Temos Archyvai: Teatras

Sveiki, sugrįžę į sudužusių širdžių klubą. Pjesės „Haroldas ir Modė“ premjera

Kotryna Petraitytė

„Užupio dramos teatras“ pristatė pjesės „Haroldas ir Modė“ premjerą

„Welcome to the broken hearts club“ (liet. Sveiki, atvykę į sudužusių širdžių klubą)! Tarsi pranašaujant liūdną, tačiau gyvenimui atveriančią spektakio baigtį, tokios dainos žodžių fone žiūrovus pasitinka Koleno Higinso ir Žano Klodo Karjero pjesės „Haroldas ir Modė“ premjera. „Kitoks pastatymas, kitoks,“ – po spektaklio šnibždasi dvi vyresnio amžiaus moterys, matyt, lyginančios ką tik matytą režisierės Ritos Urbonavičiūtės pastatymą su beveik prieš 40 metų pjesę išgarsinusios režisierės Dalios Tamulevičiūtės pastatytu spektakliu. Koks jis šįkart?

Aišku viena – reikalingesnis nei bet kada anksčiau, ir ypač – šiuolaikiškam jaunam žmogui, kartu su daugybe galimybių, pasirinkimų, susitikimų susiduriančiam ir su proporcingai didele gyvenimiška prievole taip dažnai prarasti bei atsisveikinti. Toliau skaityti Sveiki, sugrįžę į sudužusių širdžių klubą. Pjesės „Haroldas ir Modė“ premjera

[SIRENOS’17:] „NACHLASS, KAMBARIAI BE ŽMONIŲ“

Šių metų festivalio „Sirenos” organizatoriai kviečia pamiršti, koks „turi būti” teatras, ir siūlo susipažinti su šiuolaikinių Europos menininkų kūryba – tokia, kokia ji yra šiandien, apie tai, kas menininkams atrodo aktualiausia. Tebūnie tai depresija, mirtis, priklausomybė, tebūnie atskirtis, lytiškumas, tapatybė – juk šiandien juokinga kalbėti apie tabu scenoje, kai gyvenime jų beveik nelikę. Festivalis „Sirenos“ siekia padėti žiūrovams užčiuopti neramų naujosios Europos teatro realybės pulsą, kviečia į spektaklius be aktorių, ne scenoje.

Spalio 1–8 dienomis „Menų spaustuvėje“ pristatomas išskirtinis pasaulyje gerai žinomų, o iš anksčiau „Sirenose“ pristatyto spektaklio „Remote Vilnius“ Lietuvos publikai pažįstamų kūrėjų, Stefano Kaegi (Rimini Protokol), kuriantis dokumentinio teatro spektaklius, radijo spektaklius, dirbantis su įvairių sričių menininkais, nuo scenos iki urbanistinių erdvių) ir Dominico Huberas’o (scenografas ir režisierius, savo kūryboje atveriantis naujas performatyvumo erdves), naujausią darbą, besislepiantį po kodiniu pavadinimu „Nachlass, kambariai be žmonių“.

„Nachlass“ – tai  vokiškas žodis, susidedantis iš „nach“ (lt. po) ir veiksmažodžio „lassen“ (lt. palikti). „Nachlass“ taip pat reiškia rankraščių, užrašų, korespondencijos ir kitų dokumentų kolekciją, likusią po žmogaus mirties. Spektaklis „Nachlass“ – tai aštuonių istorijų kolekcija, atsisveikinti nutarusių žmonių palikimas žiūrovams – dokumentais ir pasakojimais.
Toliau skaityti [SIRENOS’17:] „NACHLASS, KAMBARIAI BE ŽMONIŲ“

[premjera:] ROMEO IR DŽIULJETA (chor. Krzysztof Pastor) @ LNOBT

Nelabai apdairu apžvalgą pradėti nuo minties, jog nemėgstu baletų ir savo noru į juos nevaikštau.
Tad pasakysiu švelniau: nesu klasikinio baleto mėgėja ir visi žino, kaip gerai jaučiu modernų šokį.

