Romanas, iš anglų k. vertė Viktorija Labuckienė, Vilnius: Vaga, 2007. – 207 p.
Menas – tai verslas. Parduoti kūrybą šiandien sudėtinga, nors visi tai daro: knygos, laidos, muzika, dainų tekstai, pjesės yra tik prekės, kuriose vieni ieško prasmės, o kiti iš tos paieškos darosi pelną. Vieni tokią produkciją aukština ir ima tai, kas arčiausia ranka pasiekti (tai, ką kiša reklama), kiti keikia bei bando atskirti pelus nuo grūdų. Ir visi malasi toje pačioje erdvėje bandydami rasti vidurį tarp menininkų kūrybos kokybės ir kiekybės. Gi net skaitant kažkelintą Remarko, Hemingvėjaus ar Kingo kūrinį imi pastebėti besikartojančius niuansus, o tada ir pagalvoji, kad gal geriau tų kūrinių būtų kelis kart mažiau, bet kiekvienas originalus. Aišku, nuo savęs nepabėgsi, nebent tavo įkvėpimą skatins ir kūrybingumą ugdys Joey Goebel knygoje „Kankinkite artistą“ aprašytais metodais.
Šito romano istorija tokia: gigantiško pramogų koncerno prezidentas imasi projekto pavadinto „Naujasis Renesansas“, kurio tikslas atrinkti talentingus jaunuolius ir jiems dirbtinai sukurti kankinančias gyvenimo sąlygas, kad iš kančios gimtų įkvėpimas kūrybai. Kokybiškai ir produktyviai kūrybai, kuri pakeistų šabloniškus ir nuobodžius serialus, realybės šou bei kitas žemo kultūrinio lygio muzikos ir kino pasaulio pramogas. Toliau pasakojama apie vieno tokio priverstinio talento, Vincento, gyvenimą, kurį artistiškai kankina korporacijos pasamdytas vadybininkas Harlanas Eifleris. Kankinimas pasireiškia tuo, kad Vincentas nuolat praranda draugus ir drauges, sukasi nelaimingos meilės pinklėse, susargdinamas nepagydoma liga, svaiginamas alkoholiu ir medikamentais bei luošinamas kitaip, tiek fiziškai, tiek psichiškai. O kaip tai veikia patį Vincentą ir kaip tai įtakoja jo kūrybą, galima sužinoti perskaičius romaną. Toliau skaityti KNYGA. Joey Goebel „Kankinkite artistą” →