valgymo pamokas savo mažiems zombių vaikučiams, ir įkūrinėja zombių miestus. Tačiau iš gyvųjų gyvenimo liko vienas poreikis – valgyti. Valgydami sumedžiotų žmonių smegenis, zombiai taip pat svaiginasi jų prisiminimais. Tai yra vienintelis dalykas, kuris priverčia juos vėl pasijausti gyvais. Vienos medžioklės metu R suvalgo depresyvaus jaunuolio smegenis ir iškart įsimyli į jo išgyvenusią merginą. Štai jums ir savotiška Romeo ir Džuljetos istorija, kaip ją savo apžvalgoje pavadina rašytoja Nisi Shawl (beje, R išrinktosios vardas kaip tik yra Julie). Toliau skaityti ISAAC MARION „Warm Bodies“

GRAEME MACRAE BURNET „His Bloody Project“

Graeme Macrae Burnet – His Bloody Project, arba apie visuomenės teismą

2016 metais leidykla Contraband, kurioje tuo metu pilnu etatu dirbo tik du darbuotojai, išleido knygą „His Bloody Project: Documents relating to the case of Roderick Macrae“. Neįprastai parašytas romanas, pasakojantis apie Škotijos kalniečių (highlander) kaimo gyvenimą tapo tikra sensacija. Pirmieji 15 tūkst. knygos vienetų tuojau pat išparduoti, o pats romanas įtrauktas į 2016 metų Bookerio premijos trumpąjį sąrašą. Beje, jis taip ir liko perkamiausia tų metų sąrašo knyga. Kaip paaiškinti tokią kūrinio sėkmę?

His Bloody Project“ yra knyga mistifikacija, kurioje rašytojas G. Macrae Burnet’as pateikia savo išgalvoto giminaičio Roderick’o Macrae gyvenimo istoriją. Kūrinį sudaro ne vienas linijinis naratyvas, bet aštuoni skyriai, kuriuose iš skirtingų perspektyvų apmąstomas centrinis romano įvykis – pagrindinio veikėjo žiauri ir šaltakraujiška trijų žmonių žmogžudystė. Toliau skaityti GRAEME MACRAE BURNET „His Bloody Project“