Tai, kad šįkart savo noru nuėjau į baletą, lėmė viltis pamatyti ką nors modernesnio operhauzo scenoje. Pavykęs modernas mane maloniai nustebino, nes nors ir vyliausi, bet iš pradžių kažko ypatingo ar prikaustančio dėmesį nesitikėjau. Vis gi ne tik dėmesį prikaustė, bet ir krūtinę prieštaringų, nerimstančių jausmų pripildė. Paskutinįkart tokį paveikų ir efektingą modernų baletą buvau mačiusi prieš porą metų Oslo Operos teatre (Operahuset). Dabar, Vilniuje mes turime puikų modernaus baleto pastatymą su paveikia ir išpildyta choreografija.

Toliau skaityti [premjera:] ROMEO IR DŽIULJETA (chor. Krzysztof Pastor) @ LNOBT

Performansas „DVI SU PUSE MINUTĖS” (kūrybinė grupė „Dvi su puse”)

Koks tavo vardas? Kas tau kelia nerimą vakarais? Tokius klausimus gaunu iš pačių kūrėjų vos patekusi į spektaklio „Dvi su puse minutės” prieigas, profesionalaus meno namuose „House of Puglu”. Prieš tai, žinoma, žvarbų vakarą teko paklaidžioti siaurais, tamsiais takeliais senamiesčio bromais ir kiemais, nes surasti šią mistinę, gandais apipintą meno buveinę nėra lengva. Pastaruoju metu „House of Puglu” tapo namais kuriantiems ir kūrybą mylintiems, kviečianti profesionalius meno atstovus pristatyti savo idėjas publikai. Ši vieta ypatinga tuo, kad čia gimsta įdomūs, netradiciniai edukaciniai, tarpdisciplininiai projektai, apjungiantys įvairias meno sritis (teatrą, muziką, šokį, dailę, kiną ir kt.). Džiugu, kad Vilniuje vis daugiau atsiranda alternatyvių meno erdvių, kuriose gali reikštis jauni ar mažiau žinomi menininkai, kur pristatinėjami projektai, netelpantys į tradicinio meno rėmus. Toliau skaityti Performansas „DVI SU PUSE MINUTĖS” (kūrybinė grupė „Dvi su puse”)

[flashback:] Tarptautinis šokio festivalis AURA 26

dancefest26_header_1920_750 (1)

Kasmet vienam rudens savaitgaliui Aura lepina kauniečius ir kviečia šokio meno mylėtojus į Kauną. Šįmet šokio festivalis buvo dedikuotas Danutei Nasvytytei – šiuolaikinio šokio (arba kaip tuomet sakydavo  – išraiškos šokio) pradininkei Lietuvoje. Pasirodymų įdomumo skalė plati, nes buvo ir (pa)prastesnių pasirodymų, buvo keli iš pagrindų sukrutinę širdį ir buvo tas vienas, kaip reikiant stogą nunešęs bei žandikaulį atkabinęs.
Taip pat, Aura pratęsė praėjusiais metais pristatytą malonią naujovę – šokio ekskursiją po Kauną. Šiemet atskaitos tašku buvo pasirinkti tarpukario modernizmo pastatai (prisiminkime, jog Kaunas anot „The Guardian” yra antroje vietoje iš visų Europos miestų, kuriuos verta aplankyti art deco mylėtojams). Mini šokio spektakliai kertiniuose taškuose buvo ne ką jautresni nei praėjusiais metais.
Taigi, užkabinu kelis įspūdį palikusius kabliukus, kaip ir koks buvo festivalis.

Toliau skaityti [flashback:] Tarptautinis šokio festivalis AURA 26

[SIRENOS 2016;] Trupė 459 / Teatrinė instaliacija „Meile, don’t stop”

Prisipažinsiu, kad esu kiek persisotinusi tradiciniu teatru ir šiuo metu esu ieškojimuose kažko, kas bent kiek nustebintų, o ne būtų tiesiog dar kartą „taip pat puikiai”. Tad nišinės teatro trupės ir jų netradiciniai projektai yra mano paskutiniųjų metų taikiklyje.

Klaipėdiečių „Trupės 459″teatrinė instaliacija „Meile, don‘t stop“ buvo įtraukta į šių metų „Sirenų” lietuviškąją programą.
Pirmiausia užkabino spektaklio pristatymas – tai spektaklis tik vienam žmogui. Sutikite, tai intriguoja. Antra, „Meile, don’t stop“ buvo įvertinta aukščiausiu Lietuvos teatro apdovanojimu – Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausias 2015 m. spektaklis lėlių ir objektų teatro kategorijoje. Ir, pagaliau, dar viena paskata – reta galimybė šį spektaklį pamatyti Vilniuje.

Trupė 459
Dar studijų metais Klaipėdoje susibūrusi ir pasivadinusi „Trupe 459“ jauna lėlių ir objektų teatro kūrėjų komanda siekia keisti nusistovėjusį požiūrį į lėlių teatrą, Lietuvoje taip tvirtai apaugusį stereotipais ir štampais, ir atskleisti beribes šios tarpdisciplininės scenos meno rūšies galimybes.
Trupei priklauso šeši lėlininkai, kurie yra lėlių teatro aktoriai, režisieriai, lėlių ir scenografijos kūrėjai, kompozitoriai bei šviesų dailininkai: Monika Mikalauskaitė, Aušra Bakanaitė, Daina Ulmytė, Gintarė Damanskytė, Rūta Jankevičiūtė ir Tomas Zinkus. Meno vadovės – režisierė, dailininkė, pedagogė Jūratė Januškevičiūtė ir režisierė, aktorė, pedagogė Karolina Jurkštaitė. Toliau skaityti [SIRENOS 2016;] Trupė 459 / Teatrinė instaliacija „Meile, don’t stop”

Naujo sezono revizija arba ką įdomaus žada naujas teatro sezonas

Nežinau kaip jums, bet man ruduo visada ateina labai netikėtai, o su juo ir dar vienas teatro sezonas, dar vienas Naujojo cirko savaitgalis, Sirenos ir t.t…
Todėl besibaigiant vasarai, nekantriai imu tikrinti visų teatrų svetaines, kas kada pradeda sezoną, kokias premjeras žada, kur reikia skubėt rezervuoti bilietus, į kokius festivalius užsibukinti datas savo kalendoriuje.

Savo reviziją jau padariau, tad dalinuosi ja ir su Jumis. Kas tingit skaityti daug teksto, ieškokit tik paryškintų eilučių, kuriomis išskyriau, mano nuomone, vertus dėmesio teatrinius įvykius, tiesa – labiau orientuotus sostinėje su mažom išimtimis.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT)

Rugsėjo 2 dieną prasidės 77-asis Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) sezonas, kurio pagrindinis šūkis – „Treniruok ir sielą“. Juo teatras skatina atkreipti dėmesį ne tik į sveiką kūną, bet ir sveiką žmogaus vidinį pasaulį. Toliau skaityti Naujo sezono revizija arba ką įdomaus žada naujas teatro sezonas

[flashback:] Naujasis Baltijos šokis 2016

Kaip ir kasmet, vienas iš dviejų laukiamiausių šokio renginių Lietuvoje. Susidaryti bendrą nuomonę apie festivalį, kai priebėgom pamatyta tik nedidelė dalis, būtų nelabai objektyvu. Todėl apie kelis, didesnį (vienokį ar kitokį) įspūdį palikusius pasirodymus atskirai.

ZebraLine (Kipras) 

within and between 

Iš žiūrovų salės išnirę ir skirtinguose salės kampuose prie sienos, visai šalia žiūrovų pradėję judėti šokėjai sudomino. Kita vertus, bendrą vaizdą geriau matė sėdėjusieji amfiteatre. Tie, kas sėdėjo parteryje, gręžiojantis tai į dešinę, tai į kairę idant pamatytų šokį, galėjo išmatuoti savo kantrybę. Štai man vis sukosi galvoje klausimas, kokia muzika groja ir kur aš ją girdėjau. Atminty vis tik liko muzika, o ne šokis. Toliau skaityti [flashback:] Naujasis Baltijos šokis 2